Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-194/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
1A-194/2012
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-02027-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Valdimaras Bavėjanas, Svajūnas Knizleris (pran.)
Nuteistasis
T. L., V. B.
Advokatai
Adolfas Remeikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-194/2012Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02027-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.9.; 1.2.17.1.; 1.2.23.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjas),teisėjų Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjams advokatams Adolfui Remeikiui, Gediminui Skaisčiui,nuteistajam T. L. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B. ir T. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir dviems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir dviems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2010-12-12 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams dviems mėnesiams ir 170 MGL (22 100 litų) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t.y. 2011 m. kovo 31 d., apie 19.20 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkardos Malkų įlankos pasienio kontrolės punkto teritorijoje, esančioje Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, važiuodamas automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , paslėpęs tarp jame buvusių asmeninių daiktų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno indelį skysčio su narkotine medžiaga – metadonu, kurio masė yra 0,069 g.

V. B. taip pat nuteistas už tai, kad pasikėsino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabenti narkotines medžiagas, t.y. 2011 m. kovo 31 d., apie 19.20 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkardos Malkų įlankos pasienio kontrolės punkto teritorijoje, esančioje Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, važiuodamas automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , turėdamas tikslą keltu iš Lietuvos Respublikos išvykti į Švedijos Karalystę ir kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti narkotines medžiagas, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno indelį skysčio su narkotine medžiaga – metadonu, kurio masė yra 0,069 g, paslėpęs jį automobilyje AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tarp asmeninių daiktų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai narkotines medžiagas surado ir paėmė V. B. dar nekirtus Lietuvos Respublikos valstybės sienos.

T. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t.y. 2011 m. kovo 31 d., apie 19.20 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkardos Malkų įlankos pasienio kontrolės punkto teritorijoje, esančioje Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, važiuodamas automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , paslėpęs tarp jame buvusių asmeninių daiktų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno indelį skysčio su narkotine medžiaga – metadonu, kurio masė yra 0,033 g.

T. L. taip pat nuteistas už tai, kad pasikėsino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabenti narkotines medžiagas, t.y. 2011 m. kovo 31 d., apie 19.20 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkardos Malkų įlankos pasienio kontrolės punkto teritorijoje, esančioje Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, važiuodamas automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , turėdamas tikslą keltu iš Lietuvos Respublikos išvykti į Švedijos Karalystę ir kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti narkotines medžiagas, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno indelį skysčio su narkotine medžiaga – metadonu, kurio masė yra 0,033 g, paslėpęs jį automobilyje ,,AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tarp asmeninių daiktų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai narkotines ir psichotropines medžiagas surado ir paėmė T. L. dar nekirtus Lietuvos Respublikos valstybės sienos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis V. B. tvirtina, jog apygardos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teigia, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrino klaidingą informaciją, jog jis gali vežtis narkotines medžiagas, ir ieškojo miltelių pavidalo narkotinių medžiagų. Į indelį su metadonu jie neatkreipė dėmesio ir būtų jo neradę, jeigu nuteistasis pats nebūtų pasakęs, jog su savimi turi metadono. Taigi, jis pilnai pripažino savo kaltę ir padėjo ikiteisminiam tyrimui. Teismui nurodė, jog prisipažįsta iš dalies tik dėl to, kad nesuvokė padaryto nusikaltimo, nežinojo, jog už metadono gabenimą gresia atsakomybė. Jį vartojo kaip vaistus, todėl ir neslėpė.

Apeliantas tvirtina, jog apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis niekur nedirba. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad jis jau du metus pagal sutartis dirbo Norvegijoje ir mokėjo mokesčius, įvykio dieną taip pat važiavo dirbti. Nurodo, jog sukūrė šeimą, turi du mažamečius vaikus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir jį pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinti.

Apeliantas tvirtina, jog šio nusikaltimo nepadarė, jokio tikslo gabenti draudžiamus daiktus ar pasipelnyti neturėjo. Teigia, jog veždamas su savimi vaistus nežinojo, kad jie pripažinti psichotropine medžiaga ir yra draudžiami. Jis vaistų neslėpė, juos padėjo matomoje vietoje maišelio viršuje ir būtų parodęs muitinės pareigūnams, kurie, jo nuomone, turėjo pasakyti, ką galima vežti ir ko ne, o draudžiamus daiktus, jei tokių būtų – paimti. Tuo tarpu jį sulaikė ne muitinės pareigūnai. Pastarieji aiškino, jog ieško degtinės ir cigarečių, ir tik praėjus kuriam laikui, kai atvyko kinologas su šunimi, pasakė tiesą, t.y. kad ieško narkotikų.

Nuteistasis T. L. mano, jog pareigūnai, nepasitvirtinus informacijai, kad jis gali vežti narkotines medžiagas, nusprendė nepagrįstai apkaltinti jį vaistų kontrabanda, nors iš tiesų jis jokio nusikaltimo nepadarė ir yra nuteistas vadovaujantis vien prielaida, kad būtų įvykdęs kontrabandą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo T. L. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo V. B. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų V. B. ir T. L. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. B. ir T. L. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems V. B. ir T. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas bei jiems paskirtų bausmių, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Kaip matyti iš nuteistojo T. L. apeliacinio skundo turinio, pastarasis neginčija nuosprendžio dalies, kuria jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau prašo išteisinti jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio dalį, motyvuodamas tuo, kad jis nežinojo, jog metadonas yra narkotinė medžiaga, kuria disponuoti draudžiama. Taigi, iš esmės nuteistasis ginčija ne tik pasikėsinimo įvykdyti narkotinės medžiagos - metadono kontrabandą, bet ir neteisėto narkotinės medžiagos – metadono gabenimo subjektyvinę pusę, todėl kolegija, nagrinėdama T. L. apeliacinį skundą, pasisako dėl visų nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde savo kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį neginčija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį V. B. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo T. L. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje 199 straipsnio 2 dalyje.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimu laikomas šių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. Šis nusikaltimas padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Pažymėtina, jog už pirmiau aptartų veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“, kasacinės nutartys Nr. 2K-32/2006, 2K-71/2010 ir kt.).

Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Teismų praktikoje daiktų gabenimas BK 199 straipsnio prasme suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną, per muitinę arba ją apeinant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nenurodant muitinio tikrinimo metu. Daiktų, nurodytų BK 199 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, neteisėtas gabenimas per valstybės sieną užtraukia baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo jų gabenamo kiekio. Kontrabandos nusikaltimo subjektyviesiems požymiams būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“, kasacinės nutartys Nr. 2K-32/2006, 2K-122/2009 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo, reglamentuojančio teisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ Nr. 5 nuostatomis, fizinis asmuo turi teisę įsigyti paruoštos formos narkotinę medžiagą – metadoną, nes ją leidžiama vartoti medicinos tikslams, tačiau tik pagal galiojantį receptą, o vykdamas į Šengeno valstybę ar atvykstantis iš jos, turi teisę vežtis šią medžiagą gydymo tikslais asmeniniam vartojimui, jeigu jis su savimi turi valstybės, kurioje gyvena, kompetentingos institucijos išduotą nustatytos formos pažymą (Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 1 dalis).

Nuteistojo T. L. kaltė neteisėtai gabenus narkotinę medžiagą – metadoną Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pasikėsinus įvykdyti šios narkotinės medžiagos kontrabandą kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną įrodyta byloje surinktų, teisiamajame posėdyje išsamiai ištirtų ir nuosprendyje išdėstytų įrodymų visetu.

Kaip matyti iš nuteistojo T. L. parodymų pirmosios instancijos teisme, pastarasis 2011 m. kovo 31 d. kartu su V. B. važiavo dirbti į Norvegiją ir su savimi vežėsi metadoną, nes manė, kad gali būti šalutinis poveikis nuo pavartotų narkotikų, tačiau buvo sulaikytas pasienio pareigūnų. Jis žinojo, kad metadoną skiria kaip vaistą, todėl prieš kelionę ėjo pas gydytoją į Priklausomybės ligų centrą, tačiau ten reikėjo ilgai laukti, todėl šios medžiagos įsigijo prie Priklausomybės ligų centro iš nepažįstamų ten buvusių narkomanų. Nežinojo, kad metadonas yra draudžiama medžiaga (t. 2, b.l. 129). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. L. davė iš esmės analogiškus parodymus, tačiau tvirtino, jog net nežinojo, kad veža metadoną, manė, jog prie Priklausomybės ligų centro iš nepažįstamų asmenų įsigijo vaistų nuo pagirių ir skausmo.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas Vy. B. , VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyr. specialistas, parodė, kad 2011 m. kovo 31 d. dirbo Klaipėdos jūrų uoste, tikrino keltais vykstančius asmenis į Skandinavijos šalis. Turėjo informacijos, kad asmenys gali gabenti narkotines medžiagas, todėl kartu buvo ir kinologai. Uosto teritorijoje, jau pravažiavus apsaugos postą, kur automobiliai važiuoja į keltą, sustabdė V. B. vairuojamą automobilį AUDI A4 ir paprašė pateikti daiktus patikrinimui, paklausė, ar neturi draudžiamų medžiagų, narkotikų, ginklų ar pan. Nuteistieji V. B. ir T. L. pasakė, kad nieko neturi. Tuomet buvo pradėta apžiūra, kurioje dalyvavo ir kinologas. Jis apžiūrėjo automobilį ir pradėjo apžiūrinėti daiktus. Prie vieno iš krepšių šuo pradėjo žymėti tą vietą, kur gali būti narkotinės medžiagos. Toje rankinėje buvo rastas 100 ml talpos buteliukas su narkotine medžiaga. Kiek atsimena, V. B. paaiškino, kad tai metadonas ir jį gali vežtis per sieną be leidimo. Toliau nuteistieji buvo nugabenti į Pakrančių apsaugos rinktinę apžiūrai (t. 2, b.l. 172). Analogiškus parodymus liudytojas Vy. B. davė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad dirba Pakrančių apsaugos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus specialistu. 2011 m. kovo 31 d. Tarptautinėje jūrų perkėloje tikrino iš Lietuvos išvažiuojančius automobilius. Privažiavus nuteistųjų automobiliui, buvo paklausta, ar asmenys turi kokių nors draudžiamų medžiagų. Nuteistieji V. B. ir T. L. pareiškė, jog neturi, tačiau juos patikrinus kinologų šuns pagalba pas vieną iš jų, t.y. V. B. , buvo rastas buteliukas su kažkokia medžiaga. Šuo pradėjo žymėti krepšius, kur yra narkotinių medžiagų. Iškrovę krepšį rado buteliuką su medžiaga. Kadangi tą dieną buvo stiprus vėjas, todėl detaliai apžiūrai V. B. ir T. L. buvo pristatyti į Pakrančių rinktinę. Nuvežus nuteistuosius į skyrių patikrinimui, medžiaga buvo rasta ir pas kitą nuteistąjį, t.y. T. L. . Nuteistieji neginčijo, kad tos medžiagos priklauso jiems, teigė, kad tai yra jų vaistai, skirti gydytis nuo narkotikų, kuriuos jie nusipirko per pažįstamus kažkur mieste. Minėjo ir skysčio pavadinimą, tačiau jis nebeatsimena (t. 2, b.l. 172).

Liudytojas L. Ž. apklaustas teisme parodė, kad dirba Pakrančių apsaugos rinktinėje kinologu. Prisimena įvykį, kai operatyvinės veiklos skyriaus darbuotojai paprašė jį su tarnybiniu šunimi patikrinti į keltą vykstantį automobilį. Patikrinimas buvo planuojamas iš anksto, nes tyrimas vyko pagal operatyvinę informaciją, todėl jis buvo kartu su Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnais ir laukė asmenų. Automobilio, kuriuo važiavo nuteistieji V. B. ir T. L. , patikros metu buvo iškrautas visas bagažas. Iš pradžių nuteistieji sakė, kad nieko neturi, tačiau detaliai apžiūrint nuteistųjų daiktus, tarnybinis šuo vieną iš krepšių pradėjo žymėti kaip joje esant narkotinių medžiagų. Tuomet tas krepšys buvo atiduotas operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnams. Jie rado buteliuką su skysčiu, kaip įtariama, narkotine medžiaga. Po to su tarnybiniu šunimi buvo apžiūrimi ir tie asmenys. Vieną iš jų šuo lojimu taip pat pradėjo žymėti kaip turintį narkotinių medžiagų kvapą, paklaustas, ar ką nors turi su savimi, jis nuo kaklo nusiėmė krepšelį ir pasakė, kad gal būtent tai gali turėti „tą“ kvapą. Tą dieną pūtė labai stiprus vėjas ir tolimesnę patikrą perėmė operatyvinės veiklos skyrius, jis pats tolimesnėje patikroje nedalyvavo (t. 2, b.l. 130). Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas L. Ž. davė ikiteisminio tyrimo metu.

Šiuos aptartus liudytojų Vy. B. , A. M. ir L. Ž. parodymus patvirtina ir objektyvūs duomenys.Taip, iš 2011 m. kovo 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog V. B. vairuojamas automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo sustabdytas ir daiktai apžiūrėti Tarptautinės jūrų perkėlos Uosto užkardos Malkų įlankos pasienio kontrolės posto teritorijoje, pravažiavus pakeliamą užtvarą. Šalia automobilio ant žemės padėta tamsiai mėlynos spalvos kelioninė rankinė, kurioje sudėti įvairūs daiktai. Rankinėje rastas 100 ml talpos plastikinis indelis, užsuktas raudonos spalvos dangteliu, pripildytas skaidraus skysčio. Automobilio salone ir bagažinėje yra daug įvairių kelioninių rankinių ir maišelių su įvairiais daiktais. Kadangi apžiūra buvo atliekama tamsiu paros metu ir nebuvo pakankamų sąlygų apžiūrai lauke, detaliam patikrinimui automobilis su daiktais buvo pristatyti į Pakrančių apsaugos rinktinę (t. 1, b.l.6-10). 2011 m. kovo 31 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad tęsiant 2011-03-31 dienos įvykio vietos apžiūrą Pakrančių apsaugos rinktinėje tarp T. L. asmeninių daiktų, buvusių V. B. vairuojamame automobilyje, o būtent žalios spalvos plastikiniame maišelyje po rankšluosčiu rastas plastikinis indelis su užsuktu raudonu dangteliu, pripildytas skaidraus skysčio, apie 83 ml (t. 1, b.l. 11-15).

2011-04-14 specialisto išvada Nr. 140-(2199)-IS1-266 patvirtina, kad rausvos spalvos skysčio iš raudonos spalvos dangteliu uždengto plastikinio indelio, 2011-03-31 rasto tarp T. L. daiktų, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė yra 0,033 g. (t. 1, b.l. 44-45).

Iš 2011 m. balandžio 1 d. V. B. asmens kratos protokolo bei 2011 m. apžiūros protokolo matyti, kad atliekant asmens kratą pas V. B. buvo rastas 2011-03-31 dienos AB „DFDS LISCO“ kelto bilietas Nr. LT 10142447/1 maršrutu Klaipėda – Karlshamnas dviems sėdimoms vietoms (keleiviai T. L. ir V. B. ) ir automobiliui, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 73, 77, 81-83).

Taigi, pirmiau aptarti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirti įrodymai vieni kitus papildo ir sudaro vientisą įrodymų seką, kuri patvirtina apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad T. L. 2011 m. kovo 31 d. V. B. vairuojamu automobiliu važiuodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkardos Malkų įlankos pasienio kontrolės punkto teritorijoje, paslėpęs tarp asmeninių daiktų, gabeno indelį skysčio su narkotine medžiaga - metadonu, kurios masė yra 0,033 g. Be to jis, turėdamas tikslą keltu iš Lietuvos Respublikos išvykti į Švedijos Karalystę, pasikėsino be leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei šią narkotinę medžiagą gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neneigia ir pats nuteistasis T. L. , tačiau aiškina, kad jis narkotinės medžiagos - metadono neslėpė ir norėjo ją parodyti muitinės pareigūnams, kurie, nuteistojo manymu, turėjo jam paaiškinti, ką galima vežti, o ką ne. Toks nuteistojo aiškinimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, iš kurių matyti, jog indelis su narkotine medžiaga buvo rastas T. L. priklausančiame plastikiniame maišelyje po rankšluosčiu. Be to nuteistasis T. L. apie tai, kad gabena draudžiamą narkotinę medžiagą, nedeklaravo nei iki patikrinimo pradžios, nei patikrinimo metu. To jis nepadarė ir tuomet, kai tarp V. B. asmeninių daiktų pareigūnai rado tokį patį buteliuką su metadonu ir kai nuteistieji ir jų automobilis su daiktais tolimesniam patikrinimui buvo pristatyti į Pakrančių rinktinę. Taigi, pagrįsta apygardos teismo išvada, jog T. L. pasikėsino narkotinę medžiagą – metadoną gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne tik neturėdamas leidimo, bet ir nepateikdamas jos muitinės kontrolei. Kita vertus, pastaroji teismo nustatyta aplinkybė, kurią nuteistasis nepagrįstai ginčija apeliaciniame skunde, neturi esminės reikšmės sprendžiant T. L. atsakomybės už pasikėsinimą įvykdyti narkotinės medžiagos – metadono kontrabandą, kadangi, daiktų, nurodytų BK 199 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo sudaro šio nusikaltimo sudėtį ir tada, kai nėra daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio šios kontrolės išvengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“, kasacinė nutartis Nr. 2K-32/2006).

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. L. teigia, jog nustatytuose jo veiksmuose nėra inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymio – tyčios, kadangi jis nežinojo, jog metadonas yra narkotinė medžiaga, kurią draudžiama gabenti. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai, kolegijos nuomone, patvirtina ne tik T. L. padarytų nusikalstamų veikų objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, taip pat ir jo veikimą tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis T. L. praeityje jau buvo teistas už neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti bei už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą bei jų platinimą (t. 2, b.l. 72, 75-79), kaip pats paaiškino, vartojo narkotines medžiagas, lankėsi prie Priklausomybės ligų centro, ten bendravo su Centre besilankančiais narkomanais, iš kurių įsigijo nustatytą kiekį narkotinės medžiagos – metadono, žinojo ne tik šios medžiagos paskirtį, bet ir poveikį. Taigi visos šios aplinkybės, kolegijos manymu, patvirtina, kad nuteistasis T. L. , būdamas normalaus protinio išsivystymo, pagal savo amžių (gimęs 1983 metais), brandą ir gyvenimišką patirtį, suvokė, jog daro pavojingas veikas, susijusias su neteisėtu narkotinių medžiagų gabenimu, tame tarpe ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir to norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia.

Nuteistojo T. L. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis, gabendamas narkotinę medžiagą neturėjo tikslo pasipelnyti, buvo įvertinta pastarojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant pagal BK 259 straipsnį, reglamentuojantį atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti. Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ši aplinkybė neturi reikšmės, kadangi motyvai ir tikslai nėra būtini kontrabandos nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiai.

Nuteistojo T. L. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi ir ta aplinkybė, kad daiktų patikrinimą atliko ne muitinės, bet Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 20 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pagal savo pareigas ir kompetenciją, įgyvendindami Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijas, pasienio kontrolės punktuose turi teisę atlikti asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų, pasienio ruožo ar pasienio kontrolės punkto režimą, pristatyti juos į Valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijos tarnybines patalpas. Taigi, vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę tikrinti, kokie daiktai gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o nustatę nusikalstamos veikos požymius privalo informuoti ikiteisminį tyrimą galinčias atlikti teisėsaugos institucijas apie veiklos metu nustatytus nusikalstamos veikos požymius, kas ir buvo padaryta šioje byloje.

Taigi kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis T. L. neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą – metadoną, kurio masė yra 0,033 g. Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pasikėsino įvykdyti narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė yra 0,033 g, kontrabandą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė T. L. dar nekirtus Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Šiuos T. L. nusikalstamus veiksmus teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuteistiesiems T. L. ir V. B. paskirtų bausmių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems T. L. ir V. B. paskirtų bausmių pagrįsta ir teisėta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems T. L. ir V. B. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, ką nepagrįstai apeliaciniuose skunduose ginčija nuteistieji.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems T. L. ir V. B. bausmes, atsižvelgė į jų padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, t. y. kad nuteistieji padarė po vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, bei po vieną sunkų nusikaltimą, narkotinių medžiagų kontrabanda (BK 11 straipsnio 5 dalis), taip pat įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, t.y. kad T. L. ir V. B. savo nusikalstamais veiksmais didelės žalos visuomenės interesams nepadarė, narkotinę medžiagą – metadoną įsigijo ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kėsinosi gabenti savo reikmėms, gabenamos narkotinės medžiagos yra įtrauktos į leidžiamų vartoti sveikatos priežiūros tikslais sąrašus. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistųjų asmenybes, t.y. kad nuteistasis T. L. , būdamas jauno amžiaus ir darbingas, niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje buvo teistas už keturias nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis); nuteistasis V. B. , nors yra pakankamai jauno amžiaus, praeityje jau ne kartą teistas, tame tarpe už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl taip pat yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), kita vertus, priežastis, dėl kurios jie padarė šiuos nusikaltimus yra jų liga, t.y. narkomanija, o ne noras pasipelnyti iš neteisėtos veiklos. Nėra nuteistųjų T. L. ir V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kolegijos manymu, visas šias aplinkybes apygardos teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs pagrįstai nuteistajam T. L. paskyrė BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, artimą BK 49 str. 3 d. nustatytam arešto bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkiui, ir BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą šios bausmės minimaliai ribai. Už šias nusikalstamas veikas T. L. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo būdu, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą bei priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, o paskirtoji trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagrįstai subendrinta su 2010 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu T. L. paskirta bausme visiško sudėjimo būdu, nes pastarasis naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pagrįstai nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams dviems mėnesiams ir 170 MGL (22100 litų) dydžio baudą. Taip pat teismas pagrįstai nuteistajam V. B. paskyrė BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, artimą BK 49 str. 3 d. nustatytam arešto bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkiui, ir BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą šios bausmės minimaliai ribai. Už šias nusikalstamas veikas V. B. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo būdu, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą bei priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, pagrįstai nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. nepagrįstai teigia, kad yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, ir padėjo išaiškinti šią veiką, bei taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra bent viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatyta aplinkybė. Taigi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai konstatavo, jog nėra nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Be to, vadovaujantis šio baudžiamojo įstatymo nuostatomis, aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina ir situacija, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda atskleisti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išsiaiškinant nusikaltimą, o prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę. (kasacinė byla Nr. 2K-367/2007). Nors nuteistasis V. B. teigia, jog jis nuo pat pradžių nuoširdžiai viską prisipažino ir pats parodė pareigūnams, kur yra jo gabenama narkotinė medžiaga, tačiau toks nuteistojo aiškinimas prieštarauja byloje esantiems faktiniams duomenims, iš kurių matyti, jog narkotinę medžiagą - metadoną tarp V. B. asmeninių daiktų pasienio pareigūnai rado ne dėl pastarojo prisipažinimo, o tarnybinio šuns pagalba. Be to nuteistasis, duodamas parodymus apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, klaidino ikiteisminį tyrimą, teigdamas, jog narkotinę medžiagą - metadoną, kuris buvo rastas įvykio dieną, jam skyrė gydytojas, ir tik po to, kai byloje buvo gautas „Gintarinės klinikos“ raštas, patvirtinantis, jog gydymas metadonu V. B. nebuvo taikomas, pastarasis pripažino, jog ši narkotinė medžiaga jam nebuvo paskirta gydymui, ją įsigijo iš nepažįstamo asmens prie minėtos klinikos. Taigi, esant šioms aplinkybėms, konstatuoti V. B. aktyvią pagalbą ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinant nusikaltimą, kuri būtų pagrindu konstatuoti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ar pagrindu svarstyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo klausimą, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog V. B. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertina savo elgesį.

Nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis jau kelis metus dirba Norvegijoje ir turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, taip pat nesudaro pagrindo dar labiau švelninti apygardos teismo nuteistajam tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tiek ir nustatytą galutinę subendrintą bausmę.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų V. B. ir T. L. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Valdimaras BavėjanasAlbinas Bielskis