Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programą ieškovės R. N. atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Virginija Vainorienė palaikė ieškinį pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, jog ieškovė ir atsakovas nutraukdami santuoką buvo susitarę, kad kiekvienas dengs skolą per pusę, kuri tuo metu sudarė 7 672,39 Eur ir susitarė, kad sutarties šalis, sumokėjusi daugiau nei puse skolos sumos, kuri sudaro 3 836,20 Eur įgyja teise išieškoti iš kitos šalies visa tai, ką yra sumokėjusi virš nurodytos sumos. Iš tiesų atsakovas buvo atsakingas už skolas, nes skola buvo atsakovo, ieškovė buvo tik laiduotoja. Atsakovas skolos sumokėjo labai nedaug 1 171,48 Eur skolos 242,62 Eur palūkanų ir vykdymo išlaidos nuo jo sąskaitos nebuvo visiškai nurašytos, nes nebuvo pajamų. Ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad didžioji dalis palūkanų bei vykdymo išlaidų išieškotos iš ieškovės taip sumažinant jos galimybes naudotis jos uždirbtomis lėšomis. Be to, atsakovas pripažįsta visą išieškotą sumą. Prašė priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2009 m. birželio 16 d. atsakovas A. S. pasirašė 15 000,00 Eur paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio laiduotoja buvo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė R. S. (N.).

6.1. 2012 m. birželio 1 d. Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarė J. M. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 3908, kuriuo reikalaujama iš skolininko A. S. bei laiduotojų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir R. S. (N.) išieškoti 13 374,23 Eur su Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytomis 6 procentų palūkanomis, skaičiuojamomis nuo skolos sumos per laikotarpį nuo termino pasibaigimo, t. y. nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos; taip pat notaro paimtą atlyginimą.

6.2. Vykdomosios bylos Nr. 0009/12/02096 duomenimis bei antstolės pateikta informacija (2021 m. lapkričio 26 d. pažymos apie vykdymo eigą Nr.0009/12/02096/Sk-77928), pagal Kauno miesto 23-ojo notarų biuro 2012 m. birželio 1 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3908 iš solidarių skolininkų išieškota išieškotojui 18 585,41 Eur suma, iš kurios 13 426,78 Eur skola ir 5 158,63 Eur palūkanos; vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/02094 iš solidaraus skolininko A. S. pagal vykdomąjį dokumentą išieškota 3 337,76 Eur suma. Iš išieškotos 3 337,76 Eur sumos, 1 923,66 Eur suma buvo gauta pardavus iš varžytynių A. S. ir R. N. priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/02095 iš solidaraus skolininko IĮ (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį dokumentą išieškota skolos nebuvo; vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/02096 iš solidarios skolininkės R. N. pagal vykdomąjį dokumentą išieškota 15 247,65 Eur suma išieškotojui. Iš išieškotos 15 247,65 Eur sumos, 2 854,55 Eur suma buvo gauta pardavus iš varžytynių A. S. ir R. N. priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 255,62 Eur suma buvo gauta pardavus A. S. ir R. N. priklausantį turtą;

6.3. 2022 m. gruodžio 23 d. antstolės patikslintame pranešime Nr. S1-69968 nurodyta, kad iš solidarios skolininkės R. N. nuo 2017 m. sausio 27 d. buvo išieškota 10 860,29 Eur (8 145,44 Eur skolos ir 2 714,85 Eur palūkanų) suma išieškotojui UAB „Gelvora“ ir 1 535,89 Eur vykdymo išlaidų.

6.4. 2022 m. gruodžio 23 d. antstolės pranešime Nr. S1-70911 nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/02096 iš solidarios skolininkės R. N. pagal vykdomąjį dokumentą per visą laikotarpį išieškota 15 247,65 Eur suma išieškotojui; taip pat nurodoma, kad pagal išieškotojo pateiktus duomenis, 2016 m. liepos 26 d. dienai išieškotojui skolos likutis buvo 9 657,21 Eur, iš kurių 9 316,92 Eur skolos, 340,29 Eur palūkanų.

6.5. Iš pažymos apie vykdymo eigą Nr. S1-69843, pateiktos 2022 m. gruodžio 19 d. matyti, kad pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 3908 iš viso išieškota 18 585,41 Eur suma, iš kurios 13 426,78 Eur skolos ir 5 158,63 Eur palūkanų išieškotojui, iš šios sumos, 3 337,76 Eur suma išieškota iš A. S.. Nuo 2016 m. gruodžio 28 d. vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/02094 iš skolininko A. S. išieškota ir padengta 194,04 Eur vykdymo išlaidų ir pagal vykdomojoje byloje esančius išieškotojo pateiktus duomenis padengta 242,62 Eur palūkanų ir 1 171,48 Eur skolos.

6.6. Ieškovė 2022 m. kovo 15 d. siuntė atsakovui reikalavimą dėl 8 559,98 Eur skolos grąžinimo.

7. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3615-215/2016, sprendimas įsiteisėjęs. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, 7 punktu sutuoktiniai susitarė, IĮ (duomenys neskelbtini) skola BAB „Ūkio bankui“ sumoje 7 115,76 Eur ir 556,63 EUR vykdymo išlaidų (viso 7 672,39 Eur) lieka solidarioji. Šalys taip pat susitarė, jog sutarties šalis, sumokėjusi daugiau kaip pusę skolos sumos, kuri sudaro 3 836,20 Eur, įgyja teisę išsiieškoti iš kitos šalies visa tai, ką yra sumokėjusi virš 3 836,20 Eur.

8. 2016 m. liepos 26 d. antstolės pažymoje, dėl skolos pagal vykdomąjį įrašą Nr. 3908, nurodoma, kad 2016 m. liepos 26 d. duomenimis, skolos likutis išieškotojui – 7115,76 Eur ir 556,63 Eur vykdymo išlaidų.

9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl solidariosios bendraskolės įvykdytos solidariosios prievolės kreditorei dalies sumos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo, toliau šiame sprendime bus analizuojami solidariosios prievolės bendraskolių tarpusavio atsiskaitymo santykiai. Tarp šalių nėra ginčo dėl antstolės iš solidarių skolininkų išieškotos bendros skolos su palūkanomis sumos, kuri yra 18 585,41 Eur, t. y. 13426,78 Eur skolos ir 5158,63 Eur palūkanų. Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 8559,98 Eur sumą, nurodo, jo po santuokos nutraukimo jos sumokėta suma sudaro 10 860,29 Eur skolos ir 1 535,89 Eur vykdymo išlaidų, todėl pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktą ji gali reikalauti visos sumos, viršijančios sutartą 3 836,20 Eur sumą. Atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka, nurodydamas, kad ieškovė gali reikalauti tik 3103,47 Eur (18 585,41 Eur/2 = 9 292,71 Eur; 12396,18 Eur – 9 292,71 Eur = 3 103,47 Eur).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad tokie ginčai gali būti nagrinėjami atskiroje byloje. Kasacinis teismas vienoje byloje, spręsdamas dėl buvusių sutuoktinių ir bendraskolių tarpusavio reikalavimų, nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tai reiškia, kad kiekvienas solidariosios prievolės skolininkas kreditoriui yra atsakingas už visą prievolę iki visiško jos įvykdymo ir kreditorius gali pasirinkti, kurio iš skolininkų reikalauti įvykdyti prievolę. Tačiau prievolės solidarumas prieš kreditorių nereiškia, kad vidiniuose bendraskolių tarpusavio atsiskaitymo santykiuose negali būti nustatomos jiems tenkančios prievolės dalys; bendraskolių dalių nustatymas jų tarpusavio santykiuose nepaneigia jų solidariosios pareigos kreditoriui. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Taigi pagal įstatymą preziumuojama, kad solidariosios prievolės bendraskolių vidiniuose santykiuose jų prievolės dalys yra lygios, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigiama, jeigu sutartyje buvo susitarta kitaip arba yra kitokių aplinkybių, kurios lemia nevienodo dydžio bendraskoliams tenkančias solidariosios prievolės dalis. Dėl to sprendžiant dėl bendraskolių tarpusavio atsiskaitymo būtina nustatyti bendraskoliams tenkančias prievolės dalis, nes nuo to priklauso, kokio dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę kitiems bendraskoliams turi bendraskolis, įvykdęs visą solidariąją prievolę.

12. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012; kt.).

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo pagal jų solidariąją prievolę naujajai kreditorei UAB „Gelvora“ pagal 2012 m. birželio 1 d. Kauno miesto 23-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 3908. Matyti, kad solidarūs skolininkai sutuoktiniai A. S. ir R. S. (N.) nutraukdami santuoką, remdamiesi antstolės 2016 m. liepos 26 d. pateikta pažyma, susitarė, kad jų skola BAB „Ūkio bankas“ lieka solidari, tačiau sutuoktiniai susitarė tik dėl antstolės nurodytos konkrečios skolos likučio ir vykdymo išlaidų (kurios buvo nurodytos pažymos pateikimo dienai). Taip pat buvę sutuoktiniai susitarė, kad šalis sumokėjusi daugiau kaip pusę skolos sumos, kuri sudaro 3 836,20 Eur, įgyja teisę išsiieškoti iš kitos šalies visa tai, ką yra sumokėjusi virš 3 836,20 Eur. Iš šio darytina išvada, jog vidiniuose solidariosios prievolės kreditorei santykiuose abu bendraskoliai iš esmės susitarė, kad abiejų jų prievolės dalys yra lygios.

14. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys pateikė ir teismas papildomai išreikalavo įrodymus (užbaigtas vykdomąsias bylas), iš kurių matyti, kad antstolė 2016 m. liepos 26 d. pažymoje nurodė netikslius neišieškotos skolos likučius – 7 115,76 Eur; 2022 m. gruodžio 23 d. antstolei patikslinus duomenis nustatyta, kad pagal išieškotojo pateiktus duomenis, 2016 m. liepos 26 d. išieškotojui skolos likutis buvo 9 657,21 Eur, iš kurių 9 316,92 Eur skolos, 340,29 Eur palūkanų.

15. Bylos nagrinėjimo metu, iš šalių pateiktų duomenų matyti, kad po santuokos nutraukimo, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. (vykdomosios bylos užbaigimo), ieškovė iš esmės viena vykdė solidarią šalių prievolę kreditorei – sumokėjo 10 860,29 Eur skolos (8 154,44 Eur skolos ir 2 714,85 Eur palūkanų), o atsakovas po santuokos nutraukimo sumokėjo – 1 171,48 Eur skolos ir 242,62 Eur palūkanų, iš viso 1 414,10 Eur. Ieškovė taip pat sumokėjo 1 535,89 Eur vykdymo išlaidų, atsakovas – 194,04 Eur vykdymo išlaidų. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys, šalių iš antstolės pateikti duomenys.

16. Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo iki santuokos nutraukimo išieškotų sumų ir byloje nėra keliamas reikalavimas priteisti sumas, kurios kreditorei buvo išieškotos iki santuokos nutraukimo momento. Kaip minėta, sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, šalys susitarė jog jų skola kreditorei solidari, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuokos nutraukimo momentu buvo nurodyta netiksli kreditorei likusi skolos suma, iš antstolės pateiktos pažymos neaišku ar į šią sumą buvo įtrauktos ir mokėtinos palūkanos, taip pat į tai, kad nuo nesumokėtos skolos sumos ir toliau buvo skaičiuojamos palūkanos, nesivadovauja šalių susitarimu dėl visos išmokėtos sumos, viršijančios 3836,20 Eur sumą, atgręžtinio reikalavimo įvykdymo, o tarp šalių iškilusį ginčą, dėl po santuokos nutraukimo išieškotos solidarios skolos priteisimo sprendžia vadovaudamasis CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostata, kad solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.

17. Taigi byloje esantys įrodymai tiesiogiai patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo santuokos nutraukimo, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. tinkamai vykdė savo ir atsakovo solidariąją prievolę kreditorei, sumokėjo 10 860,29 Eur skolos ir palūkanų; tuo tarpu iš atsakovo buvo išieškota 1 414,10 Eur skolos ir palūkanų suma; iš viso iš bendraskolių išieškota 12 274,69 Eur.

18. Nustačius, kad šalių dalys prievolėje yra lygios, konstatuotina, kad ieškovė, įvykdžiusi dalį prievolės, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo pusės įvykdytos prievolės sumos, t. y. 4 723,25 Eur skolos ir palūkanų sumos (12 274,69 Eur / 2 = 6 137,35 Eur – 1414,10 Eur = 4 723,25 Eur.

19. CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma paskirstant bendraskoliams solidariosios priemonės įvykdymo išlaidas (CK 6.9 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš ieškovės, po santuokos nutraukimo, išieškota 1 535,89 Eur vykdymo išlaidų, iš atsakovo – 194,04 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 729,93 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, solidariosios priemonės įvykdymo išlaidos tarp šalių paskirstomos lygiomis dalimis, t. y., iš atsakovo priteisiant ieškovei 670,93 Eur vykdymo išlaidų (1 729,93 Eur /2 = 864,97 Eur – 194,04 Eur = 670,93 Eur).

20. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį skolos pripažintinas pagrįstu ir yra tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo iš viso 5 394,18 Eur skolos (CK 6.9 straipsnio 1 ir 3 dalys).

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

23. Ieškovė byloje patyrė 1393,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo 193 Eur žyminį mokestį bei 1200,00 Eur už suteiktą advokato pagalbą. Patirtas išlaidas patvirtina byloje pateikti prašymai, kuriuose tos išlaidos detalizuotos bei mokėjimo nurodymai. Tenkinus 63,01 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 877,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie patirtas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, todėl dėl atsakovo patirtų išlaidų priteisimo teismas nesprendžia.

25. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

– 5 394,18 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 18 ct) skolos;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą, 5 394,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 4 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

– 877,73 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.