- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- A15.-1297-659/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00728-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- K. I.
- Advokatai
- Donatas Lengvinas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. I., jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) nedirbančiam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. I. 2017-07-13 apie 19.26 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, keisdamas važiavimo kryptį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kirto siaurą ištisinę liniją ir susidūrė su gretima eismo juosta važiavusia transporto priemone. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 14 ir 101 punktų reikalavimus.
Teismo posėdyje K. I. kaltę dėl padaryto eismo įvykio pripažino, tačiau nesutiko su administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybe, jog eismo įvykį padarė būdamas neblaivus. Nors neneigė, kad buvo vartojęs alkoholį, bet jautėsi gerai, todėl su neblaivumo patikrinimo rezultatu nesutiko. Prašė policijos pareigūnų pakartotinai patikrinti jo blaivumą, tačiau pareigūnai tai atlikti atsisakė. Išsikvietęs taksi automobilį, policijos pareigūnams nurodžius, nuvažiavo į ligoninę. Prašė jo atžvilgiu administracinę bylą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukti. Prie bylos pateikė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą ir Specialisto išvadą (b. l. 30, 31).
Teismo posėdyje apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, atlikęs teismo psichiatrijos ekspertizę ir surašęs ekspertizės aktą, R. P. P. nurodė, kad etilo alkoholio koncentracijai biologinėse terpėse nustatyti alkoholio matuoklių iškvėptame ore rezultatas nenaudojamas. Nustatant asmens neblaivumo laipsnį, lemiamos reikšmės turi alkoholio koncentracija tiriamojo kraujyje. Apskaičiuojant galimą alkoholio koncentraciją kraujyje, naudojant E. Vidmarko (E. Widmark) formulę, tikėtina, kad pažeidėjo kraujyje, suapvalinus, buvo 0,27 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Administracinės atsakomybėn traukiamo K. I. atstovas advokatas D. L. nurodė, kad pažeidėjas, prieš jam surašant administracinio nusižengimo protokolą, policijos pareigūnų prašė alkoholio matuokliu pakartotinai patikrinti jo blaivumą, tačiau pareigūnai atsisakė tai padaryti. Tuomet, pažeidėjas paprašė jų nuvežti jį į ligoninę, kad iš jo būtų paimtas kraujo mėginys, tačiau ir tai padaryti buvo atsisakyta. Todėl, pareigūnams surašius administracinio nusižengimo protokolą, pažeidėjas savarankiškai nuvyko į gydymo įstaigą, kurioje iš jo buvo paimtas kraujo mėginys neblaivumo nustatymui. Kraujo mėginys po protokolo surašymo iš pažeidėjo buvo paimtas praėjus 35 min. Teismui pateiktoje specialisto išvadoje nustatyta, kad pažeidėjo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Taip pat, pažeidėjui nuvykus į gydymo įstaigą, buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuris konstatuoja, kad tiriamasis, remiantis alkotesterio parodymais, yra blaivus. Esant aplinkybei, kad įvykio vietoje pareigūnai alkotesteriu K. I. nustatė 0,43 promilės girtumą, o kraujo tyrimas bei Medicininės apžiūros aktas rodė, kad pažeidėjas buvo blaivus, byloje buvo paskirta ekspertizė. Ekspertizės akte nurodyta, kad minimaliai pagal Vidmarko formulę galėjo būti nustatytas 0,19 promilės neblaivumas, maksimaliai – 0,46 promilės neblaivumas, o tikėtina vidutinė – 0,27 promilės neblaivumas. Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad tokiose situacijose reikėtų imti vidurkį, t.y. 0,27 promilės. Iš ko seka, kad pažeidėjas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį neturėtų būti traukiamas. Prašė administracinę bylą šioje dalyje pažeidėjo atžvilgiu nutraukti. Jei teismas manytų kitaip, tuomet prašė taikyti švelnesnę nuobaudą negu numatyta straipsnio sankcijoje, kadangi pažeidėjas slaugo savo sergančią motiną. Prie bylos pateikė išrašo iš medicininių dokumentų, akių klinikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašo, neįgaliojo pažymėjimo ir kitų dokumentų kopijas (b. l. 24-29).
Šalies argumentai
K. I. 2017-07-13 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) pr. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės pirma eismo juosta žiedinėje sankryžoje. Žiedo viduryje, rikiuodamasis į antrą juostą, kliudė antra juosta važiavusios transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ dešinės pusės sparną ir dureles. (b. l. 7)
E. B. 2017-07-13 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 19.15 val. važiavo (duomenys neskelbtini) pr. nuo (duomenys neskelbtini)g. antra eismo juosta žiedinėje sankryžoje, kai iš pirmos juostos į antrą juostą pradėjo rikiuotis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio vairuotojas sutiko dėl pažeidimo. Pildant eismo įvykio deklaraciją, jam kilo įtarimas, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas gali būti neblaivus, nes užuodė alkoholio kvapą. Iškvietė policiją. (b. l. 8)
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. G. 2017-07-13 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017-07-13 apie 19.30 val., dirbant kartu su D. L., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pr. - (duomenys neskelbtini) pr. pranešėjas su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys užsipildė deklaracijas, bet pareiškėjas įtaria, kad kaltininkas yra neblaivus. Nuvykus minėtu adresu aikštelėje laukė nukentėjusysis E. B., gim. (duomenys neskelbtini), su „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo apgadintas dešinės pusės sparnas ir durys, o kaltininkui K. I., gim. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinės ir galinės durelės. Kaltininkas K. I. su eismo įvykiu sutiko, prieš tikrinant alkotesteriu kaltininkas paaiškino, kad prieš 20 min. gėrė alų. K. I. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0016, patikros Nr. 0509518, paklaida 0,017 promilės, buvo nustatytas 0,43 promilės girtumas, po paklaidos – 0,41 promilės.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. U. 2017-07-13 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant Klaipėdoje AP „1808“ kartu su vyr. patrule I. J. apie 19.50 val. buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) pr. žiedinėje sankryžoje įvyko eismo įvykis ir vienas iš įvykio dalyvių yra neblaivus. Įvykio vietoje buvo ekipažas „1707‘. Atvykus į įvykio vietą, ekipažas „1707“ perdavė surinktą pirminę eismo įvykio medžiagą – vairuotojų paaiškinimus ir tarnybinį pranešimą. Taip pat, ekipažas „1707“ nustatė eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui K. I., gim. 1958- 03-27, lengvą 0,43 promilės girtumą. K. I. nušalintas nuo vairavimo ir jam, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį, surašytas administracinio nusižengimo protokolas. (b. l. 13)
Iš alkoholio kiekio matuoklio „Alkotest Drager 7510“ Nr. ARKA-0016 išklotinės ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo išrašo matyti, kad K. I. 2017-07-13 19.32 val. nustatytas lengvas 0,43 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 34-38). Alkotesterio tinkamumas, pagal patikros sertifikatą, iki 2017-07-30 (b. l. 9).
Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017-07-13 21.10 val. K. I. atvyko į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių dėl alkoholio kiekio nustatymo kraujyje. Atlikus K. I. patikrinimą alkotesteriu „Lion Alcometer 500“ (metrologinės patikros data 2017-05-04) 21.16 val., tyrimo rezultatas buvo 0,12 promilės, kartotinis tyrimas atliktas 21.30 val., nustatyta – 0,00 promilės. 2017-07-13 21.15 val. paimtas biologinės terpės bandinys – kraujas. Remiantis alkotesterio parodymais konstatuota, kad K. I. blaivus. (b. l. 30)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. I. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VTMT) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. E. Vidmarkas įrodė, kad suaugusio vyro kraujyje ramybės būsenoje per 1 val. (60min.) vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio. Sutinkamai su Vidmarko formule – oksidacijos faktorius, rodantis, kiek alkoholio oksiduojasi organizme per vieną valandą, lygus 0,15 promilės, o per 1 min. – 0,0025 promilės (0,15 prom.: 60 min.). Minimaliai per 1 val. kraujyje gali redukuotis 0,1 promilės etilo alkoholio (per 1 min. – 0,0017 prom. etilo alkoholio). Maksimaliai per 1 val. kraujyje gali redukuotis 0,25 promilės etilo alkoholio (per 1 min. – 0,0042 prom. etilo alkoholio). Nuo vairuotojo K. I. nusižengimo padarymo (2017-07-13 19.26 val.) iki kraujo ėminio paėmimo (2017-07-13 21.15 val.) praėjo 1 val. 49 min. K. I. kraujo ėminyje etilo alkoholio nerasta. Galimos alkoholio koncentracijos K. I. kraujyje 2017-07-13 19.26 val. apskaičiavimas, naudojant Vidmarko formulę: minimali AKK = 109 (min.) x 0,0017 prom. = 0,1853 prom., suapvalinus – 0,19 promilės; tikėtina vidutinė AKK = 109 (min.) x 0,0025 prom. = 0,2725 prom., suapvalinus – 0,27 promilės; maksimali AKK = 109 (min.) x 0,0042 prom. = 0,4576 prom., suapvalinus – 0,46 promilės. Išvada: K. I. vairavo būdamas neblaivus, t. y. esant lengvam girtumo laipsniui. (b. l. 45-46)
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. I.; automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. K., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 16, 17)
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės – automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. I., apgadintos priekinės ir užpakalinės kairės pusės durys; automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. B., apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys ir sparnas. (b. l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, teismas nustatė ir pripažįsta, kad K. I. būdamas neblaivus pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas turtas – dvi transporto priemonės (jo ir E. B. vairuojami automobiliai).
Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, be kita ko, administracinė atsakomybė kyla už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris <...> lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, <...> sugadinimą (apgadinimą).
Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: ar buvo eismo įvykis, ar asmens padarytas KET pažeidimas lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), ar asmuo vairavo neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo K. I. veika atitinka eismo įvykio sąvoką, kadangi protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas vairavimo kryptį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kirto siaurą ištisinę liniją ir susidūrė su gretima eismo juosta važiavusia transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais K. I. pažeidė KET 8, 9 ir 101 punkto reikalavimus, dėl ko E. B. vairuojamam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys ir priekinės dešinės pusės sparnas. Tokia išvada darytina sugretinus byloje esančius rašytinius įrodymus – K. I. paaiškinimą su E. B. paaiškinimu, taip pat su pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį.
Pagal formuojamąją teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014), kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, be kita ko, turi būti nustatyta ir tai, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Pažymima, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2017-06-13) (toliau – Taisyklės) 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 29 punkte nustatytas terminas, per kurį asmuo turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau tai, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirmojo neblaivumo patikrinimo, savaime nepaneigia medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Taigi, iš vyriausiosios patrulės A. G. tarnybinio pranešimo, alkoholio kiekio matuoklio „Alkotest Drager 7510“ Nr. ARKA-0016 ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo išrašo matyti, kad policijos pareigūnai K. I. neblaivumą alkotesteriu patikrino 2017-07-13 19.32 val. ir jam buvo nustatytas lengvas 0,43 promilės (be paklaidos) neblaivumo (girtumo) laipsnis. K. I., nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, pats, po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo, alkoholio kiekio nustatymo kraujyje. 2017-07-13 21.16 val. sveikatos priežiūros įstaigoje atlikus K. I. pirminį patikrinimą alkotesteriu „Lion Alcometer 500“, nustatyta 0,12 promilės neblaivumas, kartotinis tyrimas atliktas 21.30 val., nustatyta 0,00 promilės neblaivumas ir kostatuota, kad K. I. yra blaivus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. I. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Kaip pirmiau minėta, kad teismų praktikoje konstatuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013, 2AT-39-2014, 2AT-51-746/2016). Teismas, siekdamas pašalinti nurodytus prieštaravimus, tai, kad pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto K. I. blaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingos, 2017-08-18 nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. 2017-09-26 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad suaugusio vyro kraujyje per 1 val. (60 min.) vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio; minimaliai per 1 val. kraujyje gali redukuotis 0,1 promilės etilo alkoholio (per 1 min. – 0,0017 prom. etilo alkoholio); maksimaliai per 1 val. kraujyje gali redukuotis 0,25 promilės etilo alkoholio (per 1 min. – 0,0042 prom. etilo alkoholio). Nuo K. I. padaryto eismo įvykio (2017-07-13 19.26 val.) iki biologinės terpės bandinio – kraujo ėminio paėmimo (2017-07-13 21.15 val.) praėjo 1 val. 49 min. Apskaičiavus pagal Vidmarko formulę, galima alkoholio koncentracija K. I. kraujyje 2017-07-13 19.26 val. minimaliai galėjo būti 0,19 promilės, vidutiniškai – 0,27 promilės, o maksimaliai 0,46 promilės. Konstatuota, kad 2017-07-13 19.26 val. K. I. vairavo būdamas neblaivus, t. y. esant lengvam girtumo laipsniui. Taigi, darytina pagrįsta išvada, jog K. I. 2017-07-13 apie 19.26 val. girtumo laipsnis galėjo būti didesnis negu 0,4 promilės, kadangi jo kraujyje eismo įvykio metu galėjo būti ne daugiau kaip 0,46 promilės etilo alkoholio. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto psichiatrijos ekspertizės akto teisingumu ir teisėtumu, juolab, kad jame pateiktos išvados yra pagrįstos specialiųjų žinių taikymu. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal Vidmarko formulę apskaičiavus kokia didžiausia alkoholio koncentracija galėjo būti K. I. kraujyje tikrinimo alkotesterio metu (2017-07-13 19.32 val.) iki kraujo ėminio paėmimo (2017-07-13 21.15 val.), kai praėjo 1 val. 43 min., nustatyta, kad K. I. kraujyje 2017-07-13 apie 19.32 val. galėjo būti 0,43 promilės etilo alkoholio (103 (min.) x 0,0042 prom. = 0,4326 prom, suapvalinus – 0,43 promilės), tai taip pat viršija leistiną 0,4 promilės neblaivumo laipsnį. Tokiu atveju, nors praėjus daugiau nei valandai po patikrinimo K. I. kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo, tačiau abejoti alkotesterio „Alkotest Drager 7510“ Nr. ARKA-0016 patikros metu nustatytais duomenimis nėra pagrindo, turint omenyje tai, kad laikui bėgant alkoholio koncentracija atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja. Taigi, K. I. veiksmai atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalies sudėtį.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog 2017-07-13 apie 19.26 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje, vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilės neblaivumo laipsnis, keisdamas važiavimo kryptį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė kelio ženklinimo, kirto siaurą ištisinę liniją ir susidūrė su gretima eismo juosta važiavusia transporto priemone ir ją apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė KET 8, 9, 14 ir 101 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje. K. I. kaltas dėl šių nusižengimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo (nusižengimo) ir už šį pažeidimą (nusižengimą) nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo (nusižengimo) pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Teismų praktikoje nuolat pateikiami išaiškinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus) gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ANK 34 straipsnio 5 dalyje inter alia, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali <...> paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje <...>. ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. I. savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio pripažino, tačiau neigė aplinkybę, jog transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, tačiau 2015-03-12 buvo baustas už šiurkštų KET pažeidimą (greičio viršijimas). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl K. I. padaryto nusižengimo kilo neigiami padariniai (buvo sugadintas svetimas turtas). Byloje jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visą tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo K. I. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Be to, aplinkybė, kad K. I. slaugo savo sergančią motiną, taip pat negali būti laikoma išimtine aplinkybe, kadangi visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių laikymasis yra asmens pareiga ir ji negali būti vertinama kaip neginčytina sąlyga taikyti asmeniui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. K. I., darydamas pažeidimą, pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusižengimų pobūdį (padarytas vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kas lėmė svetimo turto sugadinimą (ANK 423 straipsnio 3 dalis), į kaltės formą ir rūšį (nerūpestingumas; ANK 9 straipsnio 3 dalis), elgesį po pažeidimo padarymo (pažeidėjas kaltę dėl padaryto eismo įvykio pripažino, tačiau neigė vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus), asmenybę – nedirbantis, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti K. I. paskyrus ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 417 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, jų dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam minimaliam, su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones, numatytos ANK 423 straipsnio 4 dalyje, atėmimu minimaliam terminui. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis.
ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013) patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad, nors K. I. neigė vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau kaltę dėl eismo įvykio pripažino, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, anksčiau baustas administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviam nebuvo, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio konfiskavimas neskirtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 27 straipsniu, 417 straipsnio 1 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
K. I. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, bei jam skirti administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones:
pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams;
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto numerį (ROIK): 17070084607 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.