Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir N. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po tėvo mirties gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėjos motina E. M., kuri gyveno ir rūpinosi namu, ūkiniais pastatais, žemės sklypu. Pareiškėja artimai bendravo su abiem tėvais, padėdavo tėvams tvarkytis namų ruošoje, prižiūrėti jiems priklausiusius pastatus bei žemės sklypus, po tėvo mirties rūpinosi paliktu turtu – tvarkė aplinką, atliko einamąjį remontą, mokėjo už elektrą. Atsižvelgiant į tai, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė tėvo P. M. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos J. K. tėvai yra E. M., a k. (duomenys neskelbtini) ir P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. K. tėvas P. M.. P. M. 2005 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaręs testamentą, patvirtintą Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės, notarinio registro Nr. 1-4983, kuriuo visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir koks jis bebūtų paliko dukrai J. K.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis P. M. nuosavybės teise priklausė nekilnojamas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo N. T. per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl tėvo P. M. palikimo priėmimo nesikreipė. Po pareiškėjos tėvo mirties gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėjos mama E. M.. Pareiškėja J. K. kartu su motina E. M. rūpinosi namu ir ūkiniais pastatais, tvarkė gyvenamojo namo aplinką, atliko einamąjį remontą, mokėjo už elektrą, atliekų tvarkymą, ką patvirtina pateiktos sąskaitų, atsiskaitymo knygelių ir mokėjimo kvitų kopijos. Pareiškėja prižiūrėjo ir naudojo žemės sklypus, deklaravo juose žemės ūkio naudmenas. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai E. M. pareiškėja 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė po motinos mirties likusį palikimą, paduodama prašymą dėl palikimo priėmimo notarei. Suinteresuotas asmuo N. T. atsiliepime į pareiškimą patvirtino, jog apie P. M. testamentą pareiškėjos J. K. naudai jai buvo žinoma, todėl ji ir nesikreipė į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo. Taip pat nurodė, kad jokie kiti asmenys jokių pretenzijų į seseriai J. K. P. M. paliktą nekilnojamąjį turtą pareiškę nėra.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad J. K. po P. M. mirties kartu su motina E. M., kuri liko gyventi paveldimame turte, prižiūrėjo ir rūpinosi paveldimu turtu, mokėjo mokesčius, atliko remontą, naudojosi ir prižiūrėjo žemės sklypus, deklaravo juose žemės ūkio naudmenas, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą. Suinteresuotas asmuo N. T. sutiko, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K. priėmė po jų tėvo P. M. mirties likusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, pretenzijų pareiškėjai dėl šio palikimo priėmimo nei N. T., nei kiti suinteresuoti asmenys šioje byloje nereiškė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja J. K. priėmė savo tėvo P. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.