Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. e2A-398-467/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
e2A-398-467/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00285-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
S. D.
Kategorijos
  • 2.5.29pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-398-467/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00285-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.; 3.2.6.5. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Legal Balance“ 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. D. ir prašė priteisti iš atsakovo 750 EUR negrąžinto kredito, 178,10 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 748,99 EUR mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 38 EUR žyminio mokesčio ir 48,40 EUR už procesinių dokumentų rengimą.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ ir atsakovas S. D. 2015-03-05 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9779060001. Atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, 2015-03-12 buvo sudarytas 2015-03-05 vartojimo kredito sutarties priedas. Atsakovui buvo suteiktas 750 EUR vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 1100,04 EUR bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas pagal sutartį pirmąjį mokėjimą turėjo atlikti po 3 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos – 2015-06-05.

3. Ieškovas taip pat nurodė, kad pelno palūkanos yra geranoriškai paskaičiuotos, taikant 72,18 proc. metinę palūkanų normą ir tik už 505 dienas, nors atsakovas pagal sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti jau beveik 2 metus. Palūkanos paskaičiuotos, taikant formulę - 750 EUR negrąžintas vartojimo kreditas x 72,18 proc. sutarties specialiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus x 505 dienų po sutarties nutraukimo skaičiaus.

4. Tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ ir ieškovo 2017-06-29 buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria ieškovui buvo perleista atsakovo skola.

5. Atsakovas S. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo S. D. 750 EUR negrąžinto kredito, 178,10 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 273,75 EUR mokėjimo palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 201,85 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 86,40 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o, kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Teismas sprendė, kad atsakovas sutarties nevykdė, todėl priteisė 750 EUR negrąžinto kredito ir 178,10 EUR bendros vartojimo kredito kainos.

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 72,18 proc. kredito kainos metinę normą, sudaro daugiau nei pusę pagrindinės skolos, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 str.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų po kredito grąžinimo dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra neprotingai didelis, todėl mažintinas iki 36,5 proc. metinių palūkanų (CK 6.258 str. 3 d.) ir jos priteistinos už metus, taigi, ieškovui iš atsakovo priteisė 273,75 EUR palūkanų, o likusią ieškovo reikalavimo dalį dėl sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Ieškovas UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo S. D. 748,99 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo. Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

10. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino pelno palūkanas, remdamasis kompensuojamųjų palūkanų mažinimo tvarka ir pagrindais. Akcentuoja, kad atsakovas sutarties sąlygų CK 6.228 straipsnio pagrindu pakeisti neprašė, nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius ir mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.

11. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą sumažino iki 36,50 proc., kai, tuo tarpu, net ir šiuo metu galiojančio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą.

12. Apeliantas teigia, kad sutarties sudarymo metu galiojusioje Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog sutartyje įtvirtinta 101,60 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 72,18 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas skundžia sprendimą už akių tik dalyje, kurioje buvo sumažintos jo naudai priteistinos palūkanos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendimas už akių neapskųstoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

15. Taigi, ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 748,99 EUR mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomas priteisti palūkanas mažino tuo pagrindu, kad jos yra dvigubai didesnės nei prašoma priteisti paskolos suma, be to, teismas sprendė, kad atsakovas yra silpnesnioji vartojimo santykių šalis, o ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir pažeidžia teisingumo bei protingumo principus. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodydamas, kad tokia teismo išvada prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio nuostatoms ir yra neteisinga ieškovo atžvilgiu, be to, atsakovas nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius ir mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas aptariamu ieškinio reikalavimu prašė priteisti mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, dėl kurių šalys susitarė sudarydamos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; kt.), kad Lietuvos civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str.) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 str.).

17. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs (žr., pvz., 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015), kad, sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina turėti omenyje, kad: šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu, sudarydamas kredito sutartį, kredito gavėjas susipažino ir patvirtino, kad su ja sutinka.

19. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio nuostatas (teisės akto redakcija, aktuali ginčo sutarties sudarymo laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-02-01), bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, nepažeidžianti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų.

20. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais pagal šalių sudarytos sutarties 4.1-4.4 punktus, taip pat sutarties specialiųjų sąlygų nuostatas, nes atsakovas laiku neatsiskaitė ir negrąžino kredito. Taigi, atsakovas turi pareigą mokėti sutartyje numatytas palūkanas, ką iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

21. Pagal šalių sutartį bendra kredito kainos metinė palūkanų norma – 113,60 proc., vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 78,36 proc., skaičiuojama nuo kredito suteikimo iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovo teigimu, atsakovas vėlavo už suteiktą kreditą atsiskaityti beveik dvejus metus (ieškinio pateikimo dienai), o ieškovas prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už 505 kalendorines dienas. Taigi, nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis, ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti sutartimi šalių sulygtas ir įstatymo reikalavimus atitinkančias (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 str.) palūkanas.

22. Ieškinio pagrindu esančia kredito sutartimi ieškovas atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas ieškovo naudai. Sutarties šalys. įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė raštišku sutarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Atsakovas turėjo galimybę pasirinkti, kokiomis sąlygomis gauti vartojimo kreditą, galėjo rinktis kitą kredito davėją. Tuo tarpu pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su ieškovu (pradiniu kreditoriumi), susipažino, pasirašė, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta palūkanų norma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino.

23. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vartotojo teisių papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

24. Iš esmės sutiktina ir su apeliacinio skundu argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovas teismo neprašė mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, nesirūpino sutarties eiga ir vykdymu, pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį neįvykdė, byloje neįrodinėjo, jog sutarties sudarymo metu pirminio kreditoriaus nustatytos mokėjimo palūkanos neatitiko protingumo, teisingumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjų interesų pusiausvyrą. Taigi, pats atsakovas nesirūpino tinkamai savo teisių ir pareigų gynyba.

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti 748,99 EUR mokėjimo palūkanų suma, neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, protingumo ir teisingumui principams, dėl to turėjo būti priteista iš atsakovo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovo reikalavimą tenkino tik iš dalies, yra pagrindas šioje dalyje sprendimą už akių pakeisti, patenkinant ieškovo apeliacinį skundą.

26. Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme - 15 EUR žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą už akių pakeisti - ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo S. D. priteistas 273,75 EUR mokėjimo palūkanas padidinti ir priteisti iš viso 748,99 EUR (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 99 euro centus) palūkanų, nustatant, kad 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų suma skaičiuojama už bendrą priteistą 1677,09 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo S. D. 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Alma Urbanavičienė