Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad:

12.1. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 25 d. automobiliu atvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą ir pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pateiktame prašyme ir 2020 m. rugsėjo 28 d. vykusios pirminės apklausos metu nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. kartu su draugais ir kaimynais ėjo į (duomenys neskelbtini) rinkimus. Balsavimo metu rinkimų komisija dirbo labai lėtai, susidarė balsuojančiųjų eilė, todėl norint prabalsuoti teko laukti 5 valandas. Pasibaigus balsavimui, pareiškėjas liko laukti prie rinkimų apylinkės, kad sužinotų rezultatus, tačiau niekas rezultatų nepranešė. Atvažiavusi policija liepė skirstytis, grasino nuvežti į nuovadą. Nuo tos dienos prieglobsčio prašytojas pradėjo lankytis taikiuose mitinguose. Vieno mitingo metu užsieniečiui lazda buvo išmuštas telefonas iš rankų, 2020 m. rugsėjo 13 d. mitinge pareiškėjui vos pavyko išvengti sulaikymo, jam buvo suplėšyti drabužiai. Prieglobsčio prašytojo teigimu, rugsėjo 23 d. jis buvo garaže ir išgirdo triukšmą. Atidaręs duris, pareiškėjas pamatė link jo bėgančius 5 jaunus žmones, kurie turėjo (duomenys neskelbtini) vėliavas ir prašė juos paslėpti. Vėliau jaunuoliai paaiškino, kad jie grupele ėjo į mitingą, sužinoję apie (duomenys neskelbtini). Įleidęs jaunuolius į garažą, prieglobsčio prašytojas uždarė duris, išjungė šviesą. Po kelių minučių pasigirdo daužymas per garažo vartus ir riksmai išeiti. Nors po valandos triukšmas prie garažo aprimo, pareiškėjas su jaunuoliais garaže prasėdėjo iki vėlaus vakaro. Pareiškėjo teigimu, tą dieną (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta apie 300 žmonių, pareigūnai naudojo vandens patrankas, šaudė į orą. Kitą dieną, rugsėjo 24 d., prieglobsčio prašytojas dviračiu vėl atvažiavo prie garažo. Garažo kaimynas pasakė, kad buvo ieškomas žmogus, kuris naudojasi šiuo garažu. Pareiškėjas nuėjo atsinešti vandens iš kolonėlės ir pamatė prie vartų privažiavusį mikroautobusą be numerių. Anot pareiškėjo, tokiais mikroautobusais paprastai važinėja (duomenys neskelbtini). Iš mikroautobuso išlipo kaukėti asmenys ir nuėjo prie sargo. Sargas parodė į pareiškėją. Iš automobilio iššoko dar trys žmonės su lazdomis ir pradėjo bėgti į prieglobsčio prašytojo pusę. Pareiškėjas puolė bėgti link garažo, čiupo dviratį, permetė jį per tvorą, tada pats perlipo ir nuvažiavo. Atvažiavęs namo, susidėjo daiktus ir išvyko iš namų. Pasak prieglobsčio prašytojo, po šio įvykio jis bijo susidorojimo ir pasekmių. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) negalioja jokie įstatymai ir pažeidžiamos piliečių teisės, (duomenys neskelbtini) imasi žiauriausių priemonių, kad išlaikytų valdžią. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas prašė prieglobsčio. Nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), turi aukštąjį išsilavinimą, politinėms partijoms nepriklauso.

12.2. Departamentas 2020 m. gruodžio 28 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, prašydamas pateikti turimą informaciją apie pareiškėjui galimai kylančias grėsmes kilmės valstybėje, taip pat kitą informaciją, galinčią turėti įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjui.

12.3. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2020 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (20.7.1E)3-6164 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio“ pranešė Departamentui neturinti informacijos apie pareiškėją. Taip pat nurodė, kad, įvertinus Departamento gautą informaciją apie susiklosčiusią vidinę situaciją (duomenys neskelbtini), daro prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui gali grėsti pavojus dėl režimo taikomų represijų.

12.4. Departamentas 2021 m. vasario 17 d. atliko pareiškėjo apklausą, kurios metu jis nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). Gyvendamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas užsiėmė automobilių verslu – iš užsienio vežė automobilius ir pardavinėjo juos (duomenys neskelbtini), dažnai atvykdavo į Lietuvą darbo reikalais pirkti automobilių detalių. Pasak pareiškėjo, <...> po balsavimo dienos supratęs, kad rinkėjų balsai buvo „pavogti“, pareiškėjas sekmadieniais pradėjo lankytis mitinguose. (duomenys neskelbtini) programėle pareiškėjas nesinaudojo, tačiau kiekvieną sekmadienį, tiesiog per buto langą pamatęs link (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) einančius mitinguotojus, prisijungdavo prie jų. Jo teigimu, mitingai būdavo spontaniški, minia žmonių dažniausiai eidavo tol, kol nesusidurdavo su užtvertomis gatvėmis, visi mitingai pasibaigdavo žmonių sulaikymais. Jis pats nei karto nebuvo sulaikytas, tik du kartus įvyko incidentai. Vieną kartą mitingo metu, suskambėjus telefonui, pareiškėjas norėjo pasikalbėti, bet (duomenys neskelbtini) pareigūnas išmušė jam telefoną iš rankų. Kitą kartą, t. y. rugsėjo 13 d., (duomenys neskelbtini), kai žmonės skirstėsi iš mitingo, privažiavo (duomenys neskelbtini) pareigūnai ir pradėjo gaudyti žmones. Tąkart pareiškėjui tiesiog pavyko pabėgti. Pareiškėjas apklausos metu taip pat pasakojo, kad jo pažįstamas O. (pavardės nežino) leido jam naudotis savo garažu, kuris randasi garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini). Garažu naudojosi retai, atvažiuodavo, kai reikėdavo atlikti smulkų automobilio remontą. Teigė 2020 m. rugsėjo 23 d. atvažiavęs į garažą, norėjo pakeisti stabdžių kaladėles. Maždaug apie 15 valandą prie pareiškėjo garažo atėjo penki vaikinai ir paprašė juos paslėpti nuo pareigūnų, kurie juos vijosi. Vos tik užsidarė garaže, pasigirdo garsai – pareigūnai per visus garažus kažko ieškojo, daužėsi ir į pareiškėjo garažą. Maždaug po valandos garsai nutilo, tačiau tik aštuntą valandą vakaro pareiškėjas ir vaikinai išsiskirstė. Garažo kaimynas pareiškėjui pasakė, kad ieško šio garažo šeimininko. Pasak pareiškėjo, kaimynas neįvardino, kas ieško garažo savininko. Nieko kaimynui neatsakęs, pareiškėjas nuėjo atsinešti vandens ir pamatė į garažų masyvą įvažiuojantį nežymėtą automobilį. Du iš jo išlipę asmenys kalbėjosi su sargu, kuris parodė į pareiškėjo pusę. Pareiškėjas nežino, ar sargas rodė konkrečiai į jį, kadangi buvo pakankamai didelis atstumas, tačiau kadangi šalia vandens kolonėlės buvo tik pareiškėjas, jis nusprendė, kad buvo rodoma būtent į jį. Iš neženklinto mikroautobuso išlipo dar trys pareigūnai ir pradėjo bėgti į pareiškėjo pusę. Pareiškėjas nubėgo link savo garažo čiupo dviratį ir nuskubėjo link tvoros. Permetęs dviratį per tvorą, pareiškėjas nuvažiavo namo. Garažų masyve pareigūnai jį vijosi, jie šaukė, liepė jam sustoti, tačiau vardu, pavarde jo nekvietė. Kai pareiškėjas perlipo per tvorą ir pabėgo, pareigūnai jo toliau nesivijo, tik grasino, kad jį suras. Atskubėjęs namo, pareiškėjas susirinko daiktus ir, paėmęs kaimynės N. Č. automobilį, išvažiavo iš kiemo. Sustojęs degalinėje, pareiškėjas svarstė, kokių veiksmų jam toliau imtis, internetu domėjosi išvykimu į Lietuvą. Radęs informacijos, kad norint atvykti į Lietuvą reikalingas Covid-19 testas, pareiškėjas atliko testą. Kadangi atsakymas turėjo būti tik kitą dieną, pareiškėjas visą naktį praleido automobilyje, o ryte, gavęs testo atsakymą, išvyko į Lietuvą. Taip pat apklausos metu nurodė, kad jis nežino, ar O. (O.), kurio garažu jis naudojosi, kilo problemų su teisėsauga dėl paslėptų vaikinų. Taip pat nežino, ar jo bute lankosi pareigūnai, ar jo atžvilgiu pradėta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Nurodė, kad apie šią situaciją pareiškėjas niekam nepasakojo. Pasak pareiškėjo, jo buvusi žmona telefonu pasakojo, kad pirmomis dienomis po buvusio vyro išvykimo jai kažkas skambino iš anoniminio numerio. Pareiškėjas buvusiai žmonai patarė neatsiliepti į skambučius ir nieko nebijoti, kadangi jie jau seniai išsiskyrę.

12.5. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsniais, Tvarkos aprašo 116 punktu ir 125.4 papunkčiu, 2021 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-42 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Minėtu sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, todėl jam nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

12.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 12PR-42 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, 2021 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą.

12.7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-2975-816/2021, patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Departamento 2021 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 12PR-42 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir įpareigojo Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Departamento sprendimas panaikintas dėl poreikio įvertinti pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktus (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų (atitinkamo (duomenys neskelbtini) padalinio) 2020 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. gegužės 6 d. šaukimus atvykti į (duomenys neskelbtini) komisariatą santykyje su aktualia kilmės šalies informacija.

12.8. Papildomos apklausos, vykusios 2022 m. kovo 15 d., metu pareiškėjas teigė, kad buvusi jo žmona šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), jos gyvenamoji vieta deklaruota jai priklausančiame bute tuo pačiu adresu, kaip ir pareiškėjo, t. y. (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, šiuo adresu jis gavo keturis šaukimus, kuriuos 2021 m. gegužės 15 d. iš pašto dėžutės išėmė jo pažįstamas. Nors butas priklauso buvusiai žmonai, tačiau ji pašto netikrino, nes iki šiol bijo ką nors daryti. Pašto dėžutę patikrinti patarė Raudonojo Kryžiaus advokatas M.. Šaukimais pareiškėjas buvo kviečiamas atlikti procedūrinius veiksmus. Kas tai per procedūriniai veiksmai, jis nežino, nes anksčiau nėra gavęs šaukimų. Prieglobsčio prašytojo manymu, šaukimai susiję su incidentu garažų masyve. Paprašytas paaiškinti, aplinkybes, kad incidentas įvyko (duomenys neskelbtini), o tyrimą atlieka (duomenys neskelbtini), pareiškėjas teigė, jog jis apie tai galvojo ir mano, kad tai yra būdas priversti jį ateiti, tai tik dingstis, kad jis atvyktų. Kelių eismo taisyklių jis nėra pažeidęs, taip pat nėra sukėlęs jokio eismo įvykio. Apie tai, ar buvo registracijos adresu kas atvykęs priverstinai jo atvesdinti, teigė nežinantis, neturi informacijos, ar buvo siųsti šaukimai po 2021 m. gegužės mėnesio, nes tik vieną kartą prašė patikrinti paštą. Pareiškėjo teigimu, Covid-19 testo apmokėjimo kvitą, kurį jis pateikė teismui, jo žmona „ištraukė iš operacijų su kortele“, kadangi tai jos banko kortelė, o pareiškėjas naudojasi jos kortele.

12.9. Departamentas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 22S13229, vadovaudamasis Įstatymo 86, 87 straipsniais, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Sprendime, vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, padarytos išvados, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Sprendimu taip pat nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Departamento turima informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus karinis konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo dalyvavimą sekmadieniniuose mitinguose gana skurdus ir, palyginus su atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, stokoja detalių, pateikiami bendro pobūdžio faktai. Pareiškėjo pasakojimas apie jo dalyvavimą 2020 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) vykusiame mitinge ir bandymą jį sulaikyti nesuderinamas su kilmės valstybės informacija – protestuotojai nepateko į (duomenys neskelbtini), o buvo sulaikomi miesto prieigose, bet ne (duomenys neskelbtini), kaip teigė pareiškėjas. Atsakovas nustatė, kad įvykiai (duomenys neskelbtini), tuo pačiu ir 2020 m. rugsėjo 13 d., buvo plačiai aprašomi, todėl, teismas vertindamas pareiškėjo pasakojimą šiame kontekste, sutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjas savo pasakojimą mėgino susieti su viešai prieinama informacija. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, šioje pareiškėjo pasakojimo dalyje pateikta informacija pagrįstai nelaikytina nustatytais faktais.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie 2020 m. rugsėjo 23 d. įvykį nesuderinamas su kilmės valstybės informacija – pareiškėjas nurodė nuo pareigūnų bėgusius vaikinus paslėpęs garaže apie 15.00 val. Nors pagal kilmės valstybės informaciją po (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 23 d. įvairiuose miestuose prasidėjo mitingai, tačiau nėra informacijos, kad protestuotojai (duomenys neskelbtini) buvo vaikomi ar sulaikomi dienos metu miegamuosiuose rajonuose – protestuotojai imti sulaikyti maždaug nuo 19 val., taip pat ir miegamuosiuose rajonuose jiems einant iš centro. (duomenys neskelbtini) opozicija, nepriklausoma žiniasklaida, žmogaus teisių gynėjai, nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos plačiai ir išsamiai nušviečia įvykius (duomenys neskelbtini).

15. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas įvertino pareiškėjo pateiktą 2020 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) higienos ir epidemiologijos centro išduotą Covid-19 tyrimo atsakymą Nr. 769-C. Atsakovas surinko kilmės valstybės informaciją apie testavimo tvarką, kad asmenų užrašymas testavimui buvo (ir yra) vykdomas iki 15:30 valandos, kad testui asmenys užrašomi (anksčiausiai) kitai dienai. (duomenys neskelbtini) higienos ir epidemiologijos centras. Tuo pačiu, nors nepavyko rasti informacijos apie (duomenys neskelbtini) higienos ir epidemiologijos centro darbo laiką konkrečiai 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau iš informacijos apie šio centro darbo laiką 2020 m. liepos, lapkričio, gruodžio mėn. padarė išvadą, kad jis ir 2020 m. rugsėjo mėn. buvo toks pats, t. y. testavimas atliekamas pagal išankstinę registraciją, sutarties dėl tyrimo sudarymas ir mėginių paėmimas vyko (ir vyksta) pirmadieniais – penktadieniais nuo 8:30 iki 12:30 valandos, atsakymas dėl atlikto tyrimo išduodamas kitą dieną. Šią atsakovo surinktą informaciją paneigiančių duomenų byloje nėra. Todėl teismas laikė pagrįsta atsakovo padarytą išvadą, kad pareiškėjas vėliausiai 2020 m. rugsėjo 23 dieną, t. y. iki įvykio garaže, buvo suplanavęs išvykimą iš (duomenys neskelbtini), dėl ko pasidarė Covid-19 testą. Be to, iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo kvito buvo matyti pareiškėjo tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) higienos ir epidemiologijos centrui sumokėta suma. Šį kvitą pareiškėjas pateikė teismui kartu su skundu dėl Migracijos departamento 2021 m. kovo 24 d. sprendimo nesuteikti prieglobsčio. Visa tai pagrįstai leido atsakovui kvestionuoti ne tik pareiškėjo papasakotų įvykių seką, papasakotos istorijos tikrumą, bet ir pareiškėjo nurodytus išvykimo iš kilmės valstybės tikslus.

16. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo papasakota istorija apie garaže slėptus vaikinus taip pat nebuvo nuosekli, įtikinanti, nors ji papasakota praėjus vos dvejoms dienoms po to (2020 m. rugsėjo 25 d.). Kadangi, kaip nurodo pareiškėjas, pareigūnai pasislėpusių jaunuolių ieškojo visuose garažuose, taip pat ir pareiškėjo naudojamame garaže, tikėtina, kad pareigūnai nežinojo, kuriame iš jų slėpėsi asmenys. Todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu jie galėjo išskirti pareiškėjo naudojamą garažą ir manyti, kad jame slėpėsi ar buvo pareiškėjo slepiami žmonės. Ir todėl visiškai nesuprantama, kodėl pareigūnus turėjo dominti pareiškėjas, jeigu jis tyliai su paslėptais asmenimis sėdėjo garaže ir išleido juos bei pats išėjo po to, kai viskas nurimo. Visiškai nesuprantama, kaip pareigūnai galėjo identifikuoti ir pareiškėją, ir jo naudojamą garažą ir kodėl tokiu atveju jie nemėgino suimti visų garaže pasislėpusių asmenų tiesiog tą pačią dieną laukdami, kol jie išeis, ar kaip nurodė pareiškėjas 2021 m. vasario 17 d. apklausoje – tiesiog išlauždami duris. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, kitą dieną atvykę prie garažo pareigūnai nežinojo nei pareiškėjo vardo, nei pavardės. Pareiškėjas taip pat neidentifikavo jo paslėptų asmenų, nenurodė, kad jiems nurodė savo tapatybę, todėl teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas galėtų būti persekiojamas dėl to, kad jis slėpė garaže jaunuolius. Atsižvelgdamas į tai ir ši pareiškėjo pasakojimo dalis teismo nelaikyta patikimu įrodymu.

17. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi ,,visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

18. Nors pareiškėjas teigia, kad Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas nustatė, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko patikimą, pareiškėjo pasakojimo kontekste aktualią informaciją apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) po 2020 m. (duomenys neskelbtini) rinkimų. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė. Teismas pažymėjo, kad Departamento Sprendimo 5–13 puslapiuose pateikta informacija apie kilmės valstybę parengta, remiantis 2022 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro ataskaita, organizacijos (duomenys neskelbtini) ataskaita, Žmogaus teisių gynimo centro (duomenys neskelbtini) skelbiama informacija ir kitais svarbiais šaltiniais, kas, teismo vertinimu, atitinka Tvarkos aprašo 167 punktu keliamus reikalavimus informacijos apie kilmės valstybę surinkimui.

19. Teismo vertinimu, priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pagrįstai įvertinta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos kriterijų.

20. Teismas pažymėjo, kad Tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, t. y. (duomenys neskelbtini), šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

21. Teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, ir nėra pagrindo jį panaikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Iš esmės nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nebuvo pagrindo teismui patenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, taigi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pareiškėjo vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog pareiškėjo pateiktas pasakojimas dėl persekiojimo grėsmės kilmės valstybėje yra patikimas įrodymas, ir šis pasakojimas turi būti vertinamas kaip nustatytas faktas. Nepaisant to, kad pareiškėjas negalėjo detalizuoti aplinkybių dėl dalyvavimo 2020 m. rugsėjo mėn. vykusių sekmadieninių protestų (duomenys neskelbtini) bei protestuotojų slėpimo pareiškėjo naudojamame garaže, savaime nereiškia, kad jo pasakojimas neatitinka tikrovės. Pareiškėjas pažymi, jog tiek atsakovui, tiek pirmosios instancijos teismui kilus neaiškumų dėl pareiškėjo pasakojimo, kilo pareiga juos išsiaiškinti, tačiau nei teismas, nei atsakovas tokios pareigos nevykdė, tik formaliai remdamiesi kilusiais netikslumais atmetė pareiškėjo pasakojimą, kaip nepatikimą įrodymą (kaip nenustatytą faktą). Neišsiaiškinus netikslumų, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo pasakojimas yra nepatikimas. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas Sprendime pareiškėjo pasakojimo apie protestuotojų slėpimą garaže taip pat nepagrįstai nelaikė patikimu įrodymu (nustatytu faktu), teismas atmesdamas šią pareiškėjo pasakojimo dalį remiasi tuo, jog atsakovas nerado informacijos, patvirtinančios pareiškėjo pasakojimo aplinkybes. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, jog pareiškėjo pasakojimo dalis būtent dėl šios aplinkybės buvo visiškai paneigta, kaip neatitinkanti tikrovės. Tokia teismo sprendimo objektyviais duomenimis nepagrįsta motyvacija atsispindi ir dalyje dėl pareiškėjo COVID-19 testo atlikimo laiko ir aplinkybių. Vien tai, kad valstybės institucijos negalėjo surasti informacijos apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes, negali tų aplinkybių egzistavimo paneigti, o kilę neaiškumai, nesant galimybių jų pašalinti, turi būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Todėl pareiškėjo vertinimu, teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, kylančią iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, kuriame įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Sprendime nėra nustatyta, jog pareiškėjas būtų klaidinęs tyrimą ar tyrimo metu teikęs prieštaringus parodymus, taigi, akivaizdu, jog Departamentas ir teismas pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus vertino netinkamai. Taigi, pareiškėjo pasakojimas apie kilmės valstybėje patirtą persekiojimą ir jį patvirtinantys įrodymai (neišsiaiškinus tariamų prieštaravimų egzistavimo fakto ir priežasčių) yra laikytinas tarpusavyje suderinamas, atitinkantis kilmės valstybės informaciją, todėl turėjo būti atsakovo bei teismo pripažintas kaip nustatytu faktu, patvirtinančiu pareiškėjo teisę į pabėgėlio statuso suteikimą (Įstatymo 86 str. 1 d.).