- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- e2-4805-723/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03863-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- J. M., B. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovams J. M. ir B. M.“ dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. D. ieškiniu atsakovams J. M. ir B. M. prašė 1) pripažinti negaliojančia tarp atsakovų 2015-02-10 sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 1358; 2) taikyti restituciją – grąžinti atsakovui J. M. 2015-02-10 dovanojimo sutartimi Nr. 1358 neatlygintinai atsakovei B. M. perleistą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).)., ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).)., esančius adresu (duomenys neskelbtini).)., Nemenčinėlės k., Riešės sen., Vilniaus r. sav.; 3) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo J. M. 192 352 Lt būsimų nuostolių atlyginimą, motyvuojant tuo, kad dėl atsakovo iniciatyva nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pabrango ieškovui priklausančios pastogės patalpų rekonstrukcijos darbų ir medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti, kaina. Vilniaus apygardos teismas 2011-07-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-566-450/2011 iš dalies tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė jam iš atsakovo 80 000 Lt būsimų nuostolių. Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2013-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1261/2012 Vilniaus apygardos teismo 2011-07-15 sprendimą pakeitė ir ieškovo ieškinį atmetė. Lietuvos A. T. 2014-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2014 nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui, be kita ko, konstatuodamas, kad byloje buvo įrodytos visos atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, tačiau esant prieštaringiems įrodymams nustatyti ieškovo būsimų nuostolių dydį, kurie bus patirti dėl Ieškovui priklausančios pastogės patalpų rekonstrukcijos darbų ir medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti, kainos pabrangimo, gali tik specialių statybos srities žinių turintis ekspertas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-38-178/2015 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011-07-15 sprendimą ir sumažino ieškovui iš atsakovo priteistą nuostolių sumą iki 13 032,90 Eur (45 000 Lt), taip pat priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2008-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 86,60 Eur (299 Lt) žyminio mokesčio ir 651,07 Eur (2 248 Lt) už teismo ekspertizę. Ieškinio pateikimo dienai susidariusių palūkanų suma sudarė 4831,10 Eur. Taigi, iš viso ieškovo reikalavimas atsakovui šiai dienai sudaro 18 601,67 Eur (13.032.90 Eur + 4.831,10 Eur + 86,60 Eur + 651,07 Eur). A. D. Šidlauskui ieškovo prašymu pradėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-38-178/2015 priverstinį vykdymą, tapo žinoma, kad 2015-02-10 dovanojimo sutarties Nr. 1358 pagrindu atsakovas padovanojo savo sutuoktinei (atsakovei) žemės sklypą, unikalus Nr. 4170-2002-0019, ir sodo pastatą, unikalus Nr. 4198-1020-6017, esančius adresu Vasaros 3-oji g. 26, Nemenčinėlės k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., kurių vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2015 m. pradžioje masinio vertinimo būdu, yra 24 160,00 Eur (83 419,65 Lt). Ieškovo įsitikinimu, ši dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo į atsakovą ne mažesnę nei 45 000 Lt (13 032,90 Eur) (o šiuo metu 64 227,85 Lt (18 601,67 Eur)) neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri kilo iš atsakovo neteisėtų veiksmų. Šiuo metu atsakovui priklauso tik butas ir dalis žemės sklypo, esantys adresu (duomenys neskelbtini).).. Vilniuje, tačiau šis turtas įkeistas hipoteka kito kreditoriaus naudai. Kito registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Antstolio areštuotose atsakovo banko sąskaitose piniginių lėšų judėjimo nėra. Atsakovas dirba UAB „Bylantys“, kurios vadovas pats ir yra, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis sudaro tik 81,25 Eur per mėnesį neatskaičius privalomųjų mokėjimų. Antstoliui ieškinio pateikimo dienai nepavyko atlikti jokių išskaitų iš atsakovo sutuoktinės (atsakovės) darbo užmokesčio dalies, kuri laikytina atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe. Kito turto, kuris taip pat galėtų būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe ir į kurį galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas, atsakovai neturi. Taigi, darytina išvada, kad dovanojimo sutarties pagrindu atsakovo neatlygintinai perleistas atsakovei nekilnojamasis turtas buvo vienintelis šaltinis, į kurį gali būti nukeiptas 64.227,85 Lt (18.601,67 Eur) dydžio ieškovo reikalavimo atsakovui patenkinimas. Tačiau, kadangi atsakovas šį turtą dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido atsakovei ir jis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė, ieškovas nebeturi galimybės į šį turtą nukeipti savo reikalavimo patenkinimo. Akivaizdu, kad dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises, nes šia sutartimi sumažinta atsakovo turimo neapsunkinto turto vertė ir galimybės atsiskaityti su ieškovu.
Atsiliepimas
A. B. M. ir J. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sudarydami ginčijamą sandorį neturėjo siekio ir intereso išvengti prievolės ieškovui. Dovanojimo sutarties sudarymas buvo sąlygotas, ne kaip jau minėta, siekio pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus interesus, o išsispręsti atsakovų, tarpusavio turtinius klausimus. J. M. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).)., esantis Vilniaus r. sav. Nemenčinėlės k. Vasario 3-ioji g. 26, ir ant jo stovintis Pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).)., dar 1994 m. buvo jam dovanotas jo motinos ir priklausė asmeninės nuosavybės teise. Nepaisant to, kad minėtas nekilnojamasis turtas šiai dienai ir yra atsakovės nuosavybė, tačiau atsakovai, kaip sutuoktiniai, turi interesą ir siekį atsiskaityti su ieškovu, tuo labiau, kad spalio mėnesį jau buvo padarytos išskaitos iš atsakovės darbo užmokesčio vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015-06-16 vykdomąjį raštą Nr. 2-566-450/2011. Turint interesą kuo greičiau atsiskaityti su ieškovu internetinėje svetainėje ir buvo patalpintas skelbimas dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo.
Ieškovas E. D. dublike nurodė, kad atsakovų atsiliepime nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad atsakovų nurodytos ginčijamos 2015¬02-10 dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės, jeigu jos iš tikrųjų atitinka tikrovę, tik patvirtina vieną iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų - atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamos dovanojimo sutarties, o ją sudarė savo iniciatyva, vedami subjektyvių (asmeninių) motyvų (CK 6.66 str.). Be to, atsakovai patys sau prieštarauja, teigdami, kad nurodytos aplinkybės lėmė jų apsisprendimą sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį, bet tuo pačiu nurodydami, kad atsakovai šia sutartimi perleistą turtą vis vien ketina parduoti tam, jog atsiskaitytų su ieškovu. Kyla klausimas, kodėl tokiu atveju atsakovas pats negalėjo inicijuoti nurodyto turto pardavimo ir iš gautų lėšų atsiskaityti tiek su ieškovu, tiek su atsakove, bet nusprendė šį turtą padovanoti atsakovei ir būtent tuomet, kai jau buvo aiški atsakovui nepalanki Lietuvos apeliaciniame teisme tuo metu nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-38-178/2015 baigtis. Ieškovo vertinimu, atsakovų nurodytos ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės yra tik niekuo nepagrįsta jų gynybinė pozicija, kuri nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Atsakovas neturi jokio turto ar pajamų, į kuriuos antstolis galėtų nukreipti išieškojimą ieškovo naudai, todėl išieškojimas buvo nukreiptas į dalį atsakovės darbo užmokesčio ir šiai dienai iš atsakovės darbo užmokesčio antstoliui pavyko priverstinai išieškoti tik 243,57 Eur skolos. Antstolis negali nukreipti skolos išieškojimo į ginčijama 2015-02-10 dovanojimo sutartimi atsakovei perleistą nekilnojamąjį turtą, nes šis turtas laikytinas asmenine atsakovės nuosavybe, ir būtent tai, ieškovo įsitikinimu, lėmė šios sutarties sudarymą. Pabrėžė, kad iki šiol atsakovai neparodė jokios geros valios atsiskaityti su ieškovu, todėl bet kokie jų teiginiai apie sąžiningą elgesį ieškovo atžvilgiu vertintini kritiškai.
Teismo posėdžio metu ieškovas E. D. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad skola sudaro 14 000 Eur ir 5000 Eur procesinių palūkanų. Padovanotas turtas buvo perduotas atsakovei kaip šeimos nariui, siekiant išvengti išieškojimo. Padovanoto turto pakaktų jo reikalavimams patenkinti. Atsakovas yra įmonės direktorius, nusistatęs mažesnį nei minimalų atlyginimą ir pats iš savęs neišskaičiuoja.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas adv. G. G. nurodė, kad dar 2008 m. ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo 192 352 Lt būsimų nuostolių atlyginimo. 2011‑07‑15 Vilniaus apygardos teismas iš dalies patenkino ieškinį ir priteisė 80 000 Lt būsimų nuostolių. Toliau tęsėsi tarp šalių bylinėjimasis ir 2015-06-11 nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė ir priteisė iš atsakovo 18 601 Eur. Teismo sprendimas buvo perduotas antstoliui, pradėta vykdomoji byla, kurios metu paaiškėjo, kad atsakovas J. M. turto į kurį galima nukreipti išieškojimą neturi. Turtas, į kurį dar būtų buvę galima nukreipti išieškojimą, dar 2015-02-10 buvo padovanotas sutuoktinei. Tokia dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo reikalavimo teisę atsakovui kaip skolininkui 80 000 Lt sumai, vėliau VAT sprendimą pakeitus priteista 64 341 Lt. Skola ieškovui nėra grąžinta. Kito turto atsakovas neturi. Dirba įmonės vadovu, tačiau jo darbo užmokestį sudaro tik 81,25 Eur neatskaičius privalomų mokesčių. Jokių kitų galimybių išieškoti skola nėra. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad sandorį buvo privaloma sudaryti. Kadangi dovanojimo sutartimi atsakovei perleistas turtas neatlygintinai, todėl jos nesąžiningumas nenustatinėjamas. Tuo tarpu atsakovas sudarydamas sutartį buvo nesąžiningas. Egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, jo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje pateiktais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-566-450/2011, išnagrinėjęs ieškovo E. D. ieškinį atsakovui J. M., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, B. M. dėl žalos atlyginimo, ieškinį tenkino iš dalies – priteisė E. D. iš J. M. 80 000 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2008-05-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6900 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1261/2012, išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą pakeitė, nurodant, kad ieškinys atmetamas.
Lietuvos A. T. 2014 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2014 pagal ieškovo E. D. kasacinį skundą nusprendė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-951/2014 paskyrė byloje statybos (rekonstrukcijos) darbų ir priemonių, reikalingų šiems darbams atlikti, Treniotos 5-6, Vilniuje, ekspertizę. Atsižvelgdamas į atliktą ekspertizę, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-38-178/2015 Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria priteistas nuostolių atlyginimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pakeitė – priteisė ieškovui E. D. iš atsakovo J. M. 13 032,90 Eur (45 000 Lt) nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2008-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 86,60 Eur žyminio mokesčio, 561,07 Eur už ekspertizę, o iš E. D. – J. M. 180,14 Eur už advokato pagalbą, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys ir atsakovų byloje pateikta dovanojimo sutarties kopija patvirtina, kad atsakovas J. M. 2015 m. vasario 10 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1358) padovanojo savo sutuoktinei (atsakovei) B. M. sodo pastatą, unikalus Nr. 4198-1020-6017, ir žemės sklypą, unikalus Nr. 4170-2002-0019, esančius Vilniaus r. sav., Nemenčinėlės k., Vasaros 3-ioji g. 26.
Ieškovo E. D. ieškinys grindžiamas LR CK 6.66 str. Pažymėtina, kad actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti.
Lietuvos A. T. nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Taigi, kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, turi nebūti suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas bei egzistuoti aplinkybės, jog skolininkas neprivalėjo ginčijamo sandorio sudaryti.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teismų sprendimus yra nustatyta, kad atsakovas J. M. yra ieškovo (kreditoriaus) E. D. skolininkas (CK 6.3 str. 3 d.). Ši aplinkybė egzistavo ir 2015-02-10 dovanojimo sutarties sudarymo metu. Atsakovas to neginčija, taip pat fakto, kad su ieškovu yra visiškai neatsiskaitęs. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz.:, viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.). Dovanojimo sutartimi perduodama nuosavybės teisė į dovanojamą turtą, tai reiškia, kad dovanotojas netenka nuosavybės teisės, o apdovanotasis ją įgyja. Dovanojimo sutarties pagrindu dovanotojo turto sumažėja, o apdovanotojo padidėja. Kaip nustatyta byloje, atsakovas nei pagal įstatymą, nei pagal teismo sprendimus ar kitus susitarimus ar dėl faktinių aplinkybių neturėjo pareigos sudaryti ginčo dovanojimo sutartį. Teismas mato,kad atsakovas iš buvusių teismų sprendimų turėjo galimybę numatyti,kad ateityje po sandorio sudarymo bus priimti jam nepalankūs teismų sprendimai,nes sprendimuose buvo konstatuota jo deliktinė atsakomybė ieškovo atžvilgiu(Lietuvos A. T. 2014-01-03 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-115/2014 buvo konstatuotos visos atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos ir tik keltas klausimas dėl konkretaus nuostolių dydžio)((duomenys neskelbtini) str.,185 str.). To pasekoje ieškovas gavo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-566-450/2011 dėl 13 770,57 Eur ir 5 procentų procesinių palūkanų išieškojimo iš atsakovo,kurį pateikė vykdyti antstoliui D. Š.. Antstolis vykdymo procese nustatė, kad atsakovo (skolininko) J. M. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas ir žemės sklypo dalis, adresu Treniotos g. 5, Vilniuje, tačiau butas yra įkeistas hipoteka, žemės sklypas materialios vertės kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas neturi, kadangi yra užstatytas gyvenamuoju namu. Kito registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atsakovas neturi. Antstolis areštavo atsakovo sąskaitas bankuose, tačiau jose piniginių lėšų judėjimo nėra. Nors atsakovas dirba UAB „Bylantys“, kurio vadovu pats ir yra, tačiau VSDFV duomenimis jo darbo užmokestis sudaro tik 81,25 Eur per mėnesį neatskaičius privalomųjų mokesčių. Be to, antstolio patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš jo darbo užmokesčio kaip įmonės vadovas nevyko ir išskaitų iš savo darbo užmokesčio neatlieka. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015‑02‑12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-664-599/2015 buvo nustatyta atsakovui J. M. priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje – sutuoktinės B. M. darbo užmokestyje, tačiau nukreipus išieškojimą į skolininkui priklausančią turto dalį buvo išieškota tik 383,56 Eur (139,99 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 243,57 Eur skolos dalis). Antstolis D. Š. pateikė informaciją, kad 2015-11-11 dienai neišieškotos skolos likutis buvo 13 527 Eur bei procesinės 5 procentų metinės palūkanos. Atsakovui perleidus (padovanojus) ginčo turtą sutuoktinei, ieškovas neteko galimybės nukreipti į šį turtą išieškojimą, siekiant savo reikalavimo patenkinimo, o kaip nurodyta, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, siekiant per protingą terminą patenkinti ieškovo reikalavimus, atsakovas neturi. Teismo vertinimu nėra jokių abejonių, kad ginčijamas sandoris – 2015-02-10 dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų J. M. ir B. M., kurios pagrindu, esant teismų sprendimams dėl nuostolių iš atsakovo ieškovui priteisimo, J. M. neatlygintinai padovanojo savo sutuoktinei B. M. žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius Vasaros 3-oji g. 26, Nemenčinėlės k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., kurių vidutinė rinkos vertė 24 160 Eur (masinio vertinimo būdu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis), pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises, t.y. šiuo sandoriu atsakovas sumažino savo turto masę ir galimybes atsiskaityti su ieškovu.
Ginčijamas sandoris – dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. vasario 10 d., o pagal CK 6.66 str. 3 d., šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl šis terminas nėra praleistas.
Priešingai, bylos medžiaga leidžia manyti, kad atsakovas sudarydamas dovanojimo sutartį elgėsi nesąžiningai (CK 1.5 str. 1 d.).Pažymėtina, kad atsakovas ginčo dovanojimo sutartį sudarė sekančią dieną, t.y. po teismo paskirto eksperto D. K. 2015-02-09 ekspertizės akto sudarymo, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovo patirtų nuostolių dydis sudaro 64 341,00 Lt (vertinant faktiškai atiliktus darbus). Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties civ. byloje Nr. 2A-951/2014 ekspertą D. K. pasiūlė atsakovas. Net ir vertinant, kad atsakovas prieš sudarydamas sandorį nebuvo susipažinęs su eksperto išvada, negalima atsakovo elgesio vertinti sąžiningu. Atsakovas turėjo suprasti, kad sudaręs dovanojimo sutartį nebeturės kito kreditorių reikalavimais neapsunkinto turto ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu, skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais (CK 6.67 str. 1 p.). Nesąžiningumo prezumpcijos atsakovai nepaneigė. Atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti atsakovų argumentai, kad dovanojimo sutarties sudarymas buvo sąlygotas tikslo išsispręsti atsakovų tarpusavio turtinius klausimus, nes J. M. žemės sklypas, esantis Vilniaus r. sav., Nemenčinėlės k., Vasario 3-ioji g. 26, ir ant jo stovintis Pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. 4198-1020-6017, dar 1994 m. buvo dovanotas motinos ir priklausė asmeninės nuosavybės teise, tačiau daugelį metų šį nekilnojamąjį turtą tvarkė, jį prižiūrėjo, į jį asmeninių lėšų investavo atsakovė B. M., ir todėl atsakovų sutarimu buvo nuspręsta dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo B. M.. Atsakovai savo pozicijai pagrįsti nepateikė nei vieno įrodymo (CPK 12, 178 str.) ir nesąžiningumo prezumpcijos nepaneigė. Todėl minėtas ginčo dovanojimo sandoris, ieškovo ginčijamas actio Pauliana pagrindu, pripažintinas negaliojančiu byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu (CPK 185 str.).
Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Pripažinus nuo sudarymo momento negaliojančia ginčo 2015-02-10 dovanojimo sutartį, taikytina restitucija, ginčo sandorio šalis (atsakovus) grąžinant į pradinę padėtį – grąžinti atsakovui J. M. 2015-02-10 dovanojimo sutartimi Nr. 1358 neatlygintinai atsakovei B. M. perleistą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).)., ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).)., esančius adresu (duomenys neskelbtini).)., Nemenčinėlės k., Riešės sen., Vilniaus r. sav.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dalį, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.). Ieškovas už pareikštą ieškinį atsakovams yra sumokėjęs 543,75 Eur žyminį mokestį ir bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 121,33 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos solidariai priteistinos ieškovui iš atsakovų, t.y. 1665,08 euro(543,75 Eur + 1 121,33 Eur)(CPK 88,93 str.) .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,93,178,182,185,260, 263-270 str. str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia tarp atsakovų J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 10 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1358.
Taikyti restituciją, grąžinant atsakovui J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 10 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1358, neatlygintinai atsakovei B. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) perleistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).)., ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).)., esančius adresu Vilniaus r. sav., Riešės sen., Nemenčinėlės k., (duomenys neskelbtini).)..
Priteisti iš atsakovų J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai viso 1 665,08 Eur(vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.