Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Dariui Binkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Gintvidas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių 1-os kategorijos krovinių postui dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB ,,Gintvidas“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: 1) Šiaulių teritorinės muitinės 2009 03 31 patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Muitinės departamento 2010 11 30 sprendimą Nr. 1A-4.13-606 ,,Dėl UAB ,,Gintvidas“ skundo“; 3) atleisti UAB ,,Gintvidas“ nuo delspinigių ir baudų (b. l. 1-2, 7-8).

Pareiškėja nurodo, kad UAB ,,Gintvidas“ ilgą laiką turi permokas biudžete (šiai dienai permoka sudaro apie 50 000 Lt), žalos valstybės biudžetui nėra padariusi, todėl delspinigių bei baudos skyrimas prieštarauja logikos, teisingumo ir protingumo kriterijams. Vien palūkanų forma Valstybinė mokesčių inspekcija gavo apie 17 600 Lt nuo bendrovės permokos, esančios valstybės biudžete, skaičiuojat vidutiniškai po 6% metinių palūkanų nuo visos 50 000 Lt sumos. Mano, kad Muitinės departamentas, skirdamas nuobaudą, turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad permoka ūkio subjektams sugrąžinama tik 2 kartus per metus (po sausio l d. ir po liepos l d.). Prievolė išsireikalauti informaciją iš VMI apie bendrovės turimą permoką nustatyta Muitinės departamentui, o ne pareiškėjai. Bauda ir delspinigiai, kuriuos siekia gauti Muitinės departamentas - nėra bendrovės skola biudžetui. Atvirkščiai - valstybė skolinga UAB ,,Gintvidui“ didžiules sumas, tačiau Muitinės departamentas priimdamas sprendimus į tai neatsižvelgė. Neaišku kodėl skirta 20 proc., o ne minimali - 10 proc. dydžio bauda. Mano, kad būtina taikyti senaties terminą (kuris jau suėjo) tiek delspinigiams, tiek ir baudos skyrimui. Nagrinėjant skundą privalėjo būti atsižvelgta į visas taisykles ir norminius aktus, kurie užtikrina objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 113-114) nurodė, kad pareiškėja skunde teismui nenurodo motyvų, kodėl nesutinka su bendrovei Šiaulių teritorinės muitinės 2009 03 31 patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota mokestine nepriemoka muitinėje – 5 206 Lt PVM, skundo motyvai yra susiję su apskaičiuotais delspinigiais bei paskirta bauda. Pagal kartu su skundu Muitinės departamentui pateiktus dokumentus, pareiškėja PVM permoką turėjo 2009 metais, o apie aktualiu laikotarpiu - nuo prievolės sumokėti mokesčius atsiradimo dienos iki mokesčių sumokėjimo terminų pabaigos (2006-2008 metais) - turėtą PVM permoką pareiškėja duomenų nei Šiaulių teritorinei muitinei, nei Muitinės departamentui nepateikė. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo, Mokesčių permokos įskaitymo mokesčių nepriemokai ir skoloms valstybei padengti taisyklių įgyvendinimo tvarkos nuostatomis, jeigu pareiškėja aktualiu laikotarpiu (2006-2008 metais) turėjo mokesčio permoką, ji turėjo pateikti prašymą apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, jos administruojamų mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo muitinės administruojamų mokesčių nepriemokoms arba mokesčiams, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs, padengti. Tuo tarpu pareiškėja prie skundo Muitinės departamentui pateikė prašymą Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuo prašo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką pagal Šiaulių teritorinėje muitinėje 2009 04 16 įformintą deklaracijas. Kitokio prašymo pareiškėja muitinei nepateikė; į vietos mokesčių administratorių dėl mokesčių permokos įskaitymo turi kreiptis būtent pats pareiškėjas. Nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai dėl to, kad prievolė išsireikalauti informaciją iš VMI apie bendrovės turimą permoką nustatyta Muitinės departamentui, o ne pareiškėjai bei, kad pareiškėja turėjo permokas biudžete ir jokios žalos valstybės biudžetui nepadarė. Muitinės departamentas 2010 11 30 sprendime Nr. 1A-4.13-606 aiškiai pasisakė, kodėl pareiškėjai skiriama 20 proc., o ne minimali 10 proc. dydžio bauda - be baudos dydį mažinančių aplinkybių (bendrovė patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su muitinės pareigūnais, laiku ir operatyviai teikė informaciją), nustatytos ir baudos dydį didinančios aplinkybės - nustatyti du skirtingi pažeidimai, bendrovės pažeidimai deklaruojant prekes pagal 83 importo BAD. Todėl skundo argumentas dėl per didelės (20 proc.) baudos skyrimo nepagrįstas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių 1-os kategorijos krovinių postas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 27-29) nurodė, kad UAB „Gintvidas“ 2006-2008 metų laikotarpyje deklaruodama prekes muitinei neteisingai deklaravo importuotų prekių apmokestinamąją vertę. Šiaulių teritorinė muitinė 2009 03 31 patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo UAB „Gintvidas“ papildomai apskaičiuotą mokestinę prievolę: 5 206 Lt importo PVM, 1 459 Lt delspinigių, 1 041 Lt baudų, iš viso 7 706 Lt. UAB „Gintvidas“ nepateikė, o muitinė nenustatė, kad nėra bendrovės kaltės dėl padaryto pažeidimo, todėl atleisti nuo skirtos baudos ir priskaičiuotų delspinigių, pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nėra pagrindo. Atleisti UAB „Gintvidas“ nuo skirtos baudos ir priskaičiuotų delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas negalima, kadangi muitinė nenustatė aplinkybių, įtakojusių mokesčio įstatymo pažeidimus, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Pareiškėja skunde nurodo, kad žalos biudžetui nepadaryta, tačiau to nepagrindžia įrodymais. Muitinė taip pat neturi informacijos, kad UAB „Gintvidas“ 2006-2008 metais turėjo apie 50 000 Lt mokesčių permoką į valstybės biudžetą, todėl atleisti nuo skirtos baudos ir priskaičiuotų delspinigių, pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nėra pagrindo. Muitinė skirdama UAB „Gintvidas“ 20 proc. dydžio baudą tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir pagrįstai skyrė 20 proc. dydžio baudą, kurią mažinti nėra tikslingą. Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės taip pat neįrodo skundo pagrįstumo, todėl pagrįstai mano, kad Muitinės departamentas mokestinį ginčą išsprendė iš esmės teisingai.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad Muitinės departamentas nagrinėjo atleidimą nuo delspinigių ir baudos pagrįstumą, tačiau nenustatė pagrindo sumažinti jų dydį. Mokestinė nepriemoka pareiškėjai apskaičiuota už 2006 -2007 m. laikotarpį. Pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus paaiškėjo, kad permoką ji turėjo už 2009 m. Įrodymų apie mokestinės nepriemokos apskaičiavimo laikotarpiu turėtą mokesčių permoką, pareiškėja nepateikė. Žalos valstybės biudžetui nepadarymas reiškia, kad tuo metu, valstybė turėjo pareiškėjos pinigų, kurių pareiškėjai mokėti nereikėjo, bet ji valstybei buvo sumokėjusi. Valstybė turi tuo pačiu laikotarpiu padengti turima permoka bendrovės mokestinę nepriemoką.

Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas. Byloje nustatyta, kad Šiaulių teritorinė muitinė, atlikusi UAB ,,Gintvidas“ ūkinės komercinės veiklos, vykdytos per laikotarpį nuo 2006 01 01 iki 2009 03 09, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės kompleksinį mokestinį patikrinimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu ir įvertinusi patikrinimo rezultatus 2009 03 31 patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad bendrovė, deklaruodama prekes muitinei, neteisingai deklaravo importuotų prekių apmokestinamąją vertę ir nusprendė įregistruoti bendrovei mokestinę nepriemoką muitinėje – 5 206 Lt PVM, 1 459 Lt PVM delspinigių bei skirti 20 proc. dydžio baudą (1 041 Lt) (b. l. 9-11).

Pareiškėja skundu kreipėsi į Muitinės departamentą, kuris 2010 11 30 sprendimu Nr. 1A-4.13-606 ,,Dėl UAB ,,Gintvidas“ skundo“ patvirtino Šiaulių teritorinės muitinės 2009 03 31 patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).

Pareiškėja PVM mokesčio priskaičiavimo ir delspinigių bei baudos apskaičiavimo pagrįstumo neginčija. Mano, kad priskaičiuoti mokesčiai turėjo būti išskaičiuoti iš bendrovės turimos permokos valstybei. Dėl šios priežasties, pareiškėjos manymu, jai negalėjo būti skaičiuojami PVM delspinigiai, o PVM bauda jai negalėjo būti skiriama todėl, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala biudžetui.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad, jei mokesčių mokėtojas pageidauja, kad mokesčio permoka būtų įskaityta mokesčiams, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs, taip pat finansų ministro nustatyta tvarka mokesčiams muitinėje įskaityti, jis dėl to pateikia atitinkamą prašymą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 11 23 įsakymu Nr. VA-182/1 B-1042 (2009 03 24 įsakymo Nr. VA-26/1B-177 redakcija) patvirtintos Mokesčių permokos įskaitymo mokesčių nepriemokai ir skoloms valstybei padengti taisyklių įgyvendinimo tvarkos 4 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas, norėdamas vieno mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių permoka ir (arba) skirtumu įskaityti kito mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių nepriemokas arba mokesčius, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs, pateikia prašymą vietos mokesčių administratoriui.

Nustatyta, kad pareiškėjai mokestinio patikrinimo metu papildomi PVM mokesčiai buvo priskaičiuoti už 2006 -2008 m. laikotarpį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad UAB „Gintvidas“ 2006-2008 metais turėjo apie 50 000 Lt mokesčių permoką į valstybės biudžetą. Pareiškėjos Šiaulių apskrities VMI pateiktas 2009 04 09 prašymas Nr. 04, kuriuo prašo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką pagal Šiaulių teritorinėje muitinėje 2009 04 16 įformintas deklaracijas patvirtina, kad permoka susidarė 2009 m. Įvertinęs bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad pareiškėja, aktualiu laikotarpiu (2006-2008 metais) turėdama mokesčio permoką, turėjo pateikti prašymą apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, jos administruojamų mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo muitinės administruojamų mokesčių nepriemokoms arba mokesčiams, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs, padengti. Pareiškėja neįrodė permokos egzistavimo, todėl papildomi PVM mokesčiai, delspinigiai ir bauda buvo priskaičiuoti pagrįstai.

Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisės normą delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo papildomai apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą mokesčių sumos, kurią nustatant mokesčių administratorius privalo įvertinti ir mokesčių mokėtojo turimas mokesčių permokas (Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnis).

Šiaulių teritorinės muitinės patikrinimo aktu bei Muitinės departamento sprendimu pareiškėjai papildomai apskaičiavo 5 206 Lt PVM mokestinę nepriemoką, kuri nustatyta įvertinus, kad bendrovė PVM permokos už tikrinamą laikotarpį neturi ir priskaičiuoto mokesčio pareiškėja neginčija, todėl pagrindo neskaičiuoti pareiškėjai ginčijamais sprendimais apskaičiuotų PVM delspinigių nėra.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 3 punktu, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo skiriamų baudų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo nurodyta sumokėti 5 206 Lt PVM nepriemoką, kurios pareiškėja neginčija (keliamas ginčas tik dėl PVM delspinigių ir baudų apskaičiavimo bei taikymo), be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra įrodyta, kad pareiškėja objektyviai turėjo PVM mokesčio permoką. Todėl teigti, kad nebuvo padaryta žala biudžetui ,nėra jokio teisinio pagrindo.

Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnis numato galimybę atleisti mokesčių mokėtoją nuo apskaičiuotų delspinigių, jeigu yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas.

Byloje nenustatyta nei viena aplinkybė nurodyta 141 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 str. nustatyta, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Nustatyta, kad tiek Šiaulių teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas atsižvelgė į lengvinančias aplinkybes (pareiškėja mokesčių įstatymo pažeidimą pripažįsta, per patikrinimą bendradarbiavo su muitinės pareigūnais) ir sunkinančias aplinkybes (nustatyti bendrovės pažeidimai deklaruojant prekes pagal 83 importo BAD), todėl pareiškėjai pagrįstai paskyrė 20 proc. dydžio PVM baudą.

Atleidimo nuo paskirtos baudos sumokėjimo pagrindai nustatyti MAĮ 141 str. 1 d. Byloje nenustatyta nei viena iš aplinkybių nurodytų MAĮ 141 str. 1 d., todėl teismas daro išvadą, kad atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos pagrindo nėra.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti ir atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudų mokėjimo pagrindo nėra, o atsakovės skundas nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos UAB ,,Gintvidas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.