- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-26
- Bylos Nr.
- 2-1135-867/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02120-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autobolidas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fibera“
- Kategorijos
- 2.6.21Kitų paslaugų teikimas
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobolidas“ atstovui direktoriui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Autobolidas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB ) „Fibera“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 695,00 Eur skolą, 5,36 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
Reikalavimo pagrindu nurodo, kad su atsakove susiklostė paslaugų teisniai santykiai, kurių pagrindu atsakovei suteikė paslaugas ir išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ATB001921, kurią išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu. Atsakovė jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų nepateikė, tačiau tik iš dalies apmokėjo už paslaugas ir liko skolinga 695,00 Eur. Kadangi atsakovė laiku neapmokėjo, todėl prašo priteisti ne tik skolą, bet ir 5,36 Eur palūkanas bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 40,00 Eur išieškojimo išlaidas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad skolos dydį pripažįsta, tačiau laiku skolos nesumokėjo dėl šalyje paskelbto karantino, nes sumažėjo įmonės apyvarta. Prašo leisti su ieškove atsisakyti per 1 mėnesį nuo karantino panaikinimo.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovui buvo suteiktos paslaugos, tai yra automobilio remontas ir išrašyta PVM sąskaita - faktūra, kurios atsakovas laiku neapmokėjo. Prašo iš atsakovės priteisti ir 120,00 Eur už ieškinio parengimą, nes jis kreipėsi į advokatus ir teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad jų įmonės pajamos dėl karantino taip pat sumažėjo, tačiau atsakovė net nebandė bendrauti dėl skolos padengimo. Pripažino, kad šiai dienai skola yra 395,00 Eur ir palūkanos, nes po bylos iškėlimo teisme atsakovė pervedė 300,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad laiku neatsiskaitė, nes šalyje buvo įvestas karantinas ir įmonės apyvarta krito apie 45 procentus, o administracinės įmonės išlaidos išliko. Paaiškino, kad jis po sąskaitos išrašymo padarė dalinį mokėjimą, dar vėliau sumokėjo 300,00 Eur ir šiuo metu skola yra apie 400,00 Eur. Prašė atsižvelgti į tai, kad yra paskelbtas karantinas ir krito įmonės apyvarta, todėl prašo leisti skolą sumokėti po karantino pabaigos, nes turi įsiskolinimą VMI ir nepadengęs šio įsiskolinimo, jis neturi galimybės mokėti skolos ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė atsakovei suteikė automobilio remonto paslaugas ir 2020 m. rugsėjo 9 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ATB001921 bendrai 1 315,00 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. spalio 9 d. (b.l. 11). Iš pateikto ieškovės sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 5 d. ieškovei pervedė 500,00 Eur, 2020 m. lapkričio 11 d. pervedė 120,00 Eur, 2021 m. vasario 11 d. pervedė 130,00 Eur, o 2021 m. vasario 19 d. pervedė 170,00 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodant ATB001921 (b.l. 12, 36).
Tarp šalių nėra ginčo, kad automobilio remonto darbai buvo atlikti ir išrašyta PVM sąskaita – faktūra 1 315,00 Eur sumai bei tai, kad yra suėję apmokėjimo terminas. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sąskaitą – faktūrą gavo, tačiau nesigilino per kiek laiko ji turėjo būti apmokėta ir neginčijo sąskaitoje – faktūroje atliktų darbų kiekių ar jų įkainių, tačiau nurodė, kad laiku su ieškove neatsiskaitė dėl šalyje paskelbto karantino ir kritusios apyvartos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Įvertinus tai, kad ieškovė suteikė atsakovei automobilio remonto darbus, kuriuos atsakovė priėmė, ir PVM sąskaitoje – faktūroje numatytas apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl laikoma, kad atsakovė pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą, tai yra laiku neapmokėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, kurią turėjo apmokėti iki 2020 m. spalio 9 d. (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovė dalį skolos, tai yra 300,00 Eur sumokėjo. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ieškovės atstovas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Įvertinus tai, kad atsakovė dalį skolos ieškovei sumokėjo po bylos iškėlimo dienos ir ieškovė nesutiko atsiimti toje dalyje ieškinio reikalavimų, kad civilinė byla toje dalyje būtų nutraukta, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, tai yra ieškovei iš atsakovės priteisti likusią neapmokėtą 395,00 Eur sumą, o kitoje dalyje ieškinį atmesti, nes nustatyta, kad po bylos iškėlimo atsakovė ieškovei pervedė 300,00 Eur sumą ir nebėra pagrindo priteisti šios sumos iš atsakovės.
Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos, vadinamos kompensuojamosiomis, skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju skola pagal PVM sąskaitą faktūrą turėjo būti sumokėta iki 2020 m. spalio 9 d., todėl ieškovės prašymas priteisti palūkanas, apskaičiuotas nuo 2020 m. spalio 9 d. iki ieškinio surašymo, tai yra iki 2020 m. lapkričio 25 d. tenkintinas, iš atsakovės priteistinos 5,36 Eur palūkanos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, kurios yra procesinės. Įstatymas numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 400,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalys nustato, jog, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą. Todėl pripažinus ieškovės teisę į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanas, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas priteisti 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl atsakovės prašymo atidėti sprendimo vykdymą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsakovė teismui pateikė prašymą atidėti skolos sumokėjimą kol baigsis karantinas, tačiau šiam prašymui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dėl paskelbto karantino jų įmonės veikla taip pat suprastėjo, tačiau atsakovė net nemėgino spręsti ginčo taikiai, nes nebandė susisiekti su ieškove ir tartis dėl galimybės skolą sumokėti dalimis, todėl ir buvo kreiptasi į teismą. Įvertinus skolos dydį, tai, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nes atsakovė jau ir taip ilgą laiką neatsiskaito su ieškove.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 22,00 Eur žyminį mokestį ir 120,00 Eur patirtų išlaidų už ieškinio parengimą. Pateikė rašytinius įrodymus, kad sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 13). Kaip įrodymą, patvirtinantį, kad patyrė 120,00 Eur už ieškinio parengimą ieškovė pateikė skolų perdavimo aktą 2 prie 2018-04-06 atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Nr. CREDIISC/AUT/18/04/06 dėl 650,00 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Fibera“, iš kurio matyti, kad ieškinio parengimas 100,00 Eur plius PVM (b.l. 38). Ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. pervedė 121,00 Eur UAB „CREDIT ISCO“, tai yra už ieškinio parengimą (b.l. 37). Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškinį rengė advokatas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė atstovavimo sutarties su advokatu ar advokato padėjėju bei įrodymų patvirtinančių, kad sumokėjo advokatui ar advokato padėjėjui už ieškinio parengimą, priešingai į bylą pateikė įrodymus, kad už ieškinio parengimą sumokėjo UAB „CREDIT ISCO“. Pagal formuojamą teismų praktiką reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo išlaidų civiliniame procese galima tik tuo atveju, kai atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. Procesinio dokumento, parengto ne advokato ar advokato padėjėjo, parengimo išlaidos negali būti laikomos būtinosiomis ir pagrįstomis išlaidomis pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
Nors ieškinys tenkintas tik iš dalies, tačiau įvertinus tai, kad atsakovė dalį skolos sumokėjo po bylos iškėlimo, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 22,00 Eur žyminį, kurį ieškovė sumokėjo patekdama ieškinį (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Fibera“ 395,00 Eur skolą, 5,36 Eur palūkanas, viso 400,36 Eur (keturių šimtų ir 36 ct) įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 400,36 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 14 d., iki visiško skolos įvykdymo ir 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 00 ct) žyminį mokestį ir 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidas, ieškovės UAB „Autobolidas“, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovės UAB „Fibera“ prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.