- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- eI2-145-289/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- Asociacijos „Dirvonėnų bendruomenė“
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Muradas Bakanas
Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijas pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T-220 „Dėl antrojo pasaulinio karo karių palaidojimo vietos Dirvonėnų kaime Raudėnų seniūnijoje sutvarkymo“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
P. A. „Dirvonėnų bendruomenė“ 2022 m. birželio 27 d. Regionų apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. T-220 „Dėl antrojo pasaulinio karo karių palaidojimo vietos Dirvonėnų kaime Raudėnų seniūnijoje sutvarkymo“.
Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba (toliau tekste – Atsakovas) 2022-05-31 priėmė sprendimą Nr. T-220 „Dėl antrojo pasaulinio karo karių palaidojimo vietos Dirvonėnų kaime Raudėnų seniūnijoje sutvarkymo“ (toliau tekste – Sprendimas). Šiuo Sprendimu buvo nuspręsta pavesti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti tanko T-34 bokštelio, esančio Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje Dirvonėnų kaime, Raudėnų seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, nukėlimą ir perdavimą Vytauto Didžiojo karo muziejui bei organizuoti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Dirvonėnų kaime, Raudėnų seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, sutvarkymą ir paženklinimą informacine lentele. Asociacijos Dirvonėnų bendruomenės (toliau tekste – Pareiškėjas) įsitikinimu priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas dėl žemiau nurodytų argumentų. LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto priimami administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. To paties įstatymo 10 str. 5 d. yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjekto priimtame Administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas. LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 punkte nurodoma, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; to paties straipsnio 8, 9 ir 12 punktuose yra įtvirtinti bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus bei reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principai, kurie turi būti taikomi priimant sprendimus. Atsakovas savo priimtame Sprendime iš viso nenurodė koks įstatymas ar kitas teisinis norminis aktas įpareigojo, sąlygojo ir/ar įtakojo tokio Sprendimo priėmimą. Tanko T-34 bokštelio buvimas Dirvonėnų kaime neprieštarauja ir nepažeidžia jokio teisinio akto reikalavimų. Jis nepatenka ir į naujai priimto LR ANK 524 str. („Nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimas ar demonstravimas“) reguliavimo sritį. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi vien Šiaulių rajono nevyriausybinių organizacijų 2022-04-12 kreipimusi dėl sovietinių objektų panaikinimo Šiaulių rajone bei pačios sudarytos Šiaulių rajono savivaldybės istorinės atminties įamžinimo darbo grupės 2022-05-10 posėdžio protokolu Nr. KO-102(3.48E). Tačiau Atsakovas, priimdamas Sprendimą, visiškai neatsižvelgė į pačios Dirvonėnų bendruomenės interesus ir nuomonę. Bendruomenė tanko T-34 bokštelį laiko visų dirvonėniškių simboliu, istoriją menančiu paminklu, nemato jokių priežasčių kodėl tanko bokštelis negali stovėti Dirvonėnų kaime: tanko bokštelis viso labo tik menka karinės technikos dalis ir joks sovietinis monumentas; tiek ant bokštelio, tiek aplinkui nėra jokių pažymėtų sovietinių, nacistinių ar kitokių teisės aktais draudžiamų simbolių. Tanko bokštelis žymi dviejų okupacinių jėgų (Vokietijos ir Sovietų sąjungos) nuožmaus mūšio vietą, ta vieta yra vietos bendruomenės nuolat tvarkoma ir prižiūrima, bendruomenė tą vietą naudoja žmonių susidomėjimui Dirvonėnais skatinti. Net dviejuose bendruomenės susirinkimuose (2022-04-07d. protokolas Nr. SS(24)-2(10.3) bei 2022-05-12d. protokolas Nr. SS(24)-3(10.3)) bendruomenė pasisakė bei nubalsavo prieš tanko T-34 bokštelio nukėlimą ir išvežimą į Vytauto Didžiojo karo muziejų. LR vietos savivaldos įstatymo 3 str. 12 p. numato, kad „Gyvenamosios vietovės bendruomenė – savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.). Kaip buvo minėta aukščiau, to paties LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 8, 9 ir 12 punktuose yra įtvirtinti bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus bei reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principai, kurie turi būti taikomi priimant sprendimus, t.y. priimant Sprendimą, tai turėjo būti derinama ir su Dirvonėnų kaimo bendruomene. Tačiau Atsakovės sudaryta Šiaulių rajono savivaldybės istorinės atminties įamžinimo darbo grupė (kurios protokolu vadovavosi Šiaulių rajono savivaldybės taryba priimdama Sprendimą) savo protokolą Nr. KO-102(3.48E) priėmė 2022-05-10 nepasitarusi ir nederinusi jo su Dirvonėnų gyvenamosios vietovės bendruomene ir tik po protokolo priėmimo jos keli nariai formaliai sudalyvavo Dirvonėnų kaimo bendruomenės susirinkime (2022-05-12 protokolas Nr. SS(24)-3(10.3) nesileisdami į diskusijas ir tik informuodami bendruomenę apie jau priimtą darbo grupės sprendimą siūlyti Šiaulių rajono savivaldybei nukelti tanko T-34 bokštelį ir jį perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui. Visas parengiamasis darbas dėl tanko T-34 bokštelio nukėlimo ir jo perdavimo Vytauto Didžiojo karo muziejui (susirašinėjimas su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru – centro 2022-02-22d. atsakymas Nr. 9R-166, susirašinėjimas su Vytauto Didžiojo karo muziejumi – muziejaus 2022-04-12d. raštas Nr. IS-142) buvo atliktas anksčiau ir apie tai neinformuojant ir to nederinant su Dirvonėnų gyvenamosios vietovės bendruomene ir ją tik po to formaliai informuojant apie jau atliktus visus veiksmus, reikalingus Sprendimui priimti. Taip pat pažymėtina, kad joks Dirvonėnų gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas į minėtą Šiaulių rajono savivaldybės istorinės atminties įamžinimo darbo grupę nebuvo įtrauktas. Todėl laikytina, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos aukščiau minėtos LR viešojo administravimo įstatymo ir LR vietos savivaldos įstatymo nuostatos. Taip pat laikytina, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos ir procesinės normos. LR vietos savivaldos įstatymo 13 str. numatyta (8 dalis), kad apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus nustatyta tvarka turi būti pranešta seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene. Dirvonėnų seniūnaitijos seniūnaitis P. B. (tuo pačiu ir Pareiškėjo vadovas) apie Atsakovo posėdį, kuriame buvo priimtas Dirvonėnų bendruomenę liečiantis Sprendimas, nebuvo informuotas ir jame nedalyvavo. LR vietos savivaldos įstatymo 11 str. 3 d. numatyta, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos yra nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau - Reglamentas) yra patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015-05-28 d. sprendimu Nr. T-149 (Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2021-06-29 sprendimo Nr. T-212 redakcija). Reglamento 187 punktas numato, kad „Jeigu sprendimo projekto svarstymo metu yra pateikti pasiūlymai tikslinti (keisti) sprendimo projektą, balsavimui teikiami pasiūlymui (pagal pasiūlymų pateikimo eilės tvarką), balsuojama dėl kiekvieno pasiūlymo „už. Daugiausia „už“ balų surinkęs pasiūlymas įrašomas į sprendimo projektą ir teikiama balsuoti dėl sprendimo projekto su pakeitimu (pakeitimais).“ Reglamento 193 punktas numato, kad „Jeigu tuo pačiu klausimu yra pateikti keli alternatyvūs tarybos sprendimo projektai, balsuojama dėl kiekvieno alternatyvaus sprendimo projekto varianto „už“. Galutiniam balsavimui teikiama daugiausia balsų surinkęs tarybos sprendimo projektas.” Atsakovo 2022-05-31 posėdžio (kuriame buvo priimtas Sprendimas) metu tarybos narys A. M. pasiūlė klausimo dėl tanko T-34 bokštelio nukėlimo ir jo perdavimo Vytauto Didžiojo karo muziejui sprendimo priėmimą atidėti, nes nebuvo gautas atsakymas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro į papildomą užklausimą dėl karių perlaidojimo Dirvonėnų kaime. Tačiau dėl minėto pasiūlymo, kaip alternatyvaus (,,sprendimo projektą Nr. 227 atidėti“), nebuvo balsuojama, tuo pažeidžiant aukščiau nurodytas Reglamento nuostatas ir buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Papildomai teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas Muradas Bakanas nurodė, kad 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijos dėl civilių apsaugos karo metu 34 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Asmenų, mirusių dėl priežasčių, susijusių su okupacija ar buvimu nelaisvėje dėl okupacijos ir karo veiksmų, ir asmenų, nesančių šalies, kurioje jie mirė dėl karo veiksmų, piliečiais, palaikai turi būti gerbiami ir gerbiamos jų laidojimo vietos. Pažymėjo, kad neturima duomenų, kokie asmenys tiksliai yra palaidoti, prieš tai turėjo būti atlikti tyrimai.
Atsakovės atsiliepime nurodoma, kad Atsakovo taryba 2022 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. T-220 ,,Dėl antrojo pasaulinio karo karių palaidojimo vietos Dirvonėnų kaime Raudėnų seniūnijoje sutvarkymo“. Šiuo sprendimu Atsakovo administracijos direktoriui pavesta organizuoti tanko T-34 bokštelio, esančio Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje, Dirvonėnų kaime, Raudėnų seniūnijoje, nukėlimą ir perdavimą Vytauto Didžiojo karo muziejui, bei šios vietos sutvarkymą ir paženklinimą informacine lentele. Atstovas bando įteikti, kad sprendimas buvo priimtas nebendraujant su visuomene, savavališkai, neatsižvelgiant į jos nuomonę ir interesus. 2022 m. balandžio 12 d. gautas Šiaulių rajono nevyriausybinių organizacijų kreipimasis dėl sovietinių objektų panaikinimo Šiaulių rajone, kuriuo įvardijama, kad atsižvelgiant į šiuo metu vykstantį karą, kuris pradėtas Rusijos Federacijos prieš Ukrainos valstybę ir bet kokie ženklinimai, simbolizuojantys apie Lietuvos istorijoje buvusias kitų šalių agresijas yra netoleruotini siejant su šių dienų aktualijomis ir turėtų būti naikinami. To sekoje, 2022 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. M-33 ,,Dėl Šiaulių rajono savivaldybės istorinės atminties įamžinimo darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (toliau – Darbo grupė), kurios tikslas ištirti susidariusią situaciją ir pateikti atitinkamą siūlymą. Darbo grupė, atsižvelgusi į susidariusią situaciją, ekspertų ir istorikų išvadas, bei į 2022 m. balandžio 12 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus (toliau – Muziejus) gautą prašymą ,,Dėl tanko T-34 bokštelio perdavimo“, kurio prašoma perduoti prašoma tanko T-34 bokštelį perduoti Muziejui, nusprendė siūlyti tanko T-34 bokštelį perduoti Muziejui. Atstovas įvardija, kad Raudėnų seniūnijos Dirvonėnų kaimo gyventojų 2022 m. gegužės 12 d. sueigoje (toliau – Sueiga) Darbo grupės nariai dalyvavo tik formaliais tikslais, tačiau neįvardijo, kad Darbo grupė neturi jokios galios priimti sprendimą, o tik atsižvelgusi į situaciją ir esamus duomenis pateikti motyvuotą siūlymą. Šios Sueigos metu joks oficialus sprendimas dar nebuvo priimtas. Apie 2022 m. balandžio 7 d. Sueigą diskutuoti neverta, kadangi sekant dokumentų seką pasidaro aišku, kad tuo metu jokių oficialų veiksmų dar nebuvo imtasi. Būtina pabrėžti, kad iš 2022 m. gegužės 12 d. Sueigos protokolo matyti, kad Dirvonėnų kaimo gyventojai nėra vieningai nusistatę prieš tanko T-34 bokštelio perdavimą Muziejui, yra nemažai nuomonių, pritarančių objekto panaikinimui. Atsakovas nesutinka su Atstovo pareikšta nuomone, kad buvo pažeistos Pareiškėjo procesinės teisės, kadangi visos Atsakovo tarybos posėdžių datos ir planuojami svarstyti klausimai yra viešinami Atsakovo internetiniame tinklapyje www.siauliuraj.lt ankščiau laiko ir ši informacija yra laisvai prieinama visai visuomenei. Atstovas taip pat teigia, kad pažeistas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu ,,Dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 187 p. numato, kad ,,Jeigu sprendimo projekto svarstymo metu yra pateikti pasiūlymai tikslinti (keisti) sprendimo projektą, balsavimui teikiami pasiūlymui (pagal pasiūlymų pateikimo eilės tvarką), balsuojama dėl kiekvieno pasiūlymo „už. Daugiausia „už“ balų surinkęs pasiūlymas įrašomas į sprendimo projektą ir teikiama balsuoti dėl sprendimo projekto su pakeitimu (pakeitimais).“ Atsakovas nesiginčija, kad Atsakovo tarybos narys A. M. išreiškė savo abejones siūlomu klausimu, tačiau Atstovo pateiktoje tarybos posėdžio nuorodoje matomas akivaizdus ir dominuojantis Atstovo tarybos narių palaikymas pateiktam siūlymui (,,UŽ“ – 21, ,,SUSILAIKĖ – 2“, ,,PRIEŠ – 0“), taigi nėra visiškai jokio tikslo papildomai svarstyti Atsakovo tarybos nario A. M. pateiktus svarstymus, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad konkretus pasiūlymas net nebuvo pateiktas. Reglamento 193 p. numato, kad ,,Jeigu tuo pačiu klausimu yra pateikti keli alternatyvūs tarybos sprendimo projektai, balsuojama dėl kiekvieno alternatyvaus sprendimo projekto varianto „už“. Galutiniam balsavimui teikiama daugiausia balsų surinkęs tarybos sprendimo projektas.” Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir į tai, kad alternatyvūs sprendimo projektai pateikti nebuvo, turima laikytis, kad ir ši Reglamento norma pažeista nebuvo. Atsižvelgiant į pateiktų faktų visumą ir dabartinę situaciją, kuria vykdoma Rusijos Federacijos didžiulė agresija prieš taikius Ukrainos piliečius, bei griežtą pasaulio nusistatymą prieš šiuos neišprovokuotus agresijos veiksmus teismo prašo atmesti Pareiškėjo skundą, kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos Asociacijos „Dirvonėnų bendruomenė“ skundas netenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T-220 „Dėl antrojo pasaulinio karo karių palaidojimo vietos Dirvonėnų kaime Raudėnų seniūnijoje sutvarkymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamu aktu nuspręsta pavesti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti: 1. tanko T-34 bokštelio, esančio Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje Dirvonėnų kaime, Raudėnų seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, nukėlimą ir perdavimą Vytauto Didžiojo karo muziejui; 2. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos Dirvonėnų kaime, Raudėnų seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, sutvarkymą ir paženklinimą informacine lentele.
Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta besikreipusio teisminės gynybos asmens subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Bendruomenė tanko T-34 bokštelį laiko visų dirvonėniškių simboliu, istoriją menančiu paminklu, nemato jokių priežasčių kodėl tanko bokštelis negali stovėti Dirvonėnų kaime: tanko bokštelis viso labo tik menka karinės technikos dalis ir joks sovietinis monumentas; tiek ant bokštelio, tiek aplinkui nėra jokių pažymėtų sovietinių, nacistinių ar kitokių teisės aktais draudžiamų simbolių. Tanko bokštelis žymi dviejų okupacinių jėgų (Vokietijos ir Sovietų Sąjungos) nuožmaus mūšio vietą, ta vieta yra vietos bendruomenės nuolat tvarkoma ir prižiūrima, bendruomenė tą vietą naudoja žmonių susidomėjimui Dirvonėnais skatinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-588-438/2017; 2020 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-94-556/2020). Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr. pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr. pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad ginant viešąją interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi, todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą – gindamas viešąjį interesą ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą. Be to, skiriasi ir skundo tenkinimo sąlygos, nes ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso gynybos. Tuo tarpu asmuo, kuris gina savo subjektinę teisę, bylos nagrinėjimo metu turi įrodyti šios savo teisės pažeidimą. Atvejų, kada ginamas viešasis interesas, o kada pareiškėjas gina savo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus, atribojimas, visų pirma, apibrėžia bylos nagrinėjimo dalyką ir lemia tam tikrų įrodinėjimo taisyklių taikymą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus) apibendrinimą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-679/2008).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-897-822/2015 konstatuota, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl visuomeninės organizacijos teisės kreiptis į teismą, ginčijant viešojo administravimo subjekto priimtą aktą ar veiksmus, ne kartą buvo pažymėta, kad organizaciją sudarančių narių subjektinių teisių ir interesų gynyba administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas, t. y. pareiškėjas kreipdamasis į teismą gali ginti savo, kaip juridinio asmens, pažeistas teises ir interesus, viešąjį interesą ar administracinėje byloje dalyvauti kaip savo narių procesinis atstovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-610/2013).
Iš pareiškėjos skunde nurodomų motyvų matyti, kad pareiškėja nesikreipė į teismą gindama savo, kaip juridinio asmens teises ir interesus, ji nedalyvauja byloje kaip savo narių procesinis atstovas.
Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos, kaip juridinio asmens, suinteresuotumas, ginant minėtas vertybes, nustatomas pagal asociacijos įsteigimo tikslus, veiklos sritį bei rūšį, kurie yra nurodomi jos įstatuose (Asociacijų įstatymo 12 str. 2 d. 4 p.). Asociacijos „Dirvonėnų bendruomenė“ įstatuose nurodoma, kad Asociacija „Dirvonėnų bendruomenė“ yra įkurta atstovauti bendriesiems interesams ir juos ginti, tenkinti kitus viešuosius interesus. Įstatų 2.4.4 nurodyta, kad vienas iš bendruomenės tikslų – atstovauti ir ginti visuomenėje bei valdžios institucijose Dirvonėnų kaimo gyventojų interesus, konstruktyviai bendradarbiauti su Šiaulių rajono savivaldybe sprendžiant problemas; bendradarbiauti su vietos partneriais. Bendruomenės veiklos rūšys yra šios: kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla 93.29; kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla 94.99; kita sportinė veikla 93.19; kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo veikla 88.99.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teisės nagrinėjamu atveju kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013) yra nurodžiusi, jog vien pareiškėjo teisinė forma, suponuojanti tikslą ginti į asociaciją susibūrusių asmenų daugeto interesus, jam teisės ginti viešąjį interesą nesuteikia. Teisėjų kolegija šiuo aspektu negali remtis Asociacijų įstatymo nuostatomis, nes jis bendrąja prasme reglamentuoja būtent tokios teisinės formos juridinių asmenų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Todėl vien tai, jog Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies normoje, kuri savo pobūdžiu yra definicinė (apibrėžiančioji), yra nurodoma, jog asociacija, kaip tokia, turi tikslą (ir yra sutelkta) tenkinti viešuosius interesus, negali būti prilyginama įstatymo numatytiems viešojo intereso gynimo atvejams. Arba, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, definicinėmis teisės normomis nėra siekiama suformuluoti konkrečių elgesio taisyklių (taigi, ir įgalinimų), adresuotų atitinkamo teisinio santykio subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-597/2013).
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog Asociacijų įstatymas suteikia teisę asociacijoms įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo narių pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomi interesai, tačiau teisė kreiptis į teismą vien tik dėl viešojo intereso gynimo nėra numatyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-610/2013).
Kaip jau buvo minėta, viešasis interesas gali būti ginamas tik įstatymų numatytais atvejais. Pareiškėja įstatymų nuostatų, eksplicitiškai suteikiančių jai teisę ginti viešąjį interesą, nenurodė. Jų nenustatė ir teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėja neatitinka ratione personae (subjektų) kriterijaus ginti viešąjį interesą. Įvertinus tai, darytina išvada, jog pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama apginti viešąjį interesą, neturėdama tam teisinio pagrindo, t. y. nesant įstatyme nustatyto atvejo, leidžiančio jai tokį viešąjį interesą ginti nagrinėjamoje byloje.
Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog pareiškėja neturėjo įgaliojimų šiuo atveju kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą, neanalizuoja kitų aspektų, susijusių su viešojo intereso gynimu, t. y. termino, per kurį viešasis interesas turi būti apgintas, paties viešojo intereso buvimo ir pan.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1071/11), todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl skundžiamo akto teisėtumo.
Vis dėlto, atsižvelgiant į pareiškėjos skundo argumentą, jog Dirvonėnų seniūnaitijos seniūnaitis P. B. apie atsakovės posėdį, kuriame buvo priimtas Dirvonėnų bendruomenę liečiantis sprendimas, nebuvo informuotas ir jame nedalyvavo, tikslinga pasisakyti papildomai.
Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-149 patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės tarybos reglamento 170 punkte numatyta, kad į savivaldybės tarybos posėdžius kviečiami savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius, Vyriausybės atstovas ar jo įgaliotas asmuo, klausimus posėdžiui rengusių komisijų pirmininkai (arba jų įgalioti komisijų nariai), su svarstomu klausimu susijusių savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vadovai arba jų atstovai, seniūnai. Į savivaldybės tarybos posėdžius gali būti kviečiami seniūnaičiai, kai svarstomi klausimai yra susiję su jų gyvenamosios vietos bendruomene, bei kiti asmenys.
Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų).
Taigi skundžiamas atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 3 d. priimtas neatsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 8 punkto nuostatas.
Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).
Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje pareiškėja iškėlė reikalavimą panaikinti sprendimą, kuris jau yra įvykdytas (tanko T-34 bokštelis jau išvežtas į Vytauto Didžiojo karo muziejų). Taigi netgi jei pareiškėja ir turėtų įsatymo įgaliojimus šiuo atveju kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą, panaikinus skundžiamą aktą jokios pareiškėjos teisės nebūtų apginamos. Tokiu atveju būtų atliekamas tik faktinio pobūdžio aplinkybės konstatavimas, savaime nesukeliantis teisinių pasekmių, nesuponuojantis subjektinės teisės arba įstatymų saugomo intereso apgynimo.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos asociacijos „Dirvonėnų bendruomenė“ skundas dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr.T-220 „Dėl Antrojo pasaulinio karo karių palaidojimo vietos Dirvonėnų kaime Raudėnų seniūnijoje sutvarkymo“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos skundo reikalavimai yra netenkintini, todėl negali būti patenkintas ir reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Asociacijos „Dirvonėnų bendruomenė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.