Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams R. L. ir G. L. dėl žalos atlyginimo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo atsakovės G. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-04-08 Šiaulių apylinkės teismui pateiktu pareiškimu atsakovė G. L. prašė peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-19 sprendimą už akių. Pareiškėja nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl įtampos ir nuovargio, neturėjo lėšų advokatui samdyti, tvarkė mirusio brolio palikimo dokumentus, teikė prašymą M. P. mano, kad jei valstybė konfiskavo turtą, šis perėjo valstybės nuosavybėn, tai valstybė yra atsakinga už minėto turto išlaikymą. Be to, ieškovė mano, kad už savo veiką jau buvo nubausta teismo nuosprendžiu, todėl dvigubas baudimas negalimas. Dar pareiškėja nurodo, kad ji buvo pripažinta nusikaltimo vykdytoja, atsakovas- nusikaltimo organizatoriumi, todėl atsakomybė turėtų būti dalinė.

I. M. departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-04-10 teismui pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atsakovės pareiškimo netenkinti, nurodė, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai nepateikdama atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti asmeniškai, dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreipėsi pavėluotai, tuo tarpu į teismą nesikreipė, neprašė pratęsti termino atsiliepimui pateikti, nenurodė teismui jokių svarbių priežasčių, todėl atsakovės nurodyta atsiliepimo nepateikimo priežastis yra nepateisinama. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad sprendimas galėtų būti neteisingas, nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių priimtas teismo sprendimas galėtų būti neteisingas. Kaip nurodė ieškovas, konfiskuotas automobilis tapo valstybės nuosavybe tik po 2016-11-18 teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, iki tol ieškovas realizuoti konfiskuoto automobilio negalėjo, o perduoti jį saugoti atsakovams buvo rizikinga dėl galimo turto praradimo. Dvigubo baudimo principo ieškovas nepažeidė, nes baudžiamosios atsakomybės tikslas yra nubausti teisės pažeidėją už jo padarytas visuomenei pavojingas įstatymu uždraustas veikas, o deliktinės civilinės atsakomybės tikslas yra kompensuoti nuostolius, patirtus dėl neteisėtos veikos. Ieškovas nurodė kasacinio teismo praktiką analogiškose bylose, patvirtinančią, kad nepriklausomai nuo nusikaltimą padariusio asmens vaidmens darant nusikaltimą, nusikaltimu padaryta žala turėtų būti atlyginta solidariai.

Pareiškimas netenkintinas.

Kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnis, pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nustatyti šie du esminiai turinio reikalavimai: pareiškėjas privalo nurodyti aplinkybes, liudijančias neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą bei nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia dėl bent vienos iš šių dviejų sąlygų buvimo – ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteiktas asmeniškai, atsakovė nepateikė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti termino atsiliepimui pateikti. Atsakovės nurodytos atsiliepimą pateikti neva sutrukdžiusios aplinkybės nesutrukdė atsakovei 2019-03-27 kreiptis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Atsakovės brolis mirė 2018-09-24, pareiškimas jo palikimui priimti turėjo būti paduotas notarui per tris mėnesius po mirties, t.y. iki 2018-12-24, kitiems palikimo priėmimo veiksmams atlikti įstatymai jokių griežtų terminų nenumato, todėl atsakovei ši aplinkybė negalėjo niekaip sutrukdyti pateikti atsiliepimą į ieškinį, kuris jai buvo įteiktas 2019-02-22. Teismo nuomone atsakovė pasyvų procesinį elgesį- atsiliepimo į ieškinį nepateikimą pasirinko sąmoningai, siekdama vilkinti teismo procesą.

Pareiškėja be pagrindo teigia, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi tuo atveju, kai valstybė konfiskuoja turtą, šis turtas pereina jos nuosavybėn ir ji yra atsakinga už šio turto išlaikymą ir realizavimą. Lietuvos A. T. savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento. Tai nustatyta CK 4.47 straipsnio 10punkte, 4.67 straipsnyje, BK 72 straipsnyje, ATPK 26 straipsnyje (Lietuvos A. T. 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017).Taigi įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar nutarimui dėl automobilio konfiskavimo, jis tampa valstybės nuosavybe ir valstybė yra atsakinga už prievoles, susijusias su konfiskuoto turto saugojimu (už saugojimo išlaidas). Konstatuotina, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo už automobilio saugojimą privalo atlyginti tuometiniai jo savininkai, t.y. atsakovai.

Dėl pareiškėjos teiginių apie negalimą dvigubą nubaudimą.

Teismas sutinka su ieškovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad šiuo nagrinėjamu atveju dvigubo nubaudimo nėra, nes teismo nuosprendžiu atsakovai buvo nubausti už jų padarytą visuomenei pavojingą įstatymu uždraustą veiką, o šioje byloje buvo prašoma kompensuoti nuostolius, patirtus dėl neteisėtos veikos. Ieškovas nepareiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, jo civilinis ieškinys nebuvo atmestas, todėl ieškovas neprarado teisės pareikšti civilinį ieškinį CPK nustatyta tvarka, kaip tai numato LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis.

Dėl solidariosios civilinės atsakomybės už turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja yra pripažinta kalta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl klausimas kad žala negalėjo būti atsakovų padaryto nusikaltimo rezultatas, nėra kvestionuojamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos atsakovės G. L. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja G. M.