Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo šio specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. lapkričio 19 d., bei BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio ,,Volkswagen Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis R. S., kuris neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, šios veikos kvalifikavimo bei apylinkės teismo sprendimo paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimą. Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašydamas skirti jam laisvės apribojimo bausmę, o šio reikalavimo netenkinus – atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimui reikšmingos nuostatos įtvirtintos ir BK 61 straipsnyje, kuris buvo pakeistas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m vasario 1 d. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Atsižvelgiant į tai, BK 61 straipsnio pakeitimas yra lengvinantis asmenų teisinę padėtį, vertindama pirmosios instancijos teismo R. S. paskirtą bausmę, teisėjų kolegija vadovaujasi nauja BK 61 straipsnio redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų ir taisyklių, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sumažinti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

8. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu.

9. Parinkdamas nuteistajam R. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kad jis anksčiau teistas 8 kartus (2 t., b. l. 5-11), baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka (2 t., b. l. 22-28), nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 29-30). Taip pat teismas įvertino ir tai, jog nustatyta viena R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors skundžiamo nuosprendžio 6 lapo 3 pastraipoje, be kita ko, nurodoma, jog nustatyta ir viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu, kadangi iš aukščiau nuosprendyje (5 lapo paskutinė pastraipa) pateiktų motyvų matyti, kad realiai BK 60 straipsnyje numatytų kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nepripažino. Argumentuodamas bausmės skyrimą, žemesnės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog anksčiau R. S. taikytos bausmių rūšys – bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas – jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kas rodo, jog jis nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, yra linkęs toliau nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, turi neigiamą požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, save iškelia aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų, sukeliant realų pavojų aplinkinių turtui bei sveikatai, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro. Atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. S. turi būti paskirta BK 281¹ straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

10. Iš apeliaciniame skunde suformuotų prašymų matyti, jog nuteistasis siekia, kad jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė būtų pakeista į laisvės apribojimo bausmę, tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje tokia bausmės rūšis apskritai nėra numatyta, o svarstyti galimybę taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, numatančias teisę teismui skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, taip pat nėra teisinio pagrindo, kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės nustatytos ir alternatyvios baudos bei arešto bausmės. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog pagrindo skirti kurią nors vieną iš šių alternatyvių bausmių R. S. šiuo atveju taip pat nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, kaltės formą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimą), parinkdamas skirtinos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, taip pat atsižvelgė į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK 61 straipsnio pakeitimus ir padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus R. S. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

11. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, jog nors anksčiau už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą apeliantas nebuvo teistas, tačiau iki šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo jo atžvilgiu buvo priimti net aštuoni apkaltinamieji nuosprendžiai. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, anksčiau nuteistajam buvo skirtos tiek už laisvės atėmimą švelnesnės baudos, laisvės apribojimo bei arešto bausmės, tiek laisvės atėmimas, tačiau nei vienos jų paskyrimas bei atlikimas jokios įtakos R. S. elgesiui neturėjo, jis iš praeities klaidų nepasimokė, ką akivaizdžiai patvirtina šioje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – ją apeliantas padarė dar esant neišnykusiam teistumui. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir duomenys apie jo baustumą ANK nustatyta tvarka. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad per penkerius metus R. S. administracine tvarka buvo baustas net keliolika kartų. Daugumos baudų už įvykdytus administracinius nusižengimus jis nėra sumokėjęs. Šios bylos kontekste itin svarbu pažymėti, kad nuteistasis ANK nustatyta tvarka ne kartą baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą bei neblaivaus pasirodymą viešose vietose, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Kadangi apeliantas, nepaisydamas jam skiriamų bausmių ir nuobaudų, toliau daro tyčines nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kam įtakos turi ir nesaikingas alkoholio vartojimas, kas akivaizdžiai rodo, jog jis yra linkęs piktybiškai nepaisyti visuomenėje priimtų socialinių normų, taisyklių, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę už laisvės atėmimą bausmę, ar sumažinus jos trukmę, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

12. Taip pat svarbu paminėti, kad nors R. S. įvykdyta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šiuo atveju nustatytas didesnis jos pavojingumas, kadangi apeliantas padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio – nors neblaivumą alkotesteriu jis pasitikrinti atsisakė, tačiau tai patvirtina tas faktas, kad jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis negalėjo eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Vairuodamas automobilį tokios būklės, R. S. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ne tik jam priklausantis automobilis, tačiau ir kitų asmenų turtas, bei rizikavo ne tik savo paties, tačiau ir kartu su juo važiavusio asmens bei kitų eismo dalyvių sveikata bei gyvybe. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios būtinybės vairuoti. Visa tai rodo didelį jo neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kas taip pat turi būti įvertinta sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

13. Taigi, nors apeliantas įvykdė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, o pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis tik, vien tai neleidžia konstatuoti, kad nuteistajam buvo nepagrįstai paskirta būtent laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės skyrimo R. S. būtinybę, proporcingumą ir teisingumą šiuo atveju pagrindžia aptartos jo padaryto nusikaltimo aplinkybės, tas faktas, kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo asmenybę itin neigiamai charakterizuojantys duomenys.

14. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, sutiko su bylos nagrinėjimu pagreitinto proceso tvarka, atlygino dėl eismo įvykio padarytą žalą, išėjęs iš įkalinimo įstaigos padarė tik šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą, 2025 m. kovo 31 d. pradėjo dirbti ir iš gaunamo darbo užmokesčio dengia turimus įsiskolinimus, priešingos išvados daryti neleidžia. Tai, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, už kurį jis nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvertinusiai visas jau paminėtas nuteistąjį charakterizuojančias bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, kurios iš esmės nenaudingos apeliantui, bei tai, kad, nepaisant to, jam buvo paskirta už vidurkį mažesnė laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija neabejoja tuo, kad apylinkės teismas ne tik formaliai pripažino šią aplinkybę lengvinančia kaltininko teisinę padėtį, bet ir realiai į ją atsižvelgė skirdamas jam bausmę. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bei vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, taip pat vienu trečdaliu sumažino apeliantui paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, dalis skunde akcentuojamų aplinkybių buvo įvertintos skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo ir remiantis jomis dar labiau lengvinti R. S. teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Nors nuteistasis prieš pat priimant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendį įsidarbino, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, kaip pats nurodo, dengia turimus įsiskolinimus, kas vertintina teigiamai, vis tik, tai savaime nepatvirtina, jog nuteistasis iš tiesų yra pakeitęs savo elgesį ir mąstymą, antivisuomenines nuostatas ir nuo šiol laikysis įstatymų bei nenusikals. Tuo tarpu tai, kad atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė tik šioje byloje jam inkriminuojamą nusikaltimą, niekaip jo asmenybės ar padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina.

15. Įvertinus visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog tenkinti nuteistojo skundą ir keisti jam apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl toliau pasisakoma dėl alternatyvaus skunde suformuoto prašymo.

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nuo 2025 m. vasario 1 dalies įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 9 dalyje taip pat nurodyta, kad, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo R. S., tačiau šio reikalavimo nepaisymas laikytinas formaliu pažeidimu, nedarančiu skundžiamo nuosprendžiu neteisėtu.

17. Apeliantas nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, formalus pagrindas jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą egzistuoja. Tačiau be BK 75 straipsnyje įtvirtintų formalių pagrindų, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217-976/2018, Nr. 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

18. Įvertinęs jau paminėtus duomenis apie ankstesnius nuteistojo teistumus ir baustumą ANK nustatyta tvarka, aplinkybes, susijusias su jo padaryta nusikalstama veika, tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis kaltu neprisipažino, tai padarė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kas verčia abejoti tuo, jog apeliantas iš tiesų kritiškai vertina savo elgesį, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokį manymą tik sustiprina ir tas faktas, kad BK 75 straipsnio nuostatos R. S. jau buvo taikytos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiais, tačiau to paties teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nes nuteistasis pažeidinėjo probacijos sąlygas, nesilaikė bendrųjų probuojamiems asmenims nustatytų pareigų, jo rizika pakartotinai nusikalsti padidėjo. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o praeityje R. S. įvykdytų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų skaičius, jų tyčinis pobūdis, ankstesnis jo elgesys jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto metu, kartu įvertinus ir tai, kad galiausiai pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas iš pradžių buvo atidėtas, ir ją atlikęs nuteistasis ir vėl nusikalto, suponuoja išvadą, kad tikėtis, jog pagrindinis probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą R. S. resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą, šiuo atveju būtų pasiektas, negalima. Be to, sprendimas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, praeityje teistam jau aštuonis kartus, piktybiškai pažeidinėjusiam probacijos sąlygos, šioje situacijoje neabejotinai formuotų ir nebaudžiamumo nuotaikas, kas tik paskatintų R. S. ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

19. Esant tokioms išvadoms, nuteistojo skundas atmetamas, paliekant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendį galioti pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.