- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-1135-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01610-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- UAB „Naujininkų ūkis“
- Atsakovas
- S. G., L. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovams S. G. ir L. G. dėl mokesčių už atliktus remonto darbus išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas yra kilęs dėl to, kokie bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus atliekami darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimu.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 455 Lt skolos, 67 Lt bylinėjimosi išlaidų ir procesines palūkanas. Paaiškino, kad administruoja namą, esantį Tarpkalnio g. 3, kuriame esanti patalpa Nr. 3-2 priklauso atsakovams. Dėl netinkamos namo eksploatacijos jis tapo pavojingu, dalis yra apdegusi, aplink renkasi asocialūs asmenys, teršia aplinką. Dėl tokios namo situacijos ieškovas buvo įspėtas, nubaustas administracine tvarka. Todėl ėmėsi tvarkyti atsakovų namo aplinką, jį aptvėrė tvora, užkalė angas, kad į namo vidų nepatektų svetimi. Prašoma priteisti skola susidarė už šiuos darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį dėl 441,07Lt priteisimo už tvoros įrengimą ir 13,93 Lt už angų užkalimo išlaidų atmetė, kadangi ieškovui namo, esančio Tarpkalnio g. 3, Vilniuje atžvilgiu nustatyta turto administravimo prievolė buvo įregistruota iki 2009 m. gruodžio 31 d., o pasibaigus šiam terminui administravimo santykiai faktiniais veiksmai nebuvo tęsiami, nes ieškovas nevykdė tiesioginio namo administravimo, neskaičiavo administravimo išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ieškovas tvorą įrengė ne administruojamo namo bendrojo naudojimo objekte, todėl nesant įrodymų, kad atsakovai ar kiti ginčo namo savininkai būtų davę ieškovui sutikimą įrengti namą juosiančią tvorą, o tvoros įrengimui esant nesusijusiam su privalomu namo naudojimo ir jo priežiūra, ieškinys negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Naujininkų ūkis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1. Teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovas, nebūdamas teisiniuose namo administravimo santykiuose su atsakovais, 2010 m. vasario mėn. užkalė tvoros angą. Gyvenamojo namo, esančio Tarpkalnio g. 3, Vilniuje, administratoriumi ieškovas buvo paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-39. Administravimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 30-13 iki 2012 m. gruodžio 31 d. Ieškovas nevykdė tiesioginio namo administravimo, neskaičiavo jokių mokesčių, nes 2003 m. balandžio 22 d. namas faktiškai sudegė, todėl jo administravimas galimas tik jį atstačius.
2. Patalpų savininkai, tarp jų ieškovai, savo patalpų neprižiūrėjo, į juos laisvai galėjo patekti pašaliniai asmenys, kaupti juose šiukšles, galėjo vėl kilti gaisrai. Po gaisro likę griuvėsiai gadino miesto vaizdą. Ieškinio juridinis pagrindas yra Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintos tvarkymo ir švaros taisyklės.
3. Teismas neteisingai konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos komisijos 2009 m. sausio 13 d. nutarimas dėl ieškovo „Naujininkų ūkis“ direktoriui, kaip namo administratoriui, paskirtos administracinės nuobaudos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, kuria paskirta nuobauda palikta galioti, neturi reikšmės bylos išsprendimui. Minėta tik patvirtina, kad ieškovas privalėjo aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į nenaudojamą pastatą, kaupti jame atliekas.
Atsiliepimas
Atsakovas S. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad atsakovai nuosavybės teise ginčo pastate valdė tik 25,95 kv. m. ploto butą, kuris yra sudegęs, likusi tik verandos patalpa. Jokia tvora ties butu, kuris fiziškai yra sunaikintas, tiek likusia nesudegusia veranda nėra įrengta. Jokios tvoros įrengti ar ko nors kita daryti ieškovo atsakovai neprašė. Kadangi nėra daugiabučio, kuriam būtų galima teikti administravimo paslaugas, ieškovas jų ir negalėjo suteikti. Kad po butų privatizavimo joks namo administravimas nebuvo vykdomas byloje įrodyta pateikta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. 11-365-484/2009. Jokia prievolė dėl kokių nors darbų atlikimo tarp ieškovo ir atsakovų neatsirado ir negalėjo atsirasti. Bet kuriuo atveju toliau už atsakovų sudegusio buto link buvusių butų Nr. 3-6 įrengta palei gatvės išklotinę palaikė medžios plokštės tvora negali būti skirta ir nėra skirta nei namui Tarpkalnio g. 3 išlaikyti, nei jam išsaugoti ar atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Nagrinėjant apeliacinį skundą vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, laikytinas teisėtu bei pagrįstu (CPK 263 str.).
Byloje nustatyta, kad atsakovams nuo 2008 m. gegužės 26 d. nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios Tarpkalnio g. 3-2, Vilniuje. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-39 iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo paskirtas pastato – gyvenamojo namo, esančio Tarpkalnio g. 3, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Administravimo terminas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 30-2638 pratęstas iki 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 30-13 pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d. Šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas po 2006 m. kilusio gaisro fiziškai yra faktiškai sunaikintas. 2009 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija nutarimu Nr. A11-2287 pripažino ieškovo vadovo pažeidus Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintas Tvarkymo ir švaros taisykles, kadangi neužtikrino, jog į ieškovo administruojamą pastatą negalėtų patekti pašaliniai asmenys ir nekauptų jame šiukšlių. Minėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-365-484/2009. Ieškovas atsakovą S. G. 2009 m. kovo 13 d. raštu Nr. S2-298 informavo, jog jis privalo imtis priemonių, kad į jam priklausančias patalpas, esančias Tarpkalnio g. 3-2, Vilniuje, nepatektų pašaliniai asmenys (b. l. 22). Ieškovas vykdamas savo, kaip pastato – gyvenamojo namo, esančio Tarpkalnio g. 3, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, pareigas šalia ginčo pastato 2009 m. balandžio mėn. įrengė tvorą ir už atliktą darbą iš atsakovų reikalauja priteisti 455 Lt skolos.
Pagal CK 4.84 str. 2 d. administratorius administruoja bendrąją dalinę nuosavybę šio CK 4.240 str. pagrindu, t.y. jo įsipareigojimų turinį sudaro administruojamo turto duodamų vaisių ir pajamų priėmimas, skolų registravimas ir jų apmokėjimas iš administruojamo turto, taip pat kitų teisių, susijusių su turto valdymu ir naudojimu, įgyvendinimas. Taigi ginčo tvoros įrengimo metu galiojusioje CK redakcijoje nebuvo detaliai aptartas bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus pareigų turinys. Pabrėžtina, kad konkrečių teisės normų turinio esmė negali būti aiškinama remiantis vien tik kalbiniu metodu, tačiau būtina įvertinti visą konkretų teisinį santykį reglamentuojančių teisės normų visumą – sisteminio, teleologinio, bendrųjų teisės principų aiškinimo metodų kontekste.
CK 4.84 str. 3 d. įtvirtinta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Kadangi ieškovas ginčo pastato bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi buvo paskirtas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, ieškovas savo veikloje rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Pagal tvoros įrengimo metu galiojusios Nuostatų redakcijos 5.2. punktą administratorius, vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijais, turėjo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui priskirto žemės sklypo priežiūrą. Atlikdamas minėtas funkcijas administratorius privalėjo užtikrinti, kad gyvenamojo namo ir jo aplinka atitiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 81-3504) 11.2. punkte įtvirtintus reikalavimus, t.y. be kita ko, būtų užtikrintas saugus pastato naudojimas, užtikrinta higienos, sveikatos ir aplinkos apsauga (11.1.3. ir 11.1.4. papunkčiai). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 5.1. punkte buvo numatyta, kad statinių savininkai (ar asmenys, valdantys statinius nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu) privalo aptverti ar kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į griūvančius pastatus ar kaupti juose atliekas.
Išdėstyto pagrindu konstatuotina, jog ieškovas, įrengęs ginčo tvorą, įgijo teisę reikalauti iš atsakovų apmokėti jo patirtas išlaidas, kadangi tvoros įrengimas buvo susijęs su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, t.y. saugumo užtikrinimu, higienos ir sveikatos apsauga. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atliktų darbų pobūdį, juos priskirdamas nebūtiniems ir dėl kurių turėjo būti gautas atsakovų sutikimas, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai. Priėmus naują sprendimą iš naujo tarp bylos šalių paskirstomos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.), ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas ieškovo už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:
Priteisti solidariai iš atsakovų S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Naujininkų ūkis“ 455,00 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (455 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. kovo 30 d.) iki sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Naujininkų ūkis“ lygiomis dalimis 68,5 Lt žyminio mokesčio išlaidų pirmoje teismo instancijoje ir 68,50Lt apeliacinėje teismo instancijoje.