Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Ledok“ atstovui advokatui Tomui Juodžiui, atsakovo ūkininko G. L. atstovui advokato padėjėjui R. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ledok“ ieškinį atsakovui ūkininkui G. L. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2014 metais atsakovas ūkininkas G. L. iš ieškovės UAB „Ledok“ žodinio susitarimo pagrindu užsakė elektros prietaisų, instaliavimo medžiagų ir darbų, kurie turėjo būti atlikti atsakovui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje. Už prekes ir paslaugas ieškovė atsakovui išrašė sąskaitas faktūras – 2014 m. spalio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. LOK 141525 už 2553,14 Lt su PVM; 2014 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. LOK 141531 už 2553,80 Lt su PVM; 2014 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. LOK 141556 už 2268,22 Lt su PVM; 2014 m. lapkričio 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. LOK 141561 už 1586 Lt su PVM; 2014 m. lapkričio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. LOK 141632 už 5524,60 Lt su PVM; 2014 m. gruodžio 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. LOK 141679 už 2815,03 Lt su PVM; 2014 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. LOK 141740 už 5878,30 Lt su PVM. Viso išrašyta sąskaitų už 23159,12 Lt su PVM (6707,34 Eur). Atsakovas ieškovei už prekes ir darbus sumokėjo 2583,76 Eur, likusios 4123,58 Eur sumos neapmokėjo ir ginčija, kad darbai nebuvo užsakyti.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.647 str. 1 d.). Šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė atsakovui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje atliks elektros instaliacijos darbus iš ieškovės medžiagų, o atsakovas sumokės už darbus, prekes bei instaliacines medžiagas. Ginčas kilo dėl darbų apimties.

Nors rašytinė darbų atlikimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šalys neneigia, kad dėl darbų susitarė žodžiu. Įstatymas tokio susitarimo nedraudžia. Liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai G. Š. ir S. K., kurie atliko sutartus darbus, teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmiausia pas atsakovą atliko dviejų namelių elektros instaliacijos darbus. Paaiškino, kad buvo sutarta, jei atsakovui patiks, kaip jie atliks namelių elektros instaliacijos darbus, darbai bus tęsiami toliau. Kadangi atsakovui viskas tiko, jie gavo nurodymą iš paties atsakovo tęsti darbus, t. y. atlikti instaliavimo darbus ir apšviesti pirtelę, kubilus, pavėsinę, sceną, pagalbinius pastatus bei administracinį pastatą. Nurodė, kad darbai truko apie dvi savaites, pats atsakovas ūkininkas G. L. atvykdavo pažiūrėti, kaip atliekami darbai, jis duodavo nurodymus, kokius darbus atlikti. Paaiškino, kad nuo atsakovui priklausančių pastatų raktų jie neturėjo, juos visada įleisdavo atsakovas ar jo darbuotojai, leisdavo pasidėti įrankius. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad darbai buvo atliekami atsakovui priklausančioje nuosavybėje, daroma elektros instaliacija pastatuose, patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma ar bent jau turėjo būti žinoma, kad darbai atliekami jo nuosavybėje ir kokia apimtimi. Atsakovas priešingų duomenų ir įrodymų nepateikė. Priešingai, atsakovas patvirtino, kad visi darbai yra atlikti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas galėjo nežinoti apie jo nuosavybėje net kelias savaites vykstančius darbus, kuriuos atliekant buvo būtina pateikti į patalpas.

Ieškovė pateikė antstolio faktinių aplinkybių kostatavimo protokolą apie ieškovės parduotų prekių sumontavimą atsakovo valdomoje kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) Iš faktinių aplinkybių protokolo matyti, jog atsakovo valdomoje kaimo turizmo sodyboje sumontuoti ieškovės parduoti elektros prietaisai (šviestuvai), jų kiekis atitinka ieškovės sąskaitose nurodytus kiekius.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Taigi iš ieškovės bei liudytojų parodymų, kurie buvo nuoseklūs, labiau tikėtina, kad atsakovas žinojo apie jo sodyboje atliekamus darbus visa apimtimi ir tam neprieštaravo.

Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 str. 1 d.). Ieškovė atsakovui išrašė sąskaitas faktūras už atliktus darbus bei prekes, tačiau atsakovas dalies sąskaitų neapmokėjo. Atsakovas neneigė, kad darbai yra atlikti, elektros prietaisai sumontuoti, tačiau nurodo, kad ieškovės išrašytų sąskaitų nepriėmė, jų nepasirašė, todėl papildomų darbų nepriėmė, ieškovė gali papildomą apšvietimą išsimontuoti.

Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.662 str.). Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija, kad visi darbai yra atlikti, dėl darbų kokybės pretenzijų ieškovei nereiškė, pagal darbų pobūdį (atlikti elektros instaliacijos darbai) akivaizdu, jog atsakovas naudojasi rangovo atliktų darbų rezultatu, todėl darytina išvada, kad atsakovas darbus priėmė. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė gali elektros prietaisus išsimontuoti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ginčo atveju elektros prietaisai nėra vienintelis sutarties dalykas, ieškovė teikė ir sumontavimo paslaugas, instaliacines medžiagas, todėl pagrįstai rekalauja už atliktus darbus apmokėti.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Priėmus darbus, užsakovui atsiranda prievolė už juos sumokėti. Byloje įrodyta, kad atsakovas ieškovės atliktus darbus priėmė ir naudoja pagal paskirtį, dėl darbų kokybės ginčo nėra.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (CK 6.258 str. 1 d.). Ieškovė teikė atsakovui elektros instaliavimo paslaugas, tačiau atsakovas nustatytu terminu už suteiktas paslaugas nesumokėjo (CK 6.63 str. 1 d. 1, 2 p.). Ieškovas įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovo reikalavimai tenkintini, iš atsakovo priteistina 4123,58 Eur skola (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.314 str. 5 d., 6.71 str. 1 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas yra nustatyta tvarka įsiregistravęs ūkininku, todėl savo teisiniu statusu yra verslu užsiimantis subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2012). Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, kad ieškinys yra įrodytas (CPK 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei priteistina iš atsakovo 394,79 Eur kompensuojamųjų palūkanų bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 102 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 850 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso 952 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršijančios rekomenduotinų dydžių, priteistinos iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo ūkininko G. L. 4123,58 Eur skolos, 394,79 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 4518,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 952 bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Ledok“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.