Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

dalyvaujant užsieniečio Rusijos Federacijos piliečio A. B. (A. B.) atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Rusijos Federacijos piliečio A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo Rusijos Federacijos piliečiui A. B. (A. B.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį buvo nustatyta, kad jis 2020 m. liepos 29 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą „Dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Lenkijos Respublikai“. Užsienietis apskundė šį sprendimą teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu jo skundą atmetė. Užsienietis pateikė apeliacinį skundą LVAT, kuris 2021 m. vasario 3 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento sprendimą. 2021 m. balandžio 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą „Dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Lenkijos Respublikai“, kurį užsienietis apskundė. 2021 m. lapkričio 11 d. užsienietis pateikė atsisakymą nuo skundo, LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, todėl Migracijos departamento sprendimas įsigaliojo. Užsieniečio perdavimas Lenkijos Respublikai nebuvo įvykdytas, nes dėl ilgų teisminių procesų buvo praleistas terminas, per kurį užsienietis turėjo būti perduotas.

II.

III.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimas yra neteisingas, nes šiuo metu nėra teisinio pagrindo taikyti priemones, ribojančias jo teises ir laisves. Šiuo metu nėra pagrindo išsiųsti užsienietį, nes Migracijos departamento sprendimas dėl jo išsiuntimo teismo buvo panaikintas. Dėl to priemonė, ribojanti užsieniečio teises, yra savavališka, nepateisinama viešojo intereso apsauga. Byloje nėra jokios informacijos apie užsieniečio keliamą pavojų visuomenei, o alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra sulaikymo pagrindai. Centras, prašydamas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę užsieniečiui, turėjo pagrįsti savo reikalavimą konkrečiais argumentais ir įrodymais.

15. Užsieniečio vertinimu, atsižvelgus į tai, kad Centras padarė šiurkštų, akivaizdų ir demonstratyvų teisėtumo ir gero administravimo principų pažeidimą, kurių laikymasis yra absoliučiai būtinas viešųjų funkcijų vykdymui, būtų teisinga teismui nurodyti Centrui šiuos teisės pažeidimus ir pareikalauti, kad tokios neteisėtumo apraiškos nebūtų leidžiamos būsimoje veikloje.

17. Centras nurodo, kad pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis (toliau – MIGRIS) nenustatyta, kad užsieniečiui buvo išduota viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. MIGRIS taip pat nėra duomenų, jog jis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikytinas neteisėtu. Nėra duomenų, kad užsienietis sukūrė šeimą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu leido užsieniečiui gyventi jo pasirinktu adresu. Užsienietis socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika neturi (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad jis dirba), taip pat jis neturi teisinio pagrindo, kad galėtų dirbti Lietuvoje. Užsienietis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie jo paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra. Administracinių nusižengimų registre yra įrašai apie padarytus nusižengimus, apie baudų sumokėjimą įrašų nėra.

18. Įvertinus užsieniečio byloje esančias faktines bei jo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, Centro manymu, užsieniečio atžvilgiu taikomos ir pratęstos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas yra tikslingas, proporcingas ir būtinas Įstatymo numatytiems tikslams pasiekti.

20. Centras, teikdamas pirmos instancijos teismui teikimą dėl taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo, nurodė visas esamas faktines aplinkybes, užsieniečio atžvilgiu priimtus naujausius sprendimus, išdėstė teisinius argumentus (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p., 2 d.), kodėl taikoma priemonė turi būti pratęsta.

21. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino bylos aplinkybių visumą ir nustatė sulaikymo pagrindus. Pažymėjo, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad turi būti taikoma griežčiausia teisinė priemonė. Teismas pagrįstai ir išsamiai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į individualias bylos aplinkybes, Įstatymo numatytus tikslus galima pasiekti taikomomis priemonėmis. Skundžiamu sprendimu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra paskirta pagrįstai. Užsienietis gali visapusiškai ginti savo teises išsiuntimo sprendimo apskundimo procese, turi gyvenamąją deklaruotą vietą, tačiau dėl neteisėtos migracijos Šengeno erdvėje rizikos eliminavimo, kontroliuoti užsieniečio buvimą objektyviai būtina, nes jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Jis nenori būti išsiustas į Rusijos Federaciją, todėl yra didelė tikimybė, kad priėmus minėtą sprendimą užsienietis pasislėps.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą, nustatant jos taikymo terminą nuo 2025 m. spalio 11 d. iki 2026 m. sausio 11 d., bet ne ilgiau iki kol bus išspręstas užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę, jis iš esmės laikėsi alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, nenustatyta, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, šiuo metu klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nėra išspręstas, todėl yra pagrindas tenkinti teikimą ir pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

24. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo taikyti priemones, ribojančias jo teises ir laisves, Centro teikime nebuvo nurodyti sulaikymo pagrindai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

26. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalį užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, be kita ko, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai yra joje (2 p.).

27. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

28. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (5 p.).

29. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentui priėmus sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos, jis įsiteisėjo (šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo nagrinėjamas teisme), taigi užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 3 d. Sprendimu dėl išsiuntimo, be kita ko, nusprendė išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir pavesti VSAT vykdyti jo išsiuntimą. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-11861-860/2025 panaikino Sprendimą dėl išsiuntimo, o LVAT 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2334-662/2025 paliko šį Regionų administracinio teismo sprendimą nepakeistą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, užsienietis nesiekė išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, nors buvo supažindintas su priimtu sprendimu, taip pat į tai, kad iki šiol vis dar nėra išspręstas klausimas dėl užsieniečio išsiuntimo, užsienietis neturi jokio dokumento, suteikiančio jam teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kontroliuoti užsieniečio buvimą vietą objektyviai būtina, nes jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, o priėmus sprendimą jį išsiųsti, užsienietis gali pasislėpti, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, pagrįstai pratęsė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri yra proporcinga, siekiant užtikrinti Įstatyme numatytus tikslus.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl užsieniečio prašymo priimti atskirąją nutartį, pažymi, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog VSAT veikė neteisėtai, taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti šią proceso normą.

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai pratęsė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl teisėjų kolegija atmeta užsieniečio apeliacinį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio Rusijos Federacijos piliečio A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.