Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. B. (D. B.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neišieškotos 5 MGL (188 Eur) baudos dalis pakeistas į dvi arešto paras;

2. Northampton Daventry and Towcester Magistrates 2013 m. birželio 24 d. sprendimu byloje Nr. 12/2091/140353C (Jungtinė Karalystė) pagal Theft Act 1968 (TH68) s.1 5.5.8.1 straipsnį (vagystė), Misuse of Drugs Act 1971 (MD71) s.5(2) 9.1.5.2, 9.1.5.3 straipsnius (neteisėtas narkotinių medžiagų vartojimas ir įsigijimas, laikymas ir gamyba tik asmeniniam vartojimui) – 70 GBP pinigine sankcija, 15 GBP pinigine sankcija, 100 GBP pinigine sankcija, su asmeniniu turtu susijusia sankcija, 100 GBP pinigine sankcija, su asmeniniu turtu susijusia sankcija;

3. Jdo. Instruccion N. 5 De Elche/Elx 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu byloje Nr. DUR-0000180/2014 (Ispanijos Karalystė) pagal 234 CP 2130101straipsnį (rengimasis arba pasikėsinimas padaryti vagystę kaip vykdytojo) – dviejų mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausme, 5 Eur dydžio bauda, mokėtina už vieną dieną keturis mėnesius ir keturiasdešimt dienų, ir dvejų mėnesių ir dvidešimties dienų teisės balsuoti arba būti išrinkam (-ai) praradimu arba tokios teisės sustabdymu;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 22.00 iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, kai tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – šešiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per šešis mėnesius, dirbant po dešimt valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – 30 Eur suma;

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – trisdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta dvidešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė bausmių visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 6, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmių visiško sudėjimo būdu – su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmių dalinio sudėjimo būdu – su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų septynių mėnesių ir dvylikos dienų laisvės atėmimo bausmė ir 22 MGL (1001,28 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 22.00 iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, kai tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – šešiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar ne valstybinėse įstaigose ar organizacijose, vykdytina atskirai ir su paskirta bausme nebendrintina. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendį bei laikiname sulaikyme išbūtas laikas – viena parą, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendį;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – dvidešimt penkių parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta septyniolikos parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 29 d. 13.20 val. iki 2018 m. gegužės 30 d. 13.07 val. išbūtas laikas (viena para), ir nustatyta, kad neatlikta arešto bausmės dalis sudaro šešiolika parų;

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – keturiasdešimt penkių parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta trisdešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė bausmių visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir skirta galutinė dvejų metų aštuonių mėnesių ir dvylikos dienų laisvės atėmimo bausmė bei 22 MGL (1 001,28 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir septyniems mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 22.00 iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, kai tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendį bei laikiname sulaikyme išbūtas laikas (viena para) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendį;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – šešiasdešimt valandų nemokamų darbų sveiktos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per šešis mėnesius, dirbant po dešimt valandų per mėnesį, nuo sprendimo įsiteisėjimo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. vasario 14 d. jis baudžiamojo poveikio priemonės vykdyti nepradėjo. Taip D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Įtariamasis D. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis nuosprendžio nevykdė, nes bandė tvarkytis gyvenimą: ieškojosi darbo, dirbo keliose vietose, tačiau nelegaliai, nuo 2018 m. gruodžio 6 dienos atliko arešto bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlikęs bausmę susirado darbą, kur ir dabar dirba. Dėl susiklosčiusios situacijos labai gailisi, nori, kad bausmė išliktų ta pati, kokia yra dabar, bausmę vykdytų savaitgaliais, švenčių dienomis, o darbo dienomis dirbtų oficialiame darbe. Sutiktų prisiderinti ir prie paskirtos bausmės vykdymo grafiko. Prašė leisti jam paskirtą baudą mokėti dalimis. Paaiškino, kad nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 7:00 iki 16:00 val., jis dirba statybose, gauna 400 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Žino, kad reikės išdirbti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirtus nemokamus darbus, kuriuos dirbs po darbo ir laisvadieniais (b. l. 128, 133).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus vyriausiosios specialistės J. S. 2019 m. sausio 24 d. rašto „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ Nr. V5-1313 matyti, kad D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, be kita ko, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – šešiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per šešis mėnesius, dirbant po dešimt valandų per mėnesį. Baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo termino pabaiga 2019 m. vasario 14 d. D. B. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis, nevykdymo teisinėmis pasekmėmis ir atsakomybe, jam išduotas siuntimas nemokamus darbus atlikti Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Laikinuosiuose namuose. D. B. pasirašytinai įsipareigojo nemokamus darbus pradėti vykdyti iki 2018 m. rugsėjo 14 d. Nepradėjęs atlikinėti nemokamų darbų D. B. dėl vengimo vykdyti probacijos sąlygas 2018 m. spalio 3 d. pateikė pasiaiškinimą ir įsipareigojo nemokamus darbus pradėti atlikti iki 2018 m. spalio 5 d., buvo įspėtas. Visgi, nemokamų darbų D. B. atlikti nepradėjo, 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė dar vieną pasiaiškinimą, įsipareigojo per 2018 m. lapkričio mėnesį išdirbti trisdešimt valandų nemokamų darbų, vėl buvo įspėtas, tačiau į darbų atlikimo vietą nenuvyko. Dėl vengimo vykdyti probacijos sąlygas D. B. 2019 m. sausio 17 d. pateikė dar vieną pasiaiškinimą. Šiai dienai D. B. nėra atlikęs nei vienos nemokamų darbų valandos, jų atlikimo vietoje nesilanko, į Viliaus arkivyskupijos „Caritas“ Laikinuosius namus buvo nuvykęs tik vieną kartą. Nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. D. B. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą septyniolikos parų arešto bausmę (b. l. 12, 14).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus specialistės D. V. 2018 m. rugsėjo 10 d. siuntimo Nr. V5-11394 matyti, kad D. B. buvo pasiųstas į Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nakvynės namus iki 2019 m. vasario 14 d. neatlygintinai atlikti šešiasdešimt valandų nemokamų darbų, dirbant po dešimt valandų per mėnesį. D. B. 2018 m. rugsėjo 5 d. parašu patvirtino, kad su siuntimu susipažino ir įsipareigojo į Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nakvynės namus nuvykti iki 2018 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 16, 49).

Iš D. B. 2018 m. spalio 3 d. pasiaiškinimo matyti, kad jis dėl nemokamų darbų atlikimo nenuvyko, tačiau įsipareigoja nuvykti iki 2018 m. spalio 5 d. (b. l. 17, 50).

Iš A. K. 2018 m. lapkričio 5 d. elektroninio laiško matyti, kad D. B. buvo atvykęs į Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Laikinuosius namus tartis dėl nemokamų darbų atlikimo, tačiau jų dirbti nepradėjo (b. l. 18, 51).

Iš D. B. 2018 m. lapkričio 6 d. pasiaiškinimo matyti, kad nemokamų darbų jis atlikti nepradėjo, nes buvo susirgęs, taip pat prižiūrėjo savo dukrą ir dirbo. Įsipareigojo per lapkričio mėnesį Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nakvynės namuose atlikti trisdešimt valandų nemokamų darbų (b. l. 19, 52).

Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus V. D. 2018 m. gruodžio 19 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 9-14743 matyti, kad D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta septyniolikos parų arešto bausmė. Bausmės pradžia 2018 m. gruodžio 6 d., pabaiga 2018 m. gruodžio 22 d. (b. l. 20, 53).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad D. B. nuo 2019 m. sausio 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 21, 54).

Iš D. B. 2019 m. sausio 17 d. pasiaiškinimo matyti, kad nemokamų darbų jis atlikti nepradėjo, nes Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atliko arešto bausmę, o vėliau įsidarbino. Šiuo metu jis dirba kiekvieną dieną, taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais, nuo 7.00 iki 20.00 val. (b. l. 22, 55).

Iš Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Laikinųjų namų socialinės darbuotojos R. A. 2019 m. sausio 23 d. rašto „Dėl D. B.“ Nr. PI-619 matyti, kad D. B. buvo atvykęs į Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Laikinuosius namus tartis dėl paskirtų nemokamų darbų atlikimo, tačiau jų dirbti nepradėjo (b. l. 23, 56).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1659-988/2018 matyti, kad D. B., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – šešiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar ne valstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per šešis mėnesius, dirbant po dešimt valandų per mėnesį (b. l. 24-47, 57-69).

Motyvuojamoji dalis

D. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo D. B. kaltė žinant, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1659-988/2018 jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – šešiasdešimt valandų nemokamų darbų sveiktos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per šešis mėnesius, dirbant po dešimt valandų per mėnesį, tačiau nuo nuosprendžio įsiteisėjimo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. vasario 14 d. nepradėjus atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis teismo nuosprendžio nevykdė (b. l. 128, 133). Tai, kad D. B. neatliko teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atsispindi ir jo pasiaiškinimuose probacijos tarnybai (b. l. 17, 19, 22, 50, 52, 55). Pateikta D. B. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1659-988/2018 matyti, kad D. B. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – šešiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar ne valstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per šešis mėnesius, dirbant po dešimt valandų per mėnesį (b. l. 24-47, 57-69). Probacijos tarnybos siuntimas rodo, kad D. B. atlikti nemokamų darbų buvo pasiųstas į Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nakvynės namus. Jis parašu patvirtino, kad su siuntimu susipažino (b. l. 16, 49). Tačiau atlikti nemokamų darbų D. B. nepradėjo. Tai rodo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Laikinųjų namų raštas (b. l. 23, 56). Pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad D. B. nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. vasario 14 d., t. y. per šešis mėnesius, teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų, neatliko. Kaltinamojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir probacijos tarnybai teiktų pasiaiškinimų sugretinimas atskleidžia, kad teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neatlikimą jis bandė pateisinti darbo paieška, liga, dukros priežiūra, nelegaliu darbu, arešto bausmės atlikimu, oficialiu darbu (b. l. 17, 19, 22, 50, 52, 55, 128, 133). Tačiau šiuo atveju tokios priežastys nemokamų darbų neatlikimo nepateisina. Pirmiausia pažymėtina, kad darbo paieška, liga, dukros priežiūra ir nelegalus darbas pateikti taip, kad jų nebūtų galimybės patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl vertintini nepatikimais. Bet kuriuo atveju šios aplinkybės D. B. neatimtų galimybės per mėnesį atlikti vos dešimties valandų nemokamų darbų. Tai pasakytina ir apie arešto bausmės atlikimą. Juk Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo raštas patvirtina, kad arešto bausmę D. B. atliko vos šešiolika dienų, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. (b. l. 20, 53). Paminėtina ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis D. B. išties nuo 2019 m. sausio 7 d. dirba (b. l. 21, 54). Tačiau tai jam neužkirto kelio nemokamus darbus atlikti, pavyzdžiui, poilsio dienomis. Pagaliau, dėl D. B. vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nepalieka abejonių tai, kad dar probacijos tarnybos siuntime jis įsipareigojo į Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nakvynės namus nuvykti iki 2018 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 16, 49), tačiau nenuvyko, vėliau savo pasiaiškinime įsipareigojo tai padaryti iki 2018 m. spalio 5 d. (b. l. 17, 50), po ko, nors ir buvo atvykęs tartis dėl nemokamų darbų atlikimo, tačiau jų dirbti nepradėjo (b. l. 18, 51), galiausiai pasiaiškinime įsipareigojo per lapkričio mėnesį atlikti trisdešimt valandų nemokamų darbų (b. l. 19, 52), tačiau jų taip ir neatliko. Visa tai rodo, kad D. B. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo D. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį. Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, tikslintinos išdėstytos D. B. pareikštame kaltinime, nurodant, kad baudžiamojo poveikio priemonė teismo buvo paskirta vadovaujantis ne BK 10 straipsniu dalimi, o 70 straipsniu, taip pat teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės jis vykdyti nepradėjo ne iki 2019 m. vasario 4 d., bet iki 2019 m. vasario 14 d., pagaliau, vykdyti jis nepradėjo ne bausmės, bet baudžiamojo poveikio priemonės.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. B. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tačiau prašė leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis (b. l. 137-139).

Dėl D. B. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę D. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – D. B. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę klaidino probacijos tarnybą dėl savo tikrųjų ketinimų, bandydamas pateisinti savo netinkamą elgesį nereikšmingomis priežastimis, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl asmeninių paskatų, siekdamas išvengti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, baudžiamuoju nusižengimu žala nepadaryta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į D. B. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (b. l. 21, 54, 124), per pastaruosius vienerius metus dvidešimt aštuonis kartus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjo (b. l. 99-122), teistas devynis kartus (b. l. 75-98), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Visa tai rodo, kad D. B. yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, atspindi jo antivisuomenines nuostatas ir sudaro pagrindą nagrinėjamą baudžiamąjį nusižengimą vertinti jo gyvenimo būdo dėsningu padariniu. D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą paskyrus švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Teismo vertinimu, pagal D. B. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta, ar per švelni.

D. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į D. B. prašymą ir parodymus apie gaunamą 400 Eur per mėnesį darbo užmokestį (b. l. 128, 133), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, jam nustatytinas penkių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirtos baudos sumokėjimo terminas, kiekvieną mėnesį atliekant nustatyto dydžio įmoką.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

D. B. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 135-136), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. (D. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jam skirti 24 MGL (1 200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. B. (D. B.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 16 MGL (800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, D. B. (D. B.) nustatyti penkių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirtos baudos sumokėjimo terminą, kiekvieną mėnesį atliekant vieno šimto šešiasdešimties eurų (160 Eur) dydžio įmoką.

D. B. (D. B.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 160 Eur dydžio įmoką, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.