Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punktas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), jo 11¹.2 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).

Taigi, atsižvelgiant į atsakovės atstovo pateiktus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo laikomas nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 10 d. 3-oje kameroje, kurios plotas 12,45 kv. m, kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui teko 4,15 kv. m, o nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. – 6-oje kameroje, kurios plotas 11,44 kv. m, kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui teko 3,81 kv. m (b. l. 11, 15, 37). Apibendrinus aptartą, sprendžiama, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,60 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktis). Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo 3-oje ir 6-oje kamerose.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Minėta higienos norma reikalavimų atskirai dieninei ir naktinei apšvietai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.7 papunktis, reglamentuojantis kamerų įrengimo reikalavimus, nustato, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpų atitikimas higienos normoms, įskaitant ir reikalavimus temperatūrai, yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 11). Taip pat nurodė, kad pareiškėjas į atitinkamų institucijų tikrintojus dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 11). Visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę atsižvelgdamas į asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1058, 10.2.6 papunktis). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų. Atsakovės atstovas į bylą yra pateikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. lapkričio 14 d. d. patikrinimo akto Nr. PA.4-432(23.22.4.14.4.12) kopiją, aktas parengtas 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Marijampolės pataisos namus (b. l. 18-20). Vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėto patikrinimo metu patikrino Marijampolės pataisos namus bendrai ir jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir apšvietimui) pažeidimų nenustatė (b. l. 20). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 3-oje baudos izoliatoriaus kameroje elektros instaliacija buvo sutvarkyta 2016 m. spalio 11 d. (b. l. 23), t. y. iki pareiškėjo buvimo šioje kameroje ginčo laikotarpiu. Teismas, remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, daro išvadą, kad nėra pagrindo šiuo aspektu (t. y. per ryškaus apšvietimo dėl to, kad nebuvo lempos gaubtų) konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN veiksmus. Todėl teismas šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Iš šių pareiškėjo teiginių darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiasi dėl to, kad 3-oje kameroje nebuvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

Atsakovės atstovas 2018 m. lapkričio 16 d. rašte nurodė, kad 3-oje baudos izoliatoriaus kameroje unitazas yra tupiamas (b. l. 57). Pagal tarptautinių žodžių žodyną, klozetas – tai išvietė su kanalizacijos įrenginiu (Vaitkevičiūtė, Vilija. Vilnius: „Žodynas“, 2007, 4-asis patais. ir papild. leid., p. 554), o unitazas – tai klozeto puodas (kriauklė) išmatoms ir kitoms nešvarybėms nutekėti išvietėse, kur įrengta kanalizacija (ten pat, p. 1131). Iš šių sąvokų paaiškinimų teismas sprendžia, kad klozetas yra tupiamas, o unitazas yra sėdimas. Teismas sprendžia, kad nors atsakovės atstovas nurodė, kad 3-oje kameroje yra tupiamas unitazas, šioje kameroje yra tupiamas klozetas. Be to, ir iš fotografijos matyti, kad šioje kameroje yra tupiamas klozetas (b. l. 39). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 10.4 papunktyje numatyta, kad kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas susideda iš klozeto (kuris gali būti ir tupiamas) ir praustuvės (1 komplektas). Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčio nuostatas, kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Darytina išvada, kad nurodytas teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti būtent sėdimą unitazą. Pareiškėjas ir nesuskundžia dėl to, kad nebuvo sėdimo unitazo.

Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Remiantis vien tik minėta fotografija, negalima teigti, kokia buvo klozeto 3-oje kameroje būklė, tačiau atsakovės atstovas 2018 m. lapkričio 16 d. rašte patvirtino, kad šis klozetas yra techniškai tvarkingas, nesusidėvėjęs (b. l. 57). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu Marijampolės pataisos namuose jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 18–20). Be to, iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad 3-oje kameroje sanitarinis mazgas buvo sutvarkytas 2016 m. spalio 11 d. (b. l. 23), t. y. iki pareiškėjo buvimo šioje kameroje ginčo laikotarpiu. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu ir minėto patikrinimo akto pagrįstumu, todėl teismas sprendžia, kad 3-oje baudos izoliatoriaus kameroje klozetas buvo techniškai tvarkingas, nesusidėvėjęs.

Dėl pareiškėjo nurodyto sanitarinio mazgo nešvarumo ir nedezinfekavimo teismas pažymi, kad teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų pareigą tvarkyti savo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigą administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 papunktis nustato, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Jos 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Jos 37 punktas nustato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad už gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo vietų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiškėjas (pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu Marijampolės pataisos namuose nustatė, kad patalpoms, įrangai, inventoriui valyti naudojamos priemonės pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas, kad sanitariniams įrenginiams valyti naudojami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuoti (registruoti) biocidai, kad gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka, ir kad gyvenamąsias patalpas valo patys ten gyvenantys nuteistieji, kuriems valymo priemones išduoda būrio viršininkas (tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 35 punkto reikalavimus) (b. l. 19). Atsakovės atstovas taip pat patvirtino, kad nuteistieji patys privalo valyti gyvenamąsias patalpas, sanitarinius mazgus, ir kad šiam reikalui jiems išduodamos valymo priemonės. Jis atsiliepime (b. l. 12) ir 2018 m. lapkričio 16 d. rašte (b. l. 56) nurodė, kad nuteistieji patys privalo tvarkyti savo gyvenamąsias patalpas, sanitarinį mazgą. Minėtame rašte atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad valymo priemones Ūkio skyriaus darbuotojai išduoda būrį prižiūrinčiam specialistui, kuris pagal poreikį išduota valymo priemones nuteistiesiems, šios priemonės yra teikiamos vieną kartą per mėnesį atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių kameroje ir kameros būklę, ir kad nuteistieji (taigi, ir pareiškėjas) skundų ar prašymų dėl papildomų valymo ir dezinfekavimo priemonių neteikė (b. l. 56-57). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės kameros švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti valstybės valdžios institucijos (atsakovo atstovo ar jo pareigūnų) neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu (pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, į patikrinimo akto duomenis, į atsakovės atstovo pateiktus duomenis, teismas atmeta sprendžia, kad minėti pareiškėjo skundo argumentai dėl sanitarinio mazgo netinkamos būklės yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėto 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu Marijampolės pataisos namuose jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir kamerų vėdinimui) pažeidimų nenustatė (b. l. 18–20). Atsakovės atstovas 2018 m. lapkričio 16 d. rašte nurodė, kad Marijampolės PN kamerų tipo patalpos yra vėdinamos per langus, vadovaujantis minėta Higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostata, taip pat nurodė, kad baudos izoliatoriaus kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta vėdinimo ventiliacija (b. l. 56). Atsakovės atstovas nurodė, kad iš pateikto UAB „Specialusis projektas“ parengto techninio projekto Šildymas ir vėdinimas sprendinio kopijos matyti, kad kamerose yra įrengta oro tiekimo ir šalinimo sistema (b. l. 56). Į bylą yra pateikta minėto techninio projekto kopija (b. l. 58–64). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu bei patikrinimo akto pagrįstumu, todėl teismas sprendžia, kad 3-oje baudos izoliatoriaus kameroje buvo įrengta ir veikė oro ištraukimo sistema sanitariniam mazgui vėdinti. Remdamasis tuo, teismas daro išvadą, kad šis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, ir jį atmeta.

Aprūpinimo normų 9 punktas neįtvirtina reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti džiovyklą drabužiams džiovinti. Be to, iš aukščiau nurodytų pareiškėjo teiginių darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiasi ne dėl to, kad kameroje nebuvo įrengta džiovykla drabužiams, o dėl to, kad, kad dėl gyvenamojo ploto trūkumo kameroje neliko vietos pasidžiauti drabužius, ir kad išskalbus drabužius jausdavosi drėgmė, nes nebuvo tinkamos vėdinimo sistemos.

Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kaip jau rašyta, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 7 d. Marijampolės pataisos namuose jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir kamerų vėdinimui) pažeidimų nenustatė (b. l. 18–20). Atsakovės atstovas 2018 m. lapkričio 16 d. rašte nurodė, kad vadovaujantis minėta Higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostata, Marijampolės PN kamerų tipo patalpos yra vėdinamos per langus (o baudos izoliatoriaus kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta vėdinimo ventiliacija) (b. l. 56). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti minėto patikrinimo akto pagrįstumu ir atsakovės nurodytų duomenų teisingumu. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatą, į patikrinimo akte ir atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus duomenis, sprendžia, kad Marijampolės PN užtikrino tinkamą 6-tos baudos izoliatoriaus kameros vėdinimą.

Higienos normos HN 134:2015 24 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Jos 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu Marijampolės pataisos namuose nustatė, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje, tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 24 punkto reikalavimus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėto patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 18–20). Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistieji, bausmę atliekantys už paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose, skalbyklos paslaugomis naudojasi vieną kartą per savaitę, pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką (b. l. 12). Bylos medžiagoje yra Marijampolės PN direktorius 2016 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 4/07-15, kuriuo patvirtinta Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarka (toliau – Tvarka), Nuteistųjų skalbyklos darbo grafikas ir Nuteistųjų dušinės darbo grafikas, kopija (b. l. 33–36). Iš Tvarkos matyti, kad skalbykloje yra skalbiama patalynė ir apatiniai drabužiai pagal grafiką (2–3 punktai), o nuteistųjų viršutiniai drabužiai yra dezinfekuojami (12 punktas). Minėto įsakymo ir juo patvirtintos Tvarkos, Nuteistųjų skalbyklos darbo grafiko duomenys patvirtina atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas skalbyklos paslaugomis galėjo naudotis kartą per savaitę – patalynės skalbimui ir apatinių drabužių skalbimui. Tuo tarpu pareiškėjo viršutiniai drabužiai, kaip numato Tvarkos 12 punktas, dezinfekuojami. Tvarkos 13 punkte yra nustatytas įpareigojimas nuteistiesiems rūpintis asmenine higiena bei nustatytu laiku atiduoti tvarkiniui patalynę ir apatinius drabužius, kad ji būtų pristatyta į skalbyklą skalbimui. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo pareigą nustatytu laiku atiduoti tvarkiniui savo patalynę ir apatinius drabužius, kad ji būtų pristatyta į skalbyklą skalbimui, o ne džiovinti juos kameroje. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti (b. l. 12), todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas nebūtų patyręs nepatogumų, džiovindamas drabužius kameroje, jeigu būtų atidavęs juos išskalbti skalbykloje. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti šiuo aspektu (t. y. dėl netinkamos vėdinimo sistemos 6-toje kameroje ir drėgmės šioje kameroje dėl išskalbtų drabužių džiovinimo) neteisėtus Marijampolės namų veiksmus. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo 6-toje kameroje šiame teismo sprendime jau buvo pasisakyta.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą). Nenustačius neteisėtų Marijampolės pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Be to, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN medikus ar psichologus dėl jo nurodytų patirtų ir pažeminimo, kuriuos galėjo lemti netinkamos kalinimo sąlygos, ir kad jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. spalio 3 d. pažymos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti tariamai blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 17). Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2018 m. spalio 1 d. pažymos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti prastos gyvenimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 16). Teismas pareiškėjo prašymu išreikalavo iš Marijampolės PN pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopiją (b. l. 69-84). Iš jos matyti, kad ginčo laikotarpiu - 2018 m. liepos 2 d. pareiškėjas skundėsi nukritęs nuo laiptų ir prašė atlikti krūtinės ląstos tyrimą dėl galimo šonkaulių lūžio (b. l. 83), tą pačią dieną jam atliktas tyrimas (b. l. 84), 2018 m. liepos 25 d. pareiškėjas kreipėsi dėl anksčiau patirtos krūtinės traumos (b. l. 84). Ką tik pasibaigus ginčo laikotarpiui - 2018 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas kreipėsi į gydytoją, tačiau gydytojo įrašas neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas kreipėsi su nusiskundimu sutrikus sveikatai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, ir kad jam buvo nustatytas toks sveikatos sutrikimas (b. l. 84). Taigi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo dėl netinkamų laikymo sąlygų. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.