Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su atitinkamais įpareigojimais;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su atitinkamais įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje įvyko konfliktas tarp jo ir motinos. Jis susinervino ir spyrė motinai, pataikė jai į kairę ranką. Pripažino, kad galėjo padaryti motinai rankos lūžį. Gailisi dėl savo veiksmų. Dabar nebebendrauja su motina, gyvena kitame mieste. Jis turi problemų su alkoholiu, tačiau lanko anoniminių alkoholikų klubą.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusioji A. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji pati išlaiko savo sūnų T. G., nes jis niekur nedirba. Ji taip pat turi sau priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įsirenginėja ir dažnai jame būna, bet visiškai jame dar negyvena, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena sūnus, su kuriuo vis pasitaiko konfliktų. Į butą (duomenys neskelbtini) sūnus patekti negali, raktų nuo buto neturi. 2023 m. vasario 16 d. apie 18 val. ji buvo savo bute (duomenys neskelbtini), nes jai buvo laisva diena ir pas ją atvažiavo sūnus, kuris paprašė, kad ji jam duotų pinigų cigaretėms. Ji davė pinigų ir paprašė jo, kad jis parvežtų namo, t. y. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), maisto produktus, kuriuos ji buvo nupirkusi. Tada kaltinamasis išvyko iš buto. Ji dar šiek tiek pasitvarkė savo bute, nusprendė vykti namo ir apie 19.40 val., atvykusi namo, iš karto pamatė, kad maišas su produktais, kuriuos davė sūnui parvežti namo, buvo tiesiog numestas kambaryje, produktai nebuvo sudėti į savo vietas, o sūnus sėdėjo savo kambaryje ir kažką darė prie telefono. Pamačiusi, kad jis nesugebėjo grįžęs namo sudėlioti maisto produktų, o juos tiesiog numetė, ji ant jo supyko, nes jis, nieko neveikdamas, nesugebėjo padaryti elementarių dalykų ir pradėjo jam sakyti, kodėl jis produktų nesudėjo į savo vietas, kodėl pridegino maistą, kurį paprašė, kad iškeptų. Ji tuo metu buvo virtuvėje ir pradėjo dėlioti produktus, sūnus taip pat atėjo į virtuvę, ji tada dar jam pasakė, kodėl ji viena vargsta ir turi jį išlaikyti, o jis nieko nedaro ir taip elgiasi. Sūnus ant jos pradėjo rėkti, kad ką ji jam čia aiškina. Tada, kai stovėjo virtuvėje prie viryklės, periferiniu matymu pamatė, kaip jis, pakėlęs koją, iš jėgos spiria į jos pusę, ji tada staigiai šiek tiek pasisuko į šoną, kad išvengtų smūgio, bet jai to padaryti nepavyko ir jis jai iš kojos, kurios tiksliai pasakyti negali, pataikė į kairės rankos riešą. Po smūgio ji iš karto iš skausmo pradėjo rėkti, nes ranką skaudėjo labai stipriai, o jos sūnus tiesiog nuėjo į savo kambarį ir užsidarė duris, jai jokios pagalbos nebandė suteikti, daugiau jai nieko nesakė. Nuvykus į ligoninę, jai buvo atlikti tyrimai, padarytas rentgenas ir diagnozuotas kairiojo stipinkaulio apatinės dalies lūžis, iš ligoninės ji buvo paleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 27–29).

A. G. 2023 m. vasario 17 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2023 m. vasario 16 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini), sūnus T. G. konflikto metu vieną kartą spyrė jai į kairę ranką, po to ji pajuto labai stiprų fizinį skausmą. Po smurto nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jai buvo diagnozuotas kairiojo stipinkaulio apatinės dalies lūžis (1 t., b. l. 10–11).

Policijos ataskaitoje užfiksuota, kad 2023 m. vasario 16 d. 22.43 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytoja telefonu informavo, kad 2023 m. vasario 16 d. 22 val. į ligoninę kreipėsi A. G., nes ją namuose, (duomenys neskelbtini), sumušė sūnus. Nukentėjusiajai nustatytas kairio stipinkaulio lūžis, ji paleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 4–7).

2023 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Bute bendra tvarka nepažeista, svarbių tyrimui detalių ar daiktų nerasta (1 t., b. l. 17–24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. kovo 28 d. specialisto išvadoje Nr. G930/2023 (01) (toliau – specialisto išvada Nr. G930/2023 (01)) konstatuota, kad:

1) A. G. nustatytas kairio stipinkaulio lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar galimai paviršiumi, prieš nukentėjusiajai kreipiantis medicininės pagalbos į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2023 m. vasario 16 d. 21.37 val.;

2) sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui. Tikėtina, kad sužalojimo jai padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;

3) sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;

4) individualūs žalojančio daikto požymiai, pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, sužalojime neužsifiksavo. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant, tiek griuvimo metu, tiek susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus;

5) pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų, nurodančių, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimo jai padarymo metu, nėra;

6) neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu ar pačiai nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 62–64).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai A. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (kairio stipinkaulio lūžis). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G930/2023 (01) (1 t., b. l. 62–64). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji patyrė minėtą sužalojimą kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad nukentėjusiajai specialisto išvadoje konstatuotą sužalojimą padarė būtent T. G.. To neneigė pats kaltinamasis, kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino savo kaltę ir parodė, kad byloje reikšmingu laiku ir vietoje konflikto metu vieną kartą spyrė savo motinai į kairę ranką. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais, jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. T. G. davė minėtus parodymus savo laisva valia. Tai, kad T. G. panaudojo fizinį smurtą minėtu būdu prieš A. G., patvirtino pati nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių A. G. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jos parodymus netiesiogiai patvirtina policijos ataskaitoje užfiksuota informacija ir minėta specialisto išvada. Tarp kaltinamojo veiksmo ir nukentėjusiajai atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys.

T. G. suduoto smūgio pobūdis, A. G. sužalojimo lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad, spirdamas nukentėjusiajai į ranką kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad toks jo veiksmas neišvengiamai sutrikdys nukentėjusios sveikatą, ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Be to, byloje nustatyta, kad T. G. ir A. G. susiję giminystės ryšiu, t. y. yra sūnus ir motina.

Todėl byloje įrodyta, kad T. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui:

jis 2023 m. vasario 16 d. apie 19.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja motina A. G. metu elgėsi agresyviai ir tyčia panaudojo fizinį smurtą – vieną kartą spyrė jai į kairę ranką, taip padarė jai kairiojo stipinkaulio lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. G. sveikatą.

T. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismas, skirdamas T. G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. G. tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas; 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis savo veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai A. G..

T. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamajame akte nepagrįstai nurodyta, kad T. G. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. T. G. paskutiniu nuosprendžiu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu) buvo pripažintas kaltu už nesunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad T. G. atliko bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį už nesunkaus nusikaltimo padarymą 2019 m. rugsėjo 23 d. (išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro) (1 t., b. l. 160). Vadinasi, kaltinamasis turėjo teistumą už nesunkaus nusikaltimo padarymą iki 2022 m. rugsėjo 22 d. (trejus metus po bausmės atlikimo). Taigi T. G. šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2023 m. vasario 16 d. – buvo neteistas, nes teistumas jau buvo išnykęs.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. G. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau šiuo metu laikomas neteistu (1 t., b. l. 159–161). Jis kelis kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 155–158). Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 152–154). T. G. gydytas psichiatrinėje ligoninėje (nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 167), jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 182). Kaltinamasis įrašytas į priklausomybių ligų įskaitą (2018 m. konsultuotas dėl (duomenys neskelbtini); nustatytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 163–164).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metai ir 6 mėnesiai. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti T. G. bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad nors jis anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą prieš motiną, tačiau šiuo metu jo teistumas yra išnykęs. Reikšminga ir tai, kad T. G. anksčiau buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas – jam dar nebuvo paskirta). Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu nebegyvena su motina, todėl mažėja tikimybė, kad ateityje kaltinamasis vėl gali nusikalsti prieš ją. Dabartiniu metu nėra dėl jo nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų. Jis anksčiau baustas administracine tvarka tik už nešiurkščius administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto), sumokėjęs paskirtas baudas. Pats kaltinamasis pripažino, kad jis turi problemų su alkoholiu, tačiau lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, paskutiniu metu nevartoja alkoholio. Taigi jis stengiasi spręsti šią problemą. Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad T. G. paskutiniu metu dirbo trumpus laikotarpius skirtingose bendrovėse, tačiau tokia aplinkybė nelaikytina kaip neigiamai apibūdinanti jo asmenybę. Teismas daro išvadą, kad dabartiniu metu kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reiktų izoliuoti nuo visuomenės. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad yra pagrindas pasitikėti T. G. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, T. G. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 9 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

T. G. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš savo motiną. Pažymėtina, kad kaltinamasis ne pirmą kartą naudoja fizinį smurtą prieš ją. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti T. G. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Be to, teismas, atsižvelgdamas į T. G. padaryto nusikaltimo pobūdį, mano, kad kaltinamajam tikslinga paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 71 straipsnyje – 15 MGL (750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (minimalus tokios įmokos dydis yra 10 MGL, o maksimalus – 250 MGL). Nustatytinas 6 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos minėto dydžio įmokai sumokėti.

VI. Kiti klausimai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 110,99 Eur išlaidų priteisimo už A. G. gydymą, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68). Šios išlaidos pagrįstos byloje esančiu rašytiniu įrodymu (1 t., b. l. 69), tarp A. G. gydymo ir kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl tokios išlaidos priteisiamos iš T. G..

T. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 103–112). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

T. G. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. vasario 17 d. 8.30 val. iki 2023 m. vasario 17 d. 13.08 val. (viena diena) (1 t., b. l. 82–85, 97–99). Jei T. G. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ar priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. G. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, T. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti T. G. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti T. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 (šešių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šios įmokos sumokėjimo terminą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Jei T. G. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. vasario 17 d. 8.30 val. iki 2023 m. vasario 17 d. 13.08 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iš T. G. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinės ligonių kasai 110,99 Eur (šimtą dešimt eurų ir devyniasdešimt devynis euro centus) išlaidų, susijusių su A. G. gydymu, ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Utenoje – Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius, Utenio a. 8, tel. (8 652) 20644) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą (sąskaitos Nr.: LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.