- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-804-730/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Krantona“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krantona“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje A. Ž. ir valstybės įmonė Kretingos miškų urėdija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos 2 783 EUR turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2017 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namais, apie 15 val. įvyko eismo įvykis. Į važiuojamąją kelio dalį palinkęs medis kliudė uždarosios akcinės bendrovės „Krantona“ vežamą konteinerį – biuro namelį Flexi, priklausantį uždarajai akcinei bendrovei „Cramo“, jis po atsitrenkimo į minėtą medį buvo nepataisomai sugadintas, krisdamas apgadino kitoje kelio pusėje stovėjusį lengvąjį automobilį „Volvo V50“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadintos transporto priemonės „Volvo V50“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir ieškovui priklausančią transporto priemonę, tai yra sunkvežimį „Volvo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo užpildė eismo įvykio deklaraciją. Dėl sugadinto konteinerio atsiradusius 2783 EUR nuostolius, tai yra konteinerio kainą, pagal 2017 m. balandžio 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą CRA Nr. 77039717 atlygino uždaroji akcinė bendrovė „Krantona“. Be to, ieškovė nurodė, kad policijos pareigūnai fotografavo įvykio vietą, fiksavo į važiuojamąją kelio dalį išsikišusį medį, į kurį atsitrenkus vežamam konteineriui, kilo eismo įvykis. Teigia, kad 2017 m. gegužės 29 d. pateikė pretenziją atsakovei ir tuo metu spėjamam asmeniui, privalančiam užtikrinti tinkamą kelių eksploataciją – valstybės įmonei „Klaipėdos regiono keliai“, dėl žalos atlyginimo. Tačiau valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ nurodė, jog Preilos gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) gatvės įmonė neprižiūri, o Neringos savivaldybės administracija ieškovo pretenziją atmetė. Neringos savivaldybės administraciaj pretenzijoje nurodė, kad pateiktos transporto priemonės bei ja vežto krovinio aukščio/pločio/ilgio parametrai neprieštarauja Neringos savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T1-248 patvirtinto Leidimų važiuoti Neringos savivaldybės vietinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą vietinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo nuostatoms. Pažymėjo, jog pretenzijoje minimas eismo įvykis įvyko dėl krovinį vežusio vairuotojo veiksmų ir nurodė, jog žemės sklypas, kurio teritorijoje auga pretenzijoje minimas medis, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypas patikėjimo teise perduotas valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai. Ieškovė nesutikdama su šia pozicija nurodo, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) ir remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Preilos gatvės savininkė yra Neringos savivaldybė, todėl ji privalėjo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus.Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad eismo įvykis įvyko ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo, o dėl krovinį vežusio vairuotojo veiksmų. Ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, nėra lankstų ar posūkių, priešingai – kelias yra tiesus. Medis, kuris yra dešinėje kelio pusėje ir kurį kliudė ieškovo vežamas krovinys, yra matomas iš pakankamai didelio atstumo, todėl vairuotojas turėjo pasirinkti saugų greitį, kad neužkliūtų už valstybinės reikšmės miškų plotuose augančio medžio. Atsakovė laikosi pozicijos, kad eismo įvykis kilo dėl transporto priemonę vairavusio vairuotojo (galbūt ieškovo darbuotojo) kaltės, šiam pažeidus saugaus eismo reikalavimus. Nurodė, kad tokios išvados laikosi ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Teigė, kad ieškinyje nepagrįstai stengiama atriboti dvejopas pasekmes, kurios atsirado dėl tos pačios priežasties – krovinio atsitrenkimo į medį. Po kontakto su medžiu krisdamas krovinys tiek apgadino kelyje stovėjusį lengvąjį automobilį „Volvo V50“, tiek pats buvo sugadintas. Taigi viena priežastis – krovinio ir medžio kontaktas – sukėlė dvejopo pobūdžio pasekmes – pasekmes svetimam turtui ir pasekmes pačiam ieškovo vežtam kroviniui. Nurodo, kad ieškinyje nėra logikos, kadangi prisiimdamas atsakomybę už lengvojo automobilio apgadinimą (ką padarė ieškovo darbuotojas), ieškovas pripažino savo (savo darbuotojo) neteisėtus veiksmus, kaip priežastį žalai atsirasti. Pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 128 punktas nustato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; o KET 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Teigia, kad Ieškovės sunkvežimį vairavęs vairuotojas A. Ž. nesilaikė nurodytų KET punkto reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 15 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės 2087,25 EUR turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 2087,25 EUR priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme 2017 m. rugsėjo 7 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 573,20 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl įvykusio eismo įvyko buvo apgadintas krovinys (konteineris – biuro namelis Flexi). Šis krovinys buvo nuomotas uždarosios akcinės bendrovės „Krantona“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“, patirti nuostoliai – 2783 EUR. Teismas konstatavo, kad žala atsirado dėl to, kad šalia kelio ilgą laiką stovi (stovėjo) medis, kurio kamienas užaugo palinkęs į važiuojamąją kelio dalį, tokiu būdu sudarydamas kliūtį vežamiems kroviniams.Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi konstatavo, kad kelio savininkas (šiuo atveju atsakovė) privalėjo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos, pavyzdžiui, pastatytas įspėjamasis kelio ženklas „Ribotas aukštis“. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio padarė išvadą, kad žalos atsiradimui turi įtakos ir paties ieškovo darbuotojo (šios bylos trečiojo asmens A. Ž., ieškovo sunkvežimį vairavusio vairuotojo) veiksmai (neveikimas). Abi šalys – savivaldybė ir ieškovo vairuotojas – veikia savarankiškai, o santykiai dėl žalos padarymo atsirado iš savivaldybės minėto neveikimo (žr. sprendimo 10,18 punktus) ir ieškovo vairuotojo Kelių eismo taisyklių 128 punkto nesilaikymo, nustatančio, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, konstatavo esant šalių mišriai kaltei (CK 6.282 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, nustačius, jog atsakovės kaltė yra tik dalinė ir nustačius ieškovės darbuotojo nepakankamą rūpestingumą atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovės priteisė 75 procentų ieškovei atsiradusios žalos, tai yra 2087,25 EUR (2783 EUR x 75 %) ir kitą ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Neringos savivaldybės administracija prašo 2018 m. sausio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais motyvais:Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, kadangi trečiasis asmuo A. Ž., vairavęs ieškovo sunkvežimį, ir apgadinto lengvojo automobilio „Volvo V50“ savininkas užpildė eismo įvykio deklaraciją. Kelių eismo taisyklių 220 punktas nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Vadinasi, eismo įvykio deklaracijos užpildymo faktas reiškia, jog nekilo diskusijų dėl eismo įvykio aplinkybių ir jo kaltininko – priešingu atveju privalėjo būti kviečiama policija, atliekamas tyrimas ir aiškinamos eismo įvykio priežastys, be to, trečiasis asmuo A. Ž. eismo įvykio deklaracijoje prisiėmė atsakomybę už dėl eismo įvykio sukeltą žalą – jis pasirašė eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje, patvirtindamas, kad yra atsakingas už sukeltą žalą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės kaltės, visiškai nevertino kelių policijos nuomonės apie eismo įvykį, kadangi Neringos policijos komisariatas nurodė, kad policijos pareigūnai nenustatė kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių galėjo kilti eismo įvykis – taigi kelių policijos pareigūnai, objektyviai įvertinę aplinkybes, atmetė versiją, jog eismo įvykis kilo dėl atsakovės kaltės.Apeliantė nurodo, kad nėra ginčo, kad medis auga toli už kelio ribų, o jo natūraliai susiformavęs palinkimas į kelio pusę yra visiškai nežymus. Dėl to atsakovė neturėjo jokio pagrindo vertinti šį medį kaip „pavojingai pasvirusį į važiuojamąją kelio dalį“, keliantį grėsmę eismo saugumui ir – atitinkamai šalintiną. Nurodo, kad skundžiamame sprendime nėra aiškiai nurodyta, kuo pasireiškė atsakovės Neringos savivaldybės neteisėti veiksmai. Teismas tik nurodė, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatas kelio savininkas privalo užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Atsakovė, kaip jau minėta, nelaiko medžio, į kurį atsitrenkė ieškovo sunkvežimis, kliūtimi, trukdančia eismui ir keliančia pavojų, – atsižvelgiant į tai, kur šis medis auga (už kelio ribų), kokiame dideliame aukštyje jis yra šiek tiek palinkęs kelio pusėn. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria padaryta išvada, kad atsakovė privalėjo pasirūpinti ženklo „Ribotas aukštis“ pastatymu. Nurodė, kad nežinia kokiais duomenimis vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju aukštis nuo kelio paviršiaus iki tos vietos, kurioje medis pasvyra kelio pusėn, yra mažesnis už 5 metrus. Byloje duomenų, koks buvo transporto priemonės su kroviniu aukštis ir kokiam aukštyje medis palinksta kelio pusėn, nėra (jie turėjo būti nustatinėjami policijos tyrimo metu, jei ieškovas nesutiko su savo kalte dėl eismo įvykio). Nurodo, kad iš valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos byloje pateiktų duomenų matyti, kad medžio aukštis siekia apie 19 metrų. Taigi skundžiamo sprendimo 16 punkte išdėstyti teiginiai yra tik prielaidos, nepagrįstos įrodymais, o prielaidomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas. Apeliantė laiko, kad žala ieškovo turtui atsirado dėl didelio trečiojo asmens A. Ž. neatsargumo, o ne kelio savininko pareigų nevykdymo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos padarė CK 6.210 straipsnio pažeidimą, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas, kadangi atsakovė nėra privatus juridinis asmuo ar verslininkas, todėl iš jo negali būti priteisiamos 6 procentų dydžio palūkanos. Atsiliepimu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Krantona“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 600 EUR apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Ieškovė teigia, kad apeliantės teiginys, jog ieškovė su automobilio Volvo V50 savininku sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, užpildė eismo įvykio deklaraciją ir nekvietė policijos, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė pripažino savo kaltę ir dėl medžio kliudymo, yra visiškai nepagrįstas. Nurodo, kad ieškovė prieš automobilio „Volvo V50“ savininkui atsakė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja nepaisant įvykio aplinkybių, jeigu tik šios įstatymuose nėra numatytos kaip šalinančios didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.Nurodo, kad apeliantės teiginys, neva sprendime neaiškiai nurodyta, kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, neatitinka tikrovės, nes jį paneigia sprendimo 10., 14., 15., 16., 18. punktai, kuriuose aiškiai nurodytos atsakovės pareigas nustatančios materialinės teisės normos, ir teismo išvada, jog atsakovė (kaip kelio savininkė) neužtikrino, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus, tai yra neužtikrino, kad nedelsiant būtų pašalinta kliūtis, trukdanti eismui ir kelianti pavojų, taip pat neužtikrino, kad šioje pavojingoje vietoje būtų įrengta atitinkama techninė eismo organizavimo priemonė, pavyzdžiui, pastatytas įspėjamasis kelio ženklas „Ribotas aukštis“. Teismas taip pat nurodė, kad pagal teismų praktiką asmuo kaltas, jei jis nevykdė įstatymo reikalavimo, nepadarė taip, kaip nurodo elgtis nutarimas, instrukcija, taisyklės ar kitas teisinis aktas. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad sklypas, kurio teritorijoje auga medis, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir jis yra valdomas valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos, teisiškai nereikšminga, nes eismo įvykis įvyko ieškovei važiuojant atsakovei priklausančiu statiniu, kurio paskirtis kelių (gatvių), o ne mišku. Būtent savivaldybė, kelią prižiūrintis subjektas, o ne urėdija turi tinkamai vykdyti pareigą dėl želdinių priežiūros, laiku imtis reikalingų priemonių, kad želdiniai nekeltų grėsmės eismo saugumui. Taigi minėtos imperatyvios teisės normos nustato kelią prižiūrinčiam asmeniui užtikrinti eismo saugumą nepriklausomai nuo to, iš kurios konkrečios vietos išauga kliūtis, juo labiau, kad pati apeliantė savo skunde pripažįsta, jog medis yra palinkęs virš važiuojamosios dalies.Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai skunde bando visą atsakomybę perkelti ieškovei, teigdama, jog vairuotojas neva nesilaikė Kelių eismo taisyklėse nustatytų bendrųjų atsargumo, atidumo pareigų, atitinkančių meteorologines sąlygas, vietovės reljefą ir pan. Pati apeliantė pripažįsta, kad oro sąlygos buvo puikios, kelio danga sausa, kelias tiesus. Nėra jokių duomenų, kad vairuotojas būtų važiavęs per dideliu greičiu. Pastaruoju klausimu apeliantė kelia tik prielaidas, nors jai tenka pareiga jos atsakomybę šalinančias aplinkybes įrodyti. Kita vertus, neaišku, kaip susijęs greitis su aplinkybe, kad medžio dalis buvo per žemai važiuojamosios kelio dalies atžvilgiu, nebent apeliantė nori kelti prielaidą, neva automobilis skriejo tokiu greičiu, kad atsiplėšė nuo kelio dangos ir pakilo į orą.Nurodo, kad visiškai nepagrįsti ir apeliantės teiginiai dėl atsakomybės kaltės proporcijų paskirstymo. Teigia, kad byloje atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad vairuotojas būtų viršijęs greitį ir tai kažkaip priežastiniu ryšiu susiję su žala, arba kad vairuotojas pažeidė kokias nors kitas savo pareigas – primintina, pati apeliantė skunde tvirtina, kad medžio pavojingumo negalima buvo pastebėti. Nurodo, kad apeliantės teiginys, kad ieškovės kaltė yra didesnė nei jos, kadangi ieškovė neva atliko aktyvius veiksmus, o atsakovė – pasyvius, be apeliantės nuomonės, nepagrįsta jokia materialine teisės norma ar teismų praktika. Taip pat visiškai nesuprantama, kodėl tariamas vairuotojo pareigų nevykdymas (neveikimas), anot apeliantės, laikytinas aktyviais veiksmais, o apeliantės – pasyviais. Be to, bendrosiomis Kelių eismo taisyklėse numatytomis pareigomis vairuotojams negalima paneigti atsakovės padarytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės aplinkybės
2017 m. balandžio 3 d., apie 15 val., Preiloje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namais, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krantona“ vairuotojas, veždamas krovinį (konteinerį – biuro namelį Flexi), kliudė į važiuojamąją kelio dalį palinkusi medį. Po atsitrenkimo į minėtą medį minėtas krovinys buvo nepataisomai sugadintas, be to, krisdamas krovinys apgadino kitoje kelio pusėje stovėjusį lengvąjį automobilį „Volvo V50“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad apgadintos transporto priemonės „Volvo V50“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir ieškovui priklausančią transporto priemonę, tai yra sunkvežimį „Volvo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo užpildė eismo įvykio deklaraciją. Avarijos metu liko nepataisomai sugadintas uždarosios akcinės bendrovės „Krantona“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“ nuomotas konteineris Flexi. Dėl sugadinto konteinerio atsiradusius nuostolius (2 783 Eur), tai yra konteinerio kainą, pagal 2017 m. balandžio 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą CRA Nr. 77039717 atlygino uždaroji akcinė bendrovė „Krantona“. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodė, kad ieškovės vežto krovinio aukščio/pločio/ilgio parametrai neprieštarauja Neringos savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T1-248 patvirtinto Leidimų važiuoti Neringos savivaldybės vietinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą vietinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo nuostatoms.
Dėl šalių atsakomybės sąlygų
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, kadangi trečiasis asmuo A. Ž., vairavęs ieškovo sunkvežimį, ir apgadinto lengvojo automobilio „Volvo V50“ savininkas užpildė eismo įvykio deklaraciją. Eismo įvykio deklaracijos užpildymo faktas apeliantės teigimu reiškia, jog nekilo diskusijų dėl eismo įvykio aplinkybių ir jo kaltininko – priešingu atveju privalėjo būti kviečiama policija, atliekamas tyrimas ir aiškinamos eismo įvykio priežastys, be to, trečiasis asmuo A. Ž. eismo įvykio deklaracijoje prisiėmė atsakomybę už eismo įvykio sukeltą žalą – jis pasirašė eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje, patvirtindamas, kad yra atsakingas už sukeltą žalą. Atsižvelgusi į tai apeliantė laiko, mano, kad ieškovo vairuotojui užpildžius deklaraciją ieškovo vairuotojas prisiėmė visą atsakomybę už sukeltą žalą.Su šiais apeliantės argumentais nesutinkama. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema. Analogiška eismo įvykio deklaracijos sąvoka įtvirtinta ir Kelių eismo taisyklių 3.3 punkte. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad transporto priemonės valdytojas tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, – privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti. Iš esmės panašus reguliavimas nustatytas ir Kelių eismo taisyklių 220 punkte, apibrėžiančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Šis punktas, be kita ko, nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad eismo įvykio dalyvis (su juo susijęs transporto priemonės valdytojas) privalo arba užfiksuoti eismo įvykį eismo įvykio deklaracijoje ar kitame laisvos formos dokumente, arba kviesti policiją tuo atveju, jei eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Taigi eismo įvykio deklaracijos paskirtis yra fiksuoti šalių sutartas eismo įvykio faktines aplinkybes. Nei eismo įvykio deklaracijos apibrėžtis, nei kitos TPVCAPDĮ ir Kelių eismo taisyklių nuostatos nesuponuoja, jog šios deklaracijos arba ją atitinkančio dokumento tikslas būtų apibrėžti ir sutarti dėl už eismo įvykį atsakingo asmens atsakomybės ir (ar) jos sąlygų. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykio deklaracijos 14 laukelio „Mano pastabos“ apatinės dalies „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ užpildymas reiškia eismo įvykio dalyvių tikslą siekti teisinių padarinių, t. y. sukurti eismo įvykio dalyvių teises ir pareigas, susijusias su civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-251-1075/2018). Minėto laukelio užpildymas iš esmės reiškia eismo įvykio dalyvio subjektyvų įvykio aplinkybių įvertinimą, t. y. eismo dalyvių nuomonės pateikimą. Atsižvelgiant į tai laikoma, kad apeliantės nurodyti argumentai, kad ieškovo vairuotojas pasirašydamas eismo įvykio deklaraciją prisiėmė visą atsakomybę už atsiradusią žalą (tiek už žalą, atsiradusią automobiliui „Volvo V50“, tiek už žalą, atsiradusią vežamam kroviniui) laikomas nepagrįstu.Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir bylos šalys neginčija, kad eismo įvykis įvyko dėl ieškovo vairuojamos transporto priemonės kontakto su augančiu medžiu, kuris buvo palinkęs į kelio, kuriame atsakovė privalėjo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių eismui, važiuojamąją dalį. Šiuo atveju ieškovės vairuotojui ir „Volvo V50“ užpildžius eismo įvykio deklaraciją iš esmės buvo išspręstas klausimas tik tarp „Volvo V50“ savininko ir ieškovo kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, o aplinkybė, kad ieškovės vairuotojas su automobilio „Volvo V50“ savininku pasirašė eismo įvykio deklaraciją ieškovo vairuotojui prisiimant atsakomybę už automobiliui „Volvo V50“ sukeltą žalą, nesuponuoja ir nešalina atsakovės delikto prieš atsakovę, nes šiame teisiniame santykyje atsakovė prieš ieškovę atsako pagal statinių savininko (valdytojo) deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, atsiradusias dėl žalos (CK 6.266 straipsnis). Apeliantė nurodo, kad skundžiamame sprendime nėra aiškiai nurodyta, kuo pasireiškė atsakovo Neringos savivaldybės neteisėti veiksmai. Teismas tik nurodė, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatas kelio savininkas privalo užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija, kaip jau minėta, nelaiko medžio, į kurį atsitrenkė ieškovo sunkvežimis, kliūtimi, trukdančia eismui ir keliančia pavojų, – atsižvelgdama į tai, kur šis medis auga (už kelio ribų), kokiame dideliame aukštyje jis yra šiek tiek palinkęs kelio pusėn. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria padaryta išvada, kad atsakovė privalėjo pasirūpinti ženklo „Ribotas aukštis“ pastatymu. Nurodė, kad nežinia kokiais duomenimis vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju aukštis nuo kelio paviršiaus iki tos vietos, kurioje medis pasvyra kelio pusėn, yra mažesnis už 5 metrus. Apeliantė mano, kad žala ieškovo turtui atsirado dėl didelio trečiojo asmens A. Ž. neatsargumo, Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o ne kelio savininko pareigų nevykdymo.Su apeliantės nurodytais argumentais nesutinkama. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 10-14 punktuose aiškiai pasisakyta dėl faktinių bylos aplinkybių ir dėl žalos atlyginimo paskirstymo. Apeliantė, be to, nurodo, kad nelaiko medžio, į kurį atsitrenkė ieškovo sunkvežimis, kliūtimi, trukdančia eismui ir keliančia pavojų, – atsižvelgdama į tai, kur šis medis auga (už kelio ribų), kokiame dideliame aukštyje jis yra šiek tiek palinkęs kelio pusėn.Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 26 punktas). Želdynų įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnyje konkrečiai išvardytos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Pagal šio straipsnio 1 dalį savivaldybės, vykdydamos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, be kita ko, organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą (1 punktas), želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų taisyklių 3 punkte nurodyta, kad nustatytomis taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą ir kitus priežiūros darbus, o 43 punkte nustatyta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Taigi akivaizdu, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savarankiška savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų.Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne karta pasisakyta dėl savivaldybių kompetencijos želdynų priežiūros srityje ir konstatuota, jog tai yra savarankiška savivaldybių funkcija, reiškianti, kad vietos savivaldos institucijos atsakingos už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. Ž. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-360/2013).Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad medžio, į kurį atsitrenkė ieškovės vairuotojo vairuojamas sunkvežimis, yra palinkęs į važiuojamąją kelio dalį, matyti, kad į važiuojamąją kelio dalį yra palinkusi ne medžio šaka ar laja, o susiformavęs visas kamienas, todėl akivaizdu, kad už šio kamieno, kaip želdinio, pašalinimą turi atsakyti ta savivaldybė, kurios teritorijoje auga šis medis. Apeliantė teigia, kad jos veiksmuose kaltės nėra, nes medis auga ne kelio juostoje, kelio apsaugos zonoje, ir ginčo medis, atsižvelgus į vienkartinį eismo įvykį, nelaikytinas keliančiu grėsmę eismo saugumui. Su šiais apeliantės argumentais nesutinkama, kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, kad nors medis ir auga kelio apsaugos zonoje, tačiau jo kamienas yra palinkęs į važiuojamąją kelio dalį, pažymėtina ir tai, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme pripažino, kad ieškovės vežto krovinio aukščio/pločio/ilgio parametrai neprieštarauja Neringos savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T1-248 patvirtinto Leidimų važiuoti Neringos savivaldybės vietinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą vietinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo nuostatoms. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad medžio susiformavęs kamienas buvo palinkęs į važiuojamąją kelio dalį, akivaizdu, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 punktu savivaldybė turėjo užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodyti argumentai, šalinantys jos atsakomybę už atsiradusią žalą ieškovui, yra nepagrįsti.
Dėl žalos dydžio ir jos paskirstymo
Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo mišrią atsakovo ir trečiojo asmens A. Ž. kaltę ir paskirstė jų atsakomybę 75 ir 25 procentų santykiu, tačiau pats nustatytas santykis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad trečiasis asmuo A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisykles – nesulėtindamas prieš kliūtį, nesustabdydamas transporto priemonės, neapvažiuodamas kliūties, nepasirinkdamas saugaus greičio, todėl, nuspręsdamas taikyti mišrios kaltės institutą (su kuo apeliantė nesutinka), turėjo didesnę kaltės dalį pripažinti tam asmeniui, kuris padarė aktyvius teisės normų pažeidimus. Su šiais apeliantės argumentais sutinkama iš dalies. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes konstatavo esant abiejų šalių kaltei dėl atsiradusių neigiamų pasekmių ir taikė mišrios kaltės paskirstymo institutą. Mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. Jei nukentėjęs asmuo (kreditorius) buvo nerūpestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui.Pirmosios instancijos teismas paskirstydamas atsakomybę nurodė, kad iš atsakovės priteistina 75 procentų ieškovei atsiradusios žalos, t. y. 2087,25 Eur (2783,00 Eur x 75 %) iš esmės motyvuojant tik ieškovės darbuotojo nepakankamą rūpestingumą. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas žalos atlyginimo paskirstymą nurodė tik esant darbuotojo nepakankamą rūpestingumą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, iš esmės eismo įvykis įvyko esant palankioms eismo ir oro sąlygoms, tai yra šviesiu paros metu, iš nuotraukų taip pat matyti, kad kelio danga yra sausa, be to, eismo įvykis įvyko važiuojamojoje kelio dalyje, kurios ruožas yra tiesus. Kelių eismo taisyklių 128 punkte nustatytas įpareigojimas, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo. Didelio neatsargumo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2005; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 14 punktas). Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014).Kaip nurodyta (31 punktas), ieškovės darbuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui keliama didesnė nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareiga dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį. Todėl, kolegijos vertinimu, šiuo atveju, anksčiau nurodytos (29 punktas) aplinkybės (palankios eismo ir oro sąlygos, sausa kelio danga, tiesus kelio ruožas), rodo, jog kliūties (pasvirusio medžio), ieškovės vairuotojas, elgiantis atidžiai ir rūpestingai, žinant, jog veža atitinkamo aukščio ir tūrio krovinį, nepastebėti negalėjo. Tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ieškovės vairuotojas Kelių eismo taisyklėse 128 punkte nustatytas pareigas pažeidė dėl didelio savo nerūpestingumo. Todėl darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra vienodai atsakingi dėl atsiradusios žalos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina dėl kaltės paskirstymo, perskirstant ją lygiomis dalimis, ieškovui iš atsakovo priteisiant 50 procentų atsiradusios žalos atlyginimo, tai yra 1391,50 EUR (2783 EUR x 50 %) (CPK 326 straipsnio 3 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė CK 6.210 straipsnio pažeidimą, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas, kadangi atsakovė nėra privatus juridinis asmuo ar verslininkė, todėl iš jos negali būti priteisiamos 6 procentų dydžio palūkanos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodoma, palūkanų dydis yra penki procentai per metus nuo priteistos sumos, o tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, mokamos šešių procentų dydžio palūkanos (to paties straipsnio 2 dalis). Apeliantė teisingai nurodo, kad savivaldybė nėra nei verslo subjektas, nei privatus juridinis asmuo, todėl jai taikytinos ne CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos šešių procentų, bet penkių procentų dydžio palūkanos pagal to paties straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje savivaldybės žala kildinama iš savivaldybei įstatymo priskirtos funkcijos nevykdymo, todėl priteistinų palūkanų dydį (penkių ar šešių procentų) lemia būtent savivaldybės teisinis statusas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013). Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.210 straipsnį ir nepagrįstai priteisė ieškovei iš ieškovės šešių, o ne penkių procentų dydžio procesines palūkanas.Remiantis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo keistina, priteisiant atsakovei iš ieškovės penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nustatyta, kad Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 63 EUR žyminį mokestį ir patyrė 900 EUR teisinės advokato pagalbos išlaidų, iš viso 963 EUR bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai ieškovei iš atsakovės priteistina 50 proc. nurodytų išlaidų, tai yra 481,50 EUR. Atsakovė patyrė 596,23 EUR bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai atsakovei iš ieškovės priteistina 50 procentai bylinėjimosi išlaidų, tai yra 298,12 EUR. Padarius tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 183,38 EUR bylinėjimosi išlaidų (481,50 EUR – 298,12 EUR = 183,38 EUR) (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Įrodymų apie kitas pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra pateikta.Atsakovė (apeliantė) pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 588,06 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 600 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme teikiant atsiliepimą į skundą. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo keistina 25 procentais. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį atmesti, laikoma, kad patenkinta 25 procentai apeliacinio skundo reikalavimų. Įvertinus tai ieškovei iš atsakovės priteistina 75 procentų nurodytų išlaidų, tai yra 450 EUR. Apeliantė patyrė 588,06 EUR bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai atsakovei iš ieškovės priteistina 25 procentai bylinėjimosi išlaidų, tai yra 147,02 EUR. Padarius tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymą apeliacinės instancijos teisme ieškovei iš atsakovės priteistina 302,98 EUR bylinėjimosi išlaidų (450 EUR – 147,02 EUR = 302,98 EUR) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1,2,5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti:
Sumažinti iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Krantona“ priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 1391,50 EUR sumos.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Krantona“ iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1391,50 EUR priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos 2017 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Krantona“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 183,38 EUR sumos iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Krantona“ iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos 302,98 EUR bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.