- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-05
- Bylos Nr.
- ATP-444-81/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01301-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Regina Cemnolonskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo M. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities VPK kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros būrio (toliau – Institucija) patrulis 2011-08-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. A. už tai, kad jis 2011 m. liepos 31 d., apie 14 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) , vairavo transporto priemonę AUDI 100, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai bus saugu ir atsitrenkė į tris automobilius, eismo įvykio metu buvo apgadinti keturi automobiliai, transporto priemonė nebuvo padrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 119, 238 ir 232 punktų reikalavimus, padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –LR ATPK) 123 str. 5d, 127 str. 2d., 130 str. 1d., numatytus pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu M. A. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 5d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1d., ir paskyrė pagal LR ATPK 123 str. 5 d. – 110 Lt baudą; pagal LR ATPK 127 str. 2 d. –160 Lt baudą, pagal LR ATPK 130 str. 1d. – 3700 lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. teismas galutinę subendrintą nuobaudą M. A. paskyrė 3900 lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 (ketveriems) metams. Teismas pažeidėjo kaltę grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, M. A. paaiškinimu, Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniu pranešimu ir eismo įvykio vietos schema, J. L., M. S., R. M. ir D. D., transporto priemonės techninės apžiūros aktu bei priverstinio nuvežimo aktu. Teismas M. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus laiko padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Šalies argumentai
M. A. nesutikdamas su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėjas neigia buvus patį eismo įvykį bei tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jis teigia, jog J. L., M. S., R. M., D. D. paaiškinimai nepagrįsti, nes nebuvo padaryta žala, dėl žalos atlyginimo į draudimo kompaniją nesikreipta, eismo įvykio schema nepatvirtinta, nėra mašinų apgadinimų aktų, žalos nustatymo aktų, nuotraukų, todėl nėra galimybės įrodyti pažeidėjo kaltę. Pareiškėjas teigia, jog jo automobilis nebuvo apgadintas, teismas buvo šališkas, nes nekvietė liudytojų. Jis mano, jog nesant pažeidimams, jam skirtos nuobaudos nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašoma pažeidėjo skundą atmesti, nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
M. A. ginčija kaltę dėl LR ATPK 127 str. 2d., 130 str. 1d. numatytų pažeidimų padarymo ir teigia, jog liudytojų paaiškinimai, kurie šiuo atveju turėjo lemiamą reikšmę pažeidėją pripažįstant kaltu, nepatvirtinami kitais įrodymais, liudytojai nebuvo iškviesti į teismo posėdį, netirtos kitos reikšmingos bylai aplinkybės, t.y. žalos padarymo faktas, teigia, jog eismo įvykio nepadarė, todėl ir negalėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Pažymėtina, kad būtina sąlyga kilti atsakomybei pagal LR ATPK 127 str. 2d. – t.y. eismo įvykio faktas, t.y. būtinas žalos faktas, - transporto priemonių, kelių, kelio, įrengimo, kitokio turto sugadinimas. Šią aplinkybę pažeidėjas nuosekliai neigė.
Vadovaujantis LR ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Žalos padarymo aplinkybę, o taip pat ir eismo įvykio aplinkybę bei pasitraukimą iš eismo įvykio vietos teismas grindė išimtinai vien J. L., M. S., R. M. ir D. D. paaiškinimais, tačiau šie asmenys teismo posėdyje neapklausti.
Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai įvykio liudininkų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (pvz., LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3061).
LR ATPK 283 str. numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Nors LR ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007).
Byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nors kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jis dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, ar šie jo parodymai išsamūs ir neprieštaringi, kokius prašymus jis pateikė teisme ir ar šie prašymai buvo tenkinami ar atmetami. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus.
Nesant teismo posėdžio protokolo, kyla abejonių ar toks teismo posėdis iš viso vyko, neaišku kokius paaiškinimus posėdžio metu davė pažeidėjas.
Atsižvelgiant į visus anksčiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėja
nutaria:
-pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;
-Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.