Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Ivetos Pelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, jog Teisingumo ministerija atliko neteisėtus veiksmus, esančius pagrindu priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjos teiginiai apie neturtinę žalą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Taip pat byloje nėra įrodyta, kad dėl Teisingumo ministerijos veiksmų pareiškėjai buvo sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ir subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Byloje neįrodyta, kad pareiškėja patyrė tokius dvasinius išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą (b. l. 59-61).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo, kuriuo atsisakyta atlyginti dėl baudžiamajame procese įvykdytų pareigūnų veiksmų patirtą žalą, ir dėl šio sprendimo patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti (b. l. 17-21), kad pareiškėja Klaipėdos apylinkės teismo 2012-03-13 nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-10 nutartimi nuosprendis buvo pakeistas, bausmę paliekant tą pačią. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-24 nuosprendžiu pareiškėja buvo nuteista pagal BK 236 straipsnio 1 dalį trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo 2012-03-13 nuosprendžiu ir T. Ž. paskirta galutinė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pareiškėja Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai 2013-05-14 atsiuntė 2013-05-06 Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pažymos kopiją. Šia pažyma patvirtinama, kad pareiškėja neatlygintinai išdirbo 100 val. Dėl netikro dokumento pateikimo ir vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 246 straipsnį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-526/2014 pareiškėja buvo išteisinta.

Pareiškėja 2014-08-27 ir 2014-08-30 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama atlyginti žalą, kurią nurodė patyrusi dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo, pasibaigusio išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-526/2014.

Teisingumo ministerija 2014-09-09 sprendimu Nr. (1.35.)7R-6199 (b. l. 62-63) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodama tuo, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas priteisti žalą dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ir tuo, kad nuosprendyje nėra konstatuota neteisėtų pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų, o pareiškėja prie prašymo nepateikė kitų įsiteisėjusių ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimų, nustatančių pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą dėl Teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo, skundžiamą sprendimą vertina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus – ar nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šioje byloje teismas iš esmės nesprendžia skundžiamu sprendimu nagrinėto pareiškėjos prašymo atlyginti žalą už neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo paskirtis - spręsti žalos atlyginimo klausimą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atsiradusių dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, ne teismo tvarka.

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje (2002 m. gegužės 21 d. Įstatymo Nr. IX-895 redakcija, galiojusi iki 2014-12-31) buvo nustatyta nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka, Europos žmogaus teisių teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, sprendimų vykdymą, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei (Įstatymo 1 str. 1 d.).

Žalos atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis) ne teismo tvarka.Sprendimą dėl prašymo atlyginti nurodytą žalą priima teisingumo ministras arba jo įgaliotas asmuo (3 str. 7 d.).

Šio įstatymo straipsnio 3 dalyje nustatyti suinteresuoto asmens prašymo dėl žalos atlyginimo turinio reikalavimai, o 4 dalyje nurodyta, kad prie Teisingumo ministerijai teikiamo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka turi būti pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūno (kvotėjo, tardytojo), prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas (kvotėjas, tardytojas), prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo. Pažymėtina, kad reikalavimas pateikti atitinkamą dokumentą siejamas su Teisingumo ministerijos kompetencija, kuri neapima teisės spręsti dėl nustatymo pažeidimų, kuriuos galėjo padaryti ikiteisminio tyrimo pareigūnas (kvotėjas, tardytojas), prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo. Vadinasi, tam, kad būtų priimtas viešojo administravimo sistemos subjekto - Teisingumo ministerijos, sprendimas dėl žalos atlyginimo pagal Žalos atlyginimo įstatymą yra reikalingas tiek prašymas dėl žalos atlyginimo pagal Žalos atlyginimo įstatymą, tiek aptartas procesinis dokumentas, kurį įpareigojamas pateikti asmuo besikreipiantis dėl žalos atlyginimo pagal Žalos atlyginimo įstatymą.

Nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja Teisingumo ministerijai kartu su prašymais atlyginti žalą pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-526/2014. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas, reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Pareiškėjos pateiktas išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-526/2014, teismo vertinimu, yra vienas iš tų procesinių sprendimų, kuris patenka į Įstatymo3 straipsnio 4 dalyje įsiteisėjusio ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimo, nustatančio pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, sąvoką.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siekiant iš esmės išspręsti žalos atlyginimo klausimą pagal Žalos atlyginimo įstatymą nagrinėjamu atveju buvo įvykdyti visi reikalavimai: pateiktas prašymas atlyginti žalą ir procesinis dokumentas, vienaip ar kitaip pasisakantis apie teismo baudžiamojoje byloje atliktus veiksmus. Todėl Teisingumo ministerijos skundžiamo sprendimo argumentas, kad pareiškėja nepateikė jokio įsiteisėjusio ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimo, nustatančio pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje byloje priimant sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo yra neteisingas.

Žalos atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kad Teisingumo ministerija, nagrinėdama asmens prašymą atlyginti žalą ne teismo tvarka, turi teisę iš valstybės institucijų, įstaigų, kitų juridinių bei fizinių asmenų gauti žalos dydžiui apskaičiuoti reikalingą informaciją. Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka ir visų žalos dydžiui apskaičiuoti reikalingų dokumentų gavimo turi asmeniui pateikti motyvuotą rašytinį siūlymą dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir nustatyti protingą, bet ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą, per kurį asmuo gali atvykti į Teisingumo ministeriją pasirašyti taikos sutartį, arba motyvuotą rašytinį atsisakymą atlyginti žalą ne teismo tvarka.

Byloje nenustatyta, kad prieš priimdama skundžiamą sprendimą Teisingumo ministerija būtų tyrusi pareiškėjos nurodytą jos teisių pažeidimą, iš esmės vertinusi, ar prašymas atlyginti žalą yra pagrįstas,o žalą atsisakė atlyginti vien tuo pagrindu, kad nebuvo pateiktas dokumentas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje byloje priimant sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, kurį teismas pripažino nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o atsakovė Teisingumo ministerija įpareigotina pareiškėjos 2014-08-27 ir 2014-08-30 prašymus atlyginti žalą, kurią nurodė patyrusi dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo, pasibaigusio išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-526/2014, išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėja taip pat reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuri, pasak jos, atsirado dėl netinkamo jos prašymo atlyginti dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo patirtą žalą išsprendimo.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Pareiškėjos nusiskundimai dėl patirtos neturtinės žalos yra bendro pobūdžio, grindžiami abstrakčiais argumentais, ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Be to, kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja reikalaudama atlyginti neturtinę žalą, iš esmės siekia nors iš dalies kompensuoti žalą, patirtą, jos teigimu, dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja patyrė intensyvius neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinės žalos, kurią ji nurodė patyrusi dėl skundžiamo Teisingumo ministerijos 2014-09-09 sprendimo, atlyginimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Pareiškėja taip pat teismui pateikė prašymą atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis reikalauja pateikti patirtų išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant skundą teismo buvo atleista. Kitų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų pareiškėja teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjos T. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-09-09 sprendimą Nr. (1.35.)7R-6199 „Dėl prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją išnagrinėti pareiškėjos T. Ž. 2014-08-27 ir 2014-08-30 prašymus atlyginti žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ne teismo tvarka iš naujo.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.