- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- e2-607-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01421-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vingriai“
- Atsakovas
- AB SEB bankas, VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vingriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3123-560/2016 pagal su ieškovės akcinės bendrovės „Vingriai“ patikslintu ieškiniu atsakovams AB SEB bankas ir VĮ Turto bankas dėl turtinių prievolių panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Vingriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo:
1) panaikinti ieškovės AB „Vingriai“ turtinę prievolę AB SEB bankui 949 075 Eur sumai, kildinamai iš šių AB „SEB lizingas“ reikalavimų AB „Vingriai“ atžvilgiu:
a. 917 532,47 Lt (265 735,77 Eur) pagal 2007-12-21 Laidavimo sutartį Nr. L5- 2005-080369 už BUAB „Vacmech 5K“ prievoles AB „SEB lizingui“;
b. 1 128 804,64 Lt (326 924,42 Eur) pagal 2007-03-16 Laidavimo sutartį Nr. LS-2007-030182 už UAB „Pramonės pastatų valdymas“ prievoles AB „SEB lizingui“;
c. 1 230 629,25 Lt (356 414,87 Eur) už naudojimąsi AB SEB bankui priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskebtini)).
2) panaikinti AB „Vingriai“ turtinę prievolę VĮ Turto bankui 1 934 860,90 Eur sumai, kildinamai iš 1999-05-05 Taikos sutarties ir 2002-03-13 Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Taikos sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad patikslinto ieškinio suma yra 2 883 935,96 Eur, nustatė ieškovei terminą iki 2016 m. sausio 18 d. sumokėti 9 416 Eur dydžio žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė AB „Vingriai“ 2016-01-18 Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą pasinaikinti 2016 m. sausio 8 d. nutartį ir atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o atsisakius tenkinti šį prašymą, atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo. Pirmos instancijos teismui atsisakius tenkinti minėtus prašymus, ieškovė prašė atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies už patikslintą ieškinį sumokėjimo, o, atsisakius šį prašymą tenkinti, atidėti likusios žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, persiųsti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ieškovė tvirtina, kad jos finansinė padėtis yra itin bloga, tai pagrindžia su pradiniu ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai. Kartą Lietuvos apeliacinis teismas jau buvo atleidęs ieškovę nuo 4 559,50 Eur žyminio mokesčio mokėjimo už pradinio ieškinio reikalavimus. Pasak ieškovės, tai per se reiškia, kad ieškovė turėtų būti atleista nuo tos pačios dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir už patikslintą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pateikė prašymą pirmos instancijos teismui pasinaikinti 2016 m. sausio 8 d. nutartį, kuria buvo įpareigota sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ir atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o netenkinus šio prašymo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kartu tame pačiame procesiniame dokumente ji pateikė ir atskirąjį skundą, kurį teismui netenkinus prašymo, prašė bylą persiųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčydama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties, kuria nurodyta sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo prašo atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies už patikslintą ieškinį sumokėjimo, o, atsisakius šį prašymą tenkinti, atidėti likusios žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.
Pastebėtina, kad prašymai atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo pirmos instancijos teismo nebuvo išspręsti, 2016-01-21 Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nagrinėti ieškovės AB „Vingriai“ atskirasis skundas, kuriuo nors ir prašoma panaikinti 2016 m. sausio 8 d., kuria ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2016-01-18 sumokėti 9 416 Eur žyminį mokestį, tačiau iš esmės apeliacinės instancijos teismui formuluojamas reikalavimas klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies už patikslintą ieškinį sumokėjimo, o atsisakius tenkinti šį prašymą, atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, ir nurodomi argumentai, kodėl, ieškovės manymu, teismas turėtų ją atleisti nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, arba bent jau žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki sprendimo byloje priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį (toks reikalavimas skundo rezoliucinėje dalyje), tačiau atskirajame skunde pareigos mokėti žyminį mokestį nekvestionuoja, jos tikslas yra, kad teismas patenkintų jos prašymą ir ją atleistų nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėtų dalies žyminio mokesčio mokėjimą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atskirojo skundo faktinis pagrindas, kuris kartu su skundo dalyku apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, yra suformuluotas taip, kad neatitinka skundo dalyko: atskirojo skundo faktinį pagrindą sudaro tik argumentai ir aplinkybės, susijusios su tuo, kad ieškovės turtinė padėtis yra itin bloga, kas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, o pačios pareigos mokėti žyminį mokestį, kuris nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi, ieškovė neginčija. Akivaizdus atskirojo skundo faktinio pagrindo neatitikimas atskirajame skunde formuluojamam skundo dalykui nėra formalus trūkumas. Įvertinant tai, kad klausimai dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, minėta skundžiama teismo nutartimi nebuvo nagrinėjami, jie iš esmės negali būti nagrinėjami ir apeliacinėje instancijoje, kadangi apeliacijos paskirtis – instancine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadų bei jų pagrindu priimtų procesinių sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, o ne tam tikrus klausimus išspręsti už pirmosios instancijos teismą. Esant nurodytoms aplinkybėms, susidaro tokia situacija, kai yra skundžiamas galimai ieškovei nepalankus pirmos instancijos teismo procesinis sprendimas, kuris dar nėra priimta, o tai suponuoja išvadą, kad šioje byloje nėra apskundimo objekto, todėl apeliacinis procesas pagal ieškovės AB „Vingriai“ atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).
Atkreiptinas pirmos instancijos teismo dėmesys, kad 2016-01-19 gautas ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo už reikalavimus panaikinti ieškovės AB „Vingriai“ turtinę prievolę AB SEB banko atžvilgiu 949 075 Eur sumai ir panaikinti ieškovės 1 934 860,90 Eur turtinę prievolę VĮ Turto bankui visa dar nėra išspręstas, todėl nedelsiant turi būti sprendžiamas. Ieškovei išaiškintina, kad pirmos instancijos teismui minėtus prašymus išsprendus, ji turės teisę tą nutartį apskųsti apeliacinės instancijos teismui įstatyme nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
apeliacinį procesą pagal ieškovės AB „Vingriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties dalies nutraukti.
Prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba jo atidėjimo grąžinti spręsti pirmos instancijos teismui.