Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-04-14 · Administracinė byla Nr. I1-1253-1047/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-14
Bylos Nr.
I1-1253-1047/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03565-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Beata Martišienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1253-1047/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03565-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 10 –11), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – ir Areštinė), žalos atlyginimą – 1 500 Eur už laikymą netinkamomis sąlygomis areštinėje laikotarpiais nuo 2021 m. birželio 14 iki 2021 m. birželio 22 d.; nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 8 d.; nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. spalio 26 d.

Teigia, jog pagal higienos normas maitinimas turi vykti ne mažiau kaip tris kartus per dieną su pateikiamu šiltu arba kraštu maisto produktu, tačiau karštą maistą patiekdavo tik vieną kartą per dieną – pietų metu. Nurodo, kad likęs maisto davinys būdavo pateikiamas šaltas du kartus per dieną. Akcentuoja, kad nuo tokio maisto pradėdavo skaudėti skrandį.

Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus AVPK areštinė išdavė patalynės komplektą ir pagalvę su antčiužiniu. Paaiškina, jog atėjęs į gyvenamą patalpą ten nerado čiužinio. Paklausus pareigūnų, kodėl nėra išduotas čiužinys, buvo atsakyta, kad yra išduotas antčiužinis ir kad pareiškėjas turės miegoti visą laiką ant to, kas buvo išduota. Paaiškina, jog atsisėdus ar atsigulus be papildomo čiužinio, jausmas kaip kad patalynė būtų paklota ant medinio suoliuko. Akcentuoja, jog taip skauda gulėti.

Nurodo, jog prašė išduoti antrą tokį patį antčiužinį, bet sulaukė neigiamo atsakymo, kadangi priklauso tik vienas antčiužinis.

Atkreipia dėmesį, kad kameroje nėra pravesto radijo, taip pat nėra nešiojami laikraščiai, ko pasėkoje yra atimama galimybė sužinoti naujienas apie šalį.

Paaiškina, kad 2021 m. birželio 14 d. būnant areštinėje labai skaudėjo galvą, prašė, kad iškviestų medicinos sesutę, bet budintis pareigūnas atsakė, jog nėra medikų ir niekas nenori dirbti. Akcentuoja, jog vėliau prašė iškviesti greitąją pagalbą, bet taip niekas neiškvietė nei greitosios pagalbos, nei atnešė vaistų. Nurodo, jog nuo skausmo visą naktį verkė ir tik ryte buvo atnešta tabletė nuo skausmo.

Teigia, kad langas nėra pilnai atidaromas dėl ko neįmanoma kvėpuoti grynu oru. Nurodo, jog yra ventiliatorius, kuris neva pučia gryną orą, bet tuo pačiu paaiškina, kad visiškai nesijaučia ar ventiliatorius yra ar ne. Tokiu būdu nėra gryno oro, o langas atsidaro maždaug 3-4 cm dėl ko net neįmanoma iškišti galvos pakvėpuoti oro.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai pareiškėjas nurodo, jog yra palaužtas psichiškai, fiziškai ir dvasiškai. Mano, kad jei yra patenkama į areštinę, tai žmogus ten neturi jokių teisių.

Akcentuoja, kad areštinėje iš viso prabuvo 19 dienų ,per kurias numetė 9 kg svorio.

Atsakovas Vilniaus AVPK areštinė nesutinka su pareiškėjo pateiktu skundu ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Vilniaus AVPK areštinę nuolat tikrino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai nustatyta tvarka. Paaiškina, jog kontrolė apima objektų konsultavimą visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams, atlikimą, objektų patikrinimus, teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie objektų veiklą vertinimą, poveikio priemonių taikymą įstatymų ir jų priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymi, jog paskutinį kartą Operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė buvo atlikta 2020 m. birželio 11 d. ir jokių reikalavimų pažeidimų nustatyta nebuvo.

Nurodo, kad Vilniaus AVPK areštinėje maitinimo paslaugas nuo 2019 m. birželio 26 d. teikia UAB „Dussmann Service“. Pažymi, kad Maitinimo paslaugų teikimo sutartis numato, jog teikiamos paslaugos ir teikiamas maistas privalo atitikti sutartyje nurodytų teisės aktų reikalavimus. Maitinimo paslaugos teikiamos areštinėje laikomiems asmenims: vyrams, moterims, nepilnamečiams. Šie asmenys maitinami kiekvieną kalendorinę dieną (įskaitant išeigines ir šventine dienas) tris kartus per parą (pusryčiai, pietūs, vakarienė). Tiekėjas maisto produktus pristato savo autotransportu pagal iš anksto suderintą valgiaraštį. Pažymi, jog esant būtinumui valgiaraštyje numatytą maistą paslaugos teikėjas privalės pakeisti vegetarišku, dietiniu arba sausu daviniu. Paaiškina, kad maisto daviniai pateikiami vienkartiniuose induose bei dėkluose, kartu pateikiant vienkartinius įrankius valgymui. Teikiant maistą užtikrinama, kad porcijiniai patiekalai bei duonos gaminiai būtų teikiami supjaustyti, sviestas padalintas porcijomis, arbata pateikiama užplikyta. Nurodo, jog šiuo atveju pareiškėjo argumentai, kad jo netenkino patvirtintas meniu nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjui skirtas maistas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Be to nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų prašęs numatytą maistą pakeisti vegetarišku ar dieniniu.

Akcentuoja, kad pareiškėjas skunde išdėsto bendro pobūdžio teiginius bei nepateikia jokios faktinės argumentacijos, remiantis kuria būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą.

Paaiškina, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimo apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė žala nėra individualizuota, nėra duomenų, jog tariamai netinkamos kalinimo sąlygos būtų sukėlusios pareiškėjui reikšmingas ar nepataisomas pasekmes, nėra pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas skundui aktualiu metu buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis ir kad dėl to būtų pažeistas pareiškėjo orumas.

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl 1500 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų suėmimo vykdymo sąlygų Vilniaus AVPK areštinėje laikotarpiais nuo 2021 m. birželio 14 iki 2021 m. birželio 22 d.; nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 8 d.; nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. spalio 26 d.

Atsakovės atstovė atsiliepime patvirtino, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas Vilniaus AVPK areštinėje, išskyrus 2021 m. spalio 8 d. (b. l. 63). Taigi teismas atmeta pareiškėjo reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, patirtą jį laikant netinkamomis sąlygomis 2021 m. spalio 8 d., nes tą dieną pagal į bylą pateiktus duomenis (b. l. 35) jis nebuvo laikomas Areštinėje.

Dėl likusių laikotarpių (nuo 2021 m. birželio 14 iki 2021 m. birželio 22 d.; nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 7 d.; nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. spalio 26 d.) teismas analizuoja pareiškėjo patikslintame skunde nurodytus argumentus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 335–358; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; ir kt.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Vilniaus AVPK areštinė jam išdavė tik patalynės komplektą su pagalvę ir antčiužiniu, tačiau jokio čiužinio atėjęs kameroje nerado. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, teko miegoti tik ant antčiužinio, kas sukėlė tam tikrus nepatogumus.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis).

Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo duotas čiužinys, nes pareiškėjas čiužinį vadina „antčiužiniu“. Areštinė į bylą pateikė 2020 m. birželio 11 d. atliktos operatyviosios visuomeninės sveikatos saugos kontrolės metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje rezultatus, įformintus 2020 m. birželio 23 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo aktą (b. l. 45–46), kuriame konstatuota, jog Lietuvos higienos normos N 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 20.15 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V -908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 1.34:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Taip pat Areštinė pateikė paaiškinimus byloje, kad čiužiniai yra visose kamerose taip, kaip nustato teisės aktai (b. l. 65, 99–108).

Pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina iš to, kad Areštinėje nebuvo radijo taško ir laikraščių.

Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad kamerose nėra įrengta radijo taškų, neduodami laikraščiai, todėl tokiu būdu areštinėje laikomiems asmenims apribojama teisė gauti informaciją, yra nepagrįsti. Pareiškėjas areštinėje buvo trumpais laikotarpiais; jis nepagrindė fakto, jog jo, kaip asmens, kuriam teisėtai buvo apribota laisvė, teisė į informaciją buvo neproporcingai suvaržyta. Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą, užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką, reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, kuri nenumato televizijos ar radijo aparatų. Areštinė nėra įpareigota teikti laikinai sulaikytiems asmenims periodinę spaudą, tačiau nedraudžia ją gauti iš artimųjų. Todėl šia apimtimi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Areštinėje buvo maitinamas karštu maistu tik 1 kartą, maistas buvo šaltas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 229B kcal per parą.

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-11-08). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas.

Areštinė į bylą pateikė įrodymus, kad maitinimo paslaugas nuo 2019 m. birželio 26 d. teikia UAB „Dussmann Service, UAB“ (b. l. 28–32). Joje nustatyta, kad teikiamos paslaugos ir tiekiamas maistas privalo atitikti sutartyje (priedas Nr. 1) nurodytų teisės aktų reikalavimus (aktualias jų redakcijas). Maitinimo paslaugos teikiamos areštinėje laikomiems asmenims: vyrams, moterims ir nepilnamečiams. Šie asmenys maitinami kiekvieną kalendorinę dieną (įskaitant išeigines ir šventines dienas) tris kartus per parą (pusryčiai, pietūs, vakarienė). Teikėjas maisto produktus pristato savo autotransportu pagal iš anksto suderintą valgiaraštį. Pažymėtina, kad esant būtinumui valgiaraštyje numatytą maistą paslaugos teikėjas privalės pakeisti vegetarišku, dietiniu arba sausu daviniu. Maisto daviniai pateikiami vienkartiniuose induose bei dėkluose (karštiems gėrimams teikiami storesnį vienkartiniai indai), kartu pateikiant vienkartinius įrankius valgymui. Teikiant maistą užtikrinama, kad porcijiniai patiekalai (pvz., dešra, sūris ir pan.) bei duonos gaminiai būtų teikiami supjaustyti, sviestas padalintas porcijomis, arbata pateikiama užplikyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pareikalavus, Areštinė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 63–66) ir įrodymus. Teismas, susipažinęs su UAB „Dussmann Service“ važtaraščių kopijomis (b. l. 78–98)

Atmeta pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo užtikrinant jo maitinimą, nes šie argumentai paneigti į bylą pateiktais įrodymais: kad maisto tiekimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas pritaria Areštinės argumentams, kad pareiškėjo buvimo Vilniaus AVPK areštinėje laikotarpiu, tiekiamas maistas savo sudėtimi, kiekiu ir savybėmis atitiko sutartyje ir jos prieduose numatytų teisės aktų reikalavimus, maisto tiekėjos buvo atgabenamas pagal sutartyje numatytą grafiką vieną kartą per dieną (11.30-12.00 vai. pristatant visą paros davinį), maistas asmenims buvo teikiamas tris kartus per dieną (pusryčiai, pietūs, vakarienė), vieną kartą per dieną buvo tiekiamas karštas maistas. Maisto temperatūros matavimo atžymos rodo, kad Vilniaus AVPK areštinės pareigūnai kontroliavo karšto maisto pateikimo temperatūrą, atlikdami jos matavimus bei užpildydami važtaraščio grafą „temperatūra pristačius“, taip pat pažymėdami maisto pristatymo laiką.

Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodo, kad kamerose nebuvo oro.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-783 patvirtintų Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 punktas nustato, kad Policijos areštinėse asmenys laikomi rakinamose kamerose. Gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Kamerose turi būti natūralus vėdinimas (langai su pravėrimo funkcija arba langai su orlaidėmis) arba mechaninis vėdinimas (taisyklių 19.9 papunktis). Kamerose turi būti patalpos šildymo įranga (Taisyklių 19.10 papunktis).

Areštinė į bylą pateikė UAB „PPP projektas 2022 m. kovo 31 d. pažymą „Dėl oro ventiliavimo ir kondicionavimo sistemos įrengimo T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje“ (b. l. 109), kuri patvirtina, kad Vilniaus AVPK areštinės visame pastate, taip pat ir kamerų zonoje, pagal patvirtintą sistemos įrengimo projektą yra įrengta šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema. Sistema subalansuota ir veikia taip, kad atitiktų higienos normų reikalavimus. Areštinė į bylą pateikė 2020 m. birželio 11 d. atliktos operatyviosios visuomeninės sveikatos saugos kontrolės metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje rezultatus, įformintus 2020 m. birželio 23 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo aktą (b. l. 45–46), kuriame konstatuota, jog Lietuvos higienos normos N 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 20.15 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V -908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 1.34:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais teisės aktais ir susipažinęs su išvardintais įrodymais byloje, pareiškėjo argumentus dėl oro trūkumo atmeta, nes jie paneigti byloje esančiais įrodymais.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog Areštinė ginčo laikotarpiuais pareiškėją būtų laikiusi, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnai, nurodytu laikotarpiu neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Areštinės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Beata Martišienė