Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato Vytauto Aginto apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nutarties A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. vasario 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas L. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. K. už tai, kad: nuo 2024 m. lapkričio 8 d. 11.08 val. iki 2025 m. vasario 12 d. 10.08 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendro naudojimo teritorijoje laikoma neeksploatuojama transporto priemonė „Lancia Phedra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonei neatlikta techninė apžiūra, transporto priemonė nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, transporto priemonei dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. Tuo pažeidžiamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 7 dalyje numatytas reikalavimas (Transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė)). Taip pat patikrinimų metu užfiksuota, kad ant transporto priemonės pateikiama išorinė reklama – ant automobilio kairės ir dešinės pusių yra užrašai „AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS (duomenys neskelbtini)“. Leidimas šiai reklamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. AD1-576 patvirtinta Leidimų įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje registravimo, išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo numatyta tvarka nėra išduotas. Išorinė reklama pateikiama ant transporto priemonės, kuri nėra įrengta kaip prekių pardavimo vieta ir nenaudojama pagal jos tiesioginę paskirtį žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, todėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta išlyga negali būti taikoma ir leidimas įrengti tokią išorinę reklamą yra reikalingas. Transporto priemonė „Lancia Phedra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra A. K.. A. K. išorinę reklamą be reikalingo leidimo pateikė ant bendro naudojimo teritorijoje laikomos neeksploatuojamos transporto priemonės. Tokie A. K. veiksmai įvertinti kaip pažeidę SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnį ir atitinkantys administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 1 dalyje ir 414 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Be to, šiame protokole įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo pasiūlyta A. K. iki 2025 m. kovo 19 d. už šiuos administracinius nusižengimus susimokėti galutinę 70 Eur baudą.

2. 2025 m. gegužės 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas V. D. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo A. K., nenustatęs jo administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį skyrė įspėjimą, pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį – 150 Eur baudą. Vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, A. K. paskyrė galutinę 150 Eur dydžio baudą.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. (toliau – ir apelianto atstovas) skundo netenkino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovas advokatas V. Agintas apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – A. K. nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį ir 414 straipsnio 1 dalį. Prašo priteisti iš valstybės A. K. jo turėtas atstovavimo išlaidas už advokato pagalbą.

4.1. Argumentuoja, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog A. K. nuo 2024 m. spalio 29 d. nėra kaltinime nurodyto automobilio „Lancia Phedra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), savininkas. Paaiškina, jog A. K. faktiškai perleido automobilį A. Š. 2024 m. spalio 29 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią sudarė 14 val. Klaipėdoje. Šį sandorį patvirtina kasos pajamų orderis, jog už automobilį faktiškai sumokėta 150 Eur suma. A. K. pateikė teismui šio orderio kopiją (originalą turi). Todėl sandoris nebuvo fiktyvus ar tariamas. Nuosavybės teisės į automobilį perėjo A. Š. nuo sutarties sudarymo momento. A. K. yra pasirengęs pateikti teismui ir 2024 m. spalio 29 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties originalą, jei kiltų abejonių dėl sutarties kopijos autentiškumo (originalą gautų iš pirkėjo). Tai, jog A. K. neišsaugojo sutarties originalo, o perdavė automobilio pirkėjui, negali būti vertinama kaip jo kaltės įrodymas. Nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad transporto priemonės nuosavybės teisė perleista teisėtai ir galiojančiu sandoriu. Šio sandorio realumas patvirtintas rašytiniais įrodymais, kurių teisėtumo nepaneigia vien tai, jog pirkėjas – A. Š. galbūt netinkamai įvykdė pareigas – neužregistravo transporto priemonės per nustatytą terminą, nežinojo tikslios automobilio buvimo vietos vėliau ir pan. A. K. pateikti dokumentai nėra paneigti, priešingai, Institucija pripažino, kad automobilis formaliai registruotas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o tai sutampa su A. K. versija apie automobilio pardavimą. A. Š. galimai padarė darbo drausmės pažeidimą, nes išvažiavo iš darbo anksčiau ir už tai jam gali būti taikoma drausminė nuobauda, tačiau tai nepaneigia sutarties sudarymo fakto. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad A. Š. turėjo dirbti nuo 8 val. iki 16.30 val., tačiau ar dirbo tuo metu, ar buvo atsiprašęs nuo darbo, ar išvyko anksčiau laiko neatsiprašęs, byloje išsiaiškinta nebuvo. Kita vertus, jeigu asmuo dirba ir jam reikia išvykti asmeniniais reikalais, tai ne visada fiksuojama darbo apskaitos žiniaraščiuose ir priklauso nuo to, darbdavys yra viešas ar privatus juridinis asmuo. Šiuo atveju A. Š. dirbo (duomenys neskelbtini) privačioje įmonėje, t. y. ne uždaro tipo teritorijoje, kur įėjimas ir išėjimas yra fiksuojami. Taigi A. Š. po pietų per 2 valandas galėjo grįžti į Klaipėdą ir sudaryti sandorį. Teismas A. Š. papildomai neapklausė apie tai, kaip jis atvyko ir sudarė aptariamą sandorį darbo metu, neklausė, ar atsiprašė iš darbo, ar padarė pravaikštą, nereikalavo atitinkamų duomenų, o vadovavosi vien tuo, kad jis pagal grafiką turėjo būti darbe. Bet kokios nepašalintos abejonės aiškinamos asmens, traukiamo atsakomybėn, naudai. Nagrinėjamu atveju visos abejonės vertinamos A. K. naudai, juolab įrodymų, jog jis būtų išlaikęs automobilį savo dispozicijoje po jo pardavimo, nėra. Teismas pažeidė minėtą principą (in dubia pro reo) ir nukrypo nuo teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų. Taigi kaltinime nurodyti veiksmai yra atlikti A. K. jau nesant automobilio „Lancia Phedra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, todėl jis nėra jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo ir atsakomybės subjektas. A. K. objektyviai nebuvo atsakingas už automobilio būklę ir naudojimą ginčo laikotarpiu. Teismas neįvertino šių A. K. pateiktų įrodymų, jų reikšmės ir padarė teisiškai ydingas išvadas.

4.2. Teigia, jog vien aplinkybė, kad A. K. per 30 dienų terminą nepranešė Institucijai duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė automobilį (galimai dėl to, jog jis negavo laiško iš Institucijos laiku), savaime nereiškia, kad jis gali būti pripažintas atsakingu už administracinį nusižengimą, kurio nepadarė. Būtent A. K. pateikti įrodymai aiškiai identifikuoja kitą asmenį kaip galimą pažeidėją. Atmesdamas šiuos duomenis, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Institucija, sužinojusi apie galimą naują pažeidėją, turėjo vadovautis ANK 611 straipsnio 1 dalimi ir išsiaiškinti tikrąjį automobilio savininką – A. Š., po to surašyti jam protokolą, o A. K. priimtą nutarimą pripažinti negaliojančiu.

4.3. Teismas rėmėsi prielaidomis apie A. K. galimus piktnaudžiavimus ir ankstesnius atvejus, suabsoliutino jo ankstesnį administracinį baustumą kaip aplinkybę, įrodančią jo kaltumą šioje byloje. Kiekviena byla turi būti vertinama individualiai, remiantis konkrečiais toje byloje esančiais įrodymais. Asmens baustumas gali būti vertinamas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vertinant asmens patikimumą, tačiau tai nėra tiesioginis kaltės įrodymas kitoje byloje dėl kito teisės pažeidimo.

4.4. Teismas vadovavosi ne įstatyme nurodytomis pirkėjo ir pardavėjo pareigomis, o AB „Regitra“ tinklalapyje nurodyta informacija, todėl kaip nepagrįstą vertina teismo motyvą, jog deklaruoti automobilio nuosavybės pasikeitimą turi ir pirkėjas, ir pardavėjas, o už šios pareigos nevykdymą yra numatyta atsakomybė. SEAKĮ 20 straipsnyje nustatyta: „Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs <...> fizinis asmuo <...> nustatyta tvarka privalo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis: <...> 2) apie įgytą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo; 3) apie perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo duomenų apie įgytą nuosavybės teisę deklaravimo, <...>.“ Taigi A. Š. turėjo kreiptis į AB „Regitra“ ir deklaruoti automobilio įgijimą, o po to A. K. turėjo kreiptis į AB „Regitra“ ir deklaruoti jo pardavimą. Pirkėjui neatlikus pareigų pagal SEAKĮ 20 straipsnį, kyla administracinė atsakomybė, tačiau tai nepaneigia automobilio nuosavybės perėjimo fakto ir iš to kylančių pasekmių naujajam automobilio savininkui. Šiuo metu automobilis yra perleistas ir yra išduotas naujas SDK kodas. Taigi pardavėjui – A. K. nėra pareigos turėti originalią pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu ji liko pas pirkėją. Todėl kaip nepagrįstą vertina teismo argumentą, jog A. K. neišsaugojo sutarties originalo. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes neteisingai nustatė faktines aplinkybes (ignoruodamas realų automobilio perleidimo faktą) ir netinkamai pritaikė teisės normas.

5. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka.

5.1. Teigia, jog vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo A. K., savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, priimta padarius procesinių pažeidimų. Byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl A. K. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pagrįstai atmetė A. K. argumentus dėl to, kad neeksploatuojama transporto priemonė buvo parduota 2024 m. spalio 29 d. 14 val. A. Š., nes transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis yra fiktyvi. Byloje yra surinkti objektyvūs, neginčytini, išsamūs ir nekeliantys abejonių įrodymai, kad A. Š. nebuvo 2024 m. spalio 29 d. 14 val. Klaipėdoje ir negalėjo pasirašyti šios sutarties. A. Š. darbdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad 2024 m. spalio 29 d. 14 val. A. Š. buvo darbe adresu (duomenys neskelbtini), ir dirbo iki 16 val. 30 min. Be to, A. Š. teisme pripažino, kad nežino, kur yra laikomas neeksploatuojamas automobilis „Lancia Phedra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina, jog šis automobilis jam parduotas nebuvo ir jis neturėjo jokių galimybių nuo automobilio pašalinti nelegalią išorinę reklamą „AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS (duomenys neskelbtini)“, nes nežinojo, kur yra tokia išorinė reklama. A. K., 2025 m. vasario 17 d. gavęs administracinio nusižengimo protokolą, žinojo apie tai, kad yra įrengęs nelegalią išorinę reklamą, tačiau nesiėmė priemonių jos pašalinti net ir tuo metu, kai jau vyko teismo posėdžiai. Pažymi, kad A. K. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek teismo proceso metu neginčijo fakto, jog išorinė reklama neturi savivaldybės išduoto leidimo. Šis neeksploatuojamas automobilis su nelegalia išorine reklama po fiktyvaus jo pirkimo–pardavimo sandorio daugiau nei metus laiko stovėjo bendroje naudojimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nors A. K. žinojo, kad yra užfiksuotas administracinis nusižengimas pagal ANK 141 straipsnio 1 dalį ir ANK 144 straipsnio 1 dalį.

5.2. Apelianto atstovo manipuliatyvūs teiginiai apie tai, kad A. Š. galėjo padaryti pravaikštą ar išeiti iš darbo su darbdavio leidimu ir atvykti į Klaipėdą pasirašyti sutarties, yra tik gynybinė pozicija. Tokiu būdu siekiama sukelti teismui abejonių dėl išsamiai ir tinkamai atlikto tyrimo. A. Š. dalyvavo teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir turėjo galimybę pripažinti padaręs pravaikštą ar pateikti įrodymus, kad turėjo darbdavio leidimą išeiti iš darbo. Teismas neturi pareigos nagrinėti apelianto atstovo hipotetinių išvedžiojimų apie tai, kas galėjo būti. A. K. daugiau nei vienerius metus (nors jo vardu buvo surašytas protokolas, nutarimas, vyko teismo procesas) nesiėmė jokių veiksmų, kad automobilis būtų perregistruotas naujo savininko vardu, nors AB „Regitra“ vidaus dokumentuose ir ANK 415 straipsnio 2 dalyje yra numatytos sankcijos automobilio pirkėjui, jei jis vengia pirkinį registruoti savo vardu. A. K. tyčia laiku neinformavo Institucijos apie tai, kad esą automobilis yra parduotas. Tai jis padarė tik po to, kai jau buvo priimtas nutarimas, kartu apskųsdamas jam nepalankų Institucijos sprendimą. A. K. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir jau ne pirmą kartą yra baudžiamas pagal ANK 141 ir 144 straipsnius. Tai lėmė, kad Institucija ir teismas nepripažino Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties ir kasos pajamų orderio pasirašymo kaip 2024 m. spalio 29 d. 14 val. įvykusio fakto. A. K. su A. Š. turėjo pakankamai laiko ir galimybių šiuos dokumentus užpildyti po to, kai sužinojo apie A. K. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

5.3. Nors A. K. paruošė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis laiku, jas pateikė Institucijai po protokolo surašymo, kai atėjo laikas priimti nutarimą, tačiau tai esmės nekeičia – neeksploatuojama transporto priemonė su nelegalia išorine reklama ir toliau laikoma toje pačioje bendro naudojimo vietoje. Administracinių nusižengimų registre yra bylų, kur A. K. nurodo savo arba MB „(duomenys neskelbtini)“ neeksploatuojamų transporto priemonių su nelegalia išorine reklama pardavimą tam pačiam asmeniui – V. Š., tačiau automobiliai iki 2025 m. gruodžio 5 d. neperregistruoti pirkėjo vardu, tai yra: „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors šiai transporto priemonei išduoti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), ji parduota A. Š. pagal sutartį 2024 m. spalio 13 d. (ROIK: (duomenys neskelbtini)), tačiau ir toliau stovėjo nepajudinta bendro naudojimo vietoje ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; transporto priemonė „Opel Astra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) parduota A. Š. pagal sutartį 2025 m. kovo 1 d. (ROIK: (duomenys neskelbtini)), tačiau ir toliau buvo laikoma bendro naudojimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduota A. Š. pagal 2024 m. lapkričio 18 d. sutartį (ROIK: (duomenys neskelbtini)), tačiau ir toliau stovėjo bendro naudojimo vietoje (duomenys neskelbtini) g. Neeksploatuojamos transporto priemonės ir toliau stovėjo tose pačiose bendro naudojimo vietose su MB „(duomenys neskelbtini)“ nelegalia išorine reklama, kaip ir buvo užfiksuota patikrinimo aktuose (prie kelių, kur vyksta intensyvus eismas, todėl reklamą pastebi daug žmonių). Tokiais sandoriais A. K. permetė kaltę A. Š. ir pasiekė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nelegali išorinė reklama ir toliau būtų skleidžiama strategiškai parinktose bendro naudojimo vietose. A. K. sąmoningai imasi veiksmų, kad nelegali išorinė reklama kuo ilgesnį laiką nebūtų pašalinta nuo parduotų MB „(duomenys neskelbtini)“ neeksploatuojamų automobilių. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartyje (nutartis įsigaliojusi), priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-337-903/2025, buvo nustatyta, kad A. K., pardavęs, tačiau nepalikęs galimybės perregistruoti pirkėjos vardu (buvo sumokėtas avansas, nes A. K. pažadėjo automobilį suremontuoti ir tada pirkėja galėtų atsiskaityti) neeksploatuojamą (be valstybinio numerio) laikomą bendro naudojimo vietoje MB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę su nelegalia išorine reklama „AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS (duomenys neskelbtini)“, žodžiu susitarė su pirkėja, kad ji nepašalins šios išorinės reklamos nuo automobilio, todėl A. K. padarė pirkiniui nuolaidą.

5.4. A. K. sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. A. K. nuo 2025 m. vasario 17 d., žinodamas, kad jau ne pirmą kartą yra pažeidęs ANK 144 straipsnį, vilkino laiką, nepateikdamas iki 2025 m. gegužės 21 d. jokių paaiškinimų ir ignoruodamas kvietimą atvykti į Instituciją, nepašalino nelegalios išorinės reklamos ant neeksploatuojamos transporto priemonės. Jis buvo ne kartą el. paštu raginamas pateikti duomenis, jei neeksploatuojamas automobilis yra parduotas. Institucija, priimdama nutarimą, nebuvo gavusi iš A. K. jokių duomenų apie galimai parduotą transporto priemonę su nelegalia išorine reklama. Tai jis padarė tik po to, kai buvo priimtas nutarimas, tai yra 2025 m. gegužės 21 d., kai kartu su skundu pateikė 2024 m. spalio 29 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje, A. K. padarė tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Tyčia laiku neteikdamas informacijos, kad yra pardavęs automobilį, jis siekė nepalikti laiko Institucijai priimti kitokio sprendimo, kaip tik sutikti su skundu. Tai patvirtina ir A. K. atviras melas teisme, kad jis teikė informaciją apie sandorį Institucijai iki nutarimo priėmimo. A. K. sąmoningai vilkino laiką, nes jo tikslas buvo, kad ant MB „(duomenys neskelbtini)“ neeksploatuojamo automobilio šonų esanti neteisėtai įrengta išorinė reklama kuo ilgiau būtų bendro naudojimo vietoje. Išorinės reklamos tikslas – pritraukti dėmesį, padidinti matomumą, informuoti apie produktą ar paslaugą, todėl atsiranda nauda: didesnis žinomumas, potencialių klientų pritraukimas, lojalumo kūrimas, konkurencinis pranašumas. Šiuo atveju ant automobilio neteisėtai įrengta išorinė reklama „AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS (duomenys neskelbtini)“ yra tokioje vietoje, kuri labai gerai matoma iš Šilutės plento, o tai viena iš judriausių Klaipėdos gatvių ir pagrindinis kelias iš Klaipėdos į Dituvos sodus, kur nuosavybę turi keliasdešimt tūkstančių Klaipėdos gyventojų. Taip pat neteisėtai įrengta išorinė reklama yra gerai matoma vairuotojų, atvykstančių į šalia esančius paslaugų teikimo objektus: degalinę, automobilių plovyklą, ar važiuojančių į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę ir kt.

5.5. A. K., nepaisydamas jam skirtų baudų už administracinius nusižengimus pagal ANK 144 straipsnį ir skundžiamos nutarties, toliau platina neįteisintą MB „(duomenys neskelbtini)“ išorinę reklamą ant neeksploatuojamų transporto priemonių šonų visame Klaipėdos mieste – tiek pietinėje, tiek šiaurinėje, tiek centrinėje dalyse. Apelianto atstovo manipuliatyvūs teiginiai apie Institucijos ir teismo padarytas klaidas, neištirtas aplinkybes, padarytus procesinius pažeidimus yra tik gynybinė pozicija, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniu skundu apelianto atstovas prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant nusižengimo sudėties. Apygardos teismas, įvertinęs Institucijos surinktų, apylinkės teismo patikrintų ir ištirtų rašytinių duomenų visumą, įsitikino, kad byloje pakanka A. K. kaltės įrodymų dėl jo padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 114 straipsnio 1 dalyje ir ANK 414 straipsnio 1 dalyje. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje ir apylinkės teisme metu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo išanalizuoti visi duomenys, svarbūs bylos baigčiai, išsiaiškintos visos A. K. veiksmų kvalifikavimui ir nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju yra tiksliai apibrėžta administracinio nusižengimo padarymo vieta, jos pradžia ir pabaiga, surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad administraciniai nusižengimai padaryti būtent A. K., todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 114 straipsnio 1 dalį ir ANK 414 straipsnio 1 dalį.

8. Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Apygardos teismo vertinimu, priešingai, nei teigia apelianto atstovas, byloje jam pareikštas kaltinimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas. ANK 114 straipsnio 1 dalyje ir ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo faktai yra patvirtinti byloje esančiais ir apylinkės teismo ištirtais įrodymais, kurie gauti teisėtai, leistinais būdais, todėl jų patikimumu neturi pagrindo abejoti ir aukštesnysis teismas.

9. ANK 414 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog „neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose užtraukia įspėjimą transporto priemonių savininkams (valdytojams)“. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad joje aprašyto administracinio nusižengimo sudėtį sudaro du būtinieji požymiai: 1) transporto priemonė turi būti neeksploatuojama arba negalima eksploatuoti; 2) ji turi būti laikoma bendro naudojimo vietose. SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalyje (galiojusi įstatymo redakcija, kurioje nustatyta, kad „transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė)“.

10. ANK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų“. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose“. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad „draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint leidimo įrengti išorinę reklamą (toliau – leidimas), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus“. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad „leidimas nereikalingas, kai išorinė reklama pateikiama ant transporto priemonės, kuri įrengta kaip prekių pardavimo vieta arba naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, išskyrus atvejus, kai ant transporto priemonės įrengiama speciali reklamos pateikimo priemonė ir ant jos pateikiama išorinė reklama“, 7 dalyje – „leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, meras arba jo įgaliota savivaldybės administracija (toliau – leidimą išduodanti institucija), vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis“.

11. Apeliaciniu skundu neginčijami aktualių administracinių nusižengimų sudėties požymiai, o akcentuojama tai, kad A. K. nėra šių administracinių nusižengimų padarymo ir atsakomybės subjektas, nes automobilį „Lancia Phedra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. Š. 2024 m. spalio 29 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ir šį sandorį patvirtina kasos pajamų orderis, jog už automobilį faktiškai sumokėta 150 Eur suma, ir AB „Regitra“ pranešimas apie tai, kad įgijėjui A. Š. suteiktas naujas transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK).

12. Apygardos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Akcentuodamas automobilio perleidimo 2024 m. spalio 29 d. aplinkybę, apelianto atstovas nutyli apylinkės teismo teisingai nustatytas aplinkybes, jog A. Š. darbdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui atsakė, kad A. Š. 2024 m. spalio 29 d. iki 16.30 val. buvo darbe, adresu (duomenys neskelbtini), o duomenų, kad tą dieną A. Š. būtų padaręs pravaikštą darbe, byloje nėra ir teismui jis pats tokių aplinkybių nenurodė, paaiškindamas, jog šios sutarties sudarymo aplinkybių apskritai nepamena. Be to, apelianto atstovas nutyli ir kitą teismo nustatytą aplinkybę, jog A. K. nepateikė Institucijai 2024 m. spalio 29 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, nors Institucija jo prašė atsiųsti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį 2025 m. balandžio 24 ir 30 dienomis (b. l. 18). Dėl kokių priežasčių A. K. delsė pateikti Institucijai prašomus duomenis, apeliaciniame skunde neatskleidžiama, o A. K. pasiteisinimas apylinkės teisme, neva elektroniniame pašte laiškai saugomi tik 30 dienų, nepaneigia pagrįstos apylinkės teismo išvados, jog Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį A. K. tikslingai pasirinko surašyti 2024 m. spalio 29 d., kad tai būtų kelios dienos iki aktualaus nusižengimo padarymo pradžios – 2024 m. lapkričio 8 d.

13. Išsamiais ir aiškiais motyvais paneigęs A. Š. dalyvavimą, sudarant 2024 m. spalio 29 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog versija apie šį sandorį sukurta tik siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Aplinkybė, jog AB „Regitra“ A. Š. suteikė naują SDK automobiliui, savaime nepaneigia teisiškai reikšmingos ir objektyviai nustatytos byloje aplinkybės, jog būtent A. K. buvo faktinis automobilio valdytojas aktualių administracinių nusižengimų padarymo metu, todėl yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Beje, su apeliaciniu skundu pateiktame AB „Regitra“ pranešime yra nurodyta ir tai, kad A. K. ginčo automobilio SDK panaikintas 2025 m. lapkričio 27 d. 11:54:14 val. (b. l. 157). Ši aplinkybė dar labiau sustiprina apygardos teismo vidinį įsitikinimą, jog inkriminuotu laikotarpiu – nuo 2024 m. lapkričio 8 d. 11.08 val. iki 2025 m. vasario 12 d. 10.08 val. automobilis „Lancia Phedra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vis dar priklausė mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kurios vadovas buvo (ir šiuo metu yra) A. K., kuris faktiškai ir valdė šį automobilį, todėl pagrįstai pripažintas pažeidęs jam inkriminuotus SEAKĮ ir Reklamos įstatymo nustatytus reikalavimus.

14. Jokie ankstesni A. K. baustumai už analogiškų ar kitokių administracinių nusižengimų padarymą, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo apylinkės teismo vertinami kaip aplinkybė, įrodanti jo kaltumą šioje byloje. Ši aplinkybė teismo analizuota tik tiek, kiek paneigia A. K. versiją dėl neturėjimo vykdyti deklaravimo pareigos, perleidus automobilį naujam įgijėjui. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs <...> fizinis asmuo <...> nustatyta tvarka privalo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo duomenų apie įgytą nuosavybės teisę deklaravimo, <...>“. Todėl kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirma A. Š. turėjo kreiptis į AB „Regitra“ ir deklaruoti automobilio įgijimą, o po to A. K. turėjo kreiptis į AB „Regitra“ ir deklaruoti jo pardavimą.

15. Pažymėtina, jog transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta. Ilgą laiką nesidomėdamas valdomo automobilio technine būkle, išore ir pan., A. K. kaip valdytojas prisiėmė riziką, kad tokiu naudojimusi gali būti padaryta visuomenei pavojinga veika, o kartu jam gali kilti ir administracinė atsakomybė. Šiuo atveju byloje patikimai nustatyta, kad automobiliui neatlikta techninė apžiūra, jis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o jo dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. ir toks neeksploatuojamas automobilis nuo 2024 m. lapkričio 8 d. 11.08 val. iki 2025 m. vasario 12 d. 10.08 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikomas bendro naudojimo teritorijoje ir dar ant automobilio yra pateikiama išorinė reklama – ant kairės ir dešinės pusės yra užrašai „AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS (duomenys neskelbtini)“, tačiau leidimas šiai reklamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. AD1-576 patvirtinta Leidimų įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje registravimo, išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo numatyta tvarka nėra išduotas.

16. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas ir panaikinti skundžiamą nutartį, o administracinio nusižengimo teiseną A. K. nutraukti. A. K. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas netenkintinas. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti iš valstybės A. K. jo turėtų atstovavimo išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato Vytauto Aginto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.