Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-532-1036/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
1-532-1036/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31948-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
Ž. M., R. J.
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-532-1036/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31948-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.26.2; 1.2.4.4.2.8; 2.3.6.4.6.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, nukentėjusiajam Ž. M., nukentėjusiajai R. J., nukentėjusiųjų atstovui advokato padėjėjui G. L., kaltinamajam A. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyventis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2018 m. liepos 1 d., apie 19:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais demonstruodamas aiškią nepagarbą visuomenei, viešoje vietoje – prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmas menkavertę dingstį, tyčia kairės rankos kumščiu smogė Ž. M. į veido sritį, pataikydamas į nosį, po to kairės rankos kumščiu sudavė Ž. M. ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį bei tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė vieną kartą kairės rankos kumščiu į veidą prie jo pribėgusiai Ž. M. sugyventinei R. J., padarydamas nukentėjusiajai R. J. dešinės akies viršutinio voko poodinę kraujosruvą, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė ne mažiau kaip tris kartus kairės rankos kumščiu Ž. M. į galvos sritį bei ne mažiau kaip du smūgius į šonus, dėl ko Ž. M. suklupo ant kelių. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 19:10 val., R. J. ir Ž. M. atėjus prie V. M. (V. M.) gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė Ž. M. į veido sritį, po to kairės rankos kumščiu sudavė Ž. M. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam Ž. M. dešinės ausies kaušelio, dešinės užausinės srities, dešinio kelio poodines kraujosruvas, kairio kelio odos nubrozdinimus, nosies kaulų lūžį, dešinės plaštakos II-o piršto poodinę kraujosruvą ir dešinės plaštakos II-o piršto tolimojo pirštakaulio pamato lūžį, tai yra sužalojimus, dėl kaulų lūžių vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė Ž. M. sveikatą.

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu dėl abiejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir parodė, kad praeitą vasarą buvo nuvažiavęs pas savo draugą V. M. į Avižienius. Jie kartu ėjo į parduotuvę, V. M. norėjo užsukti į barą ir jie bare susitiko Ž. M., su kuriuo kartu yra dirbęs. Kartu su Ž. M. buvo jo žmona R. J.. Įvykio metu jis buvo girtas ir konfliktas prasidėjo dėl to, kad visi buvo gerai pavartoję alkoholio. Jis norėjo sudrausminti nukentėjusįjį, kad jis šlapinasi viešoje vietoje, dėl ko prasidėjo žodinis konfliktas ir jis sudavė Ž. M. į veidą, nuo ko jis nuėjo nuo laiptų toliau ir atsiklupo. Kai jis trenkė nukentėjusiajam į veidą, prie jų iškarto pribėgo moteriškė, kuri nuo jo bandė atstumti Ž. M., o V. M. bandė atstumti jį. Pripažino, kad susistumdymo metu pataikė R. J., bet sąmoningai į ją nesitaikė. Po to kai sudavė Ž. M. kartu su V. M. nuėjo pas jį į namus, kurie yra 100 m. atstumu nuo to vietos, kur įvyko konfliktas. Nukentėjusysis Ž. M. taip pat atėjo į namo teritoriją, bandė jį griebti už kojų. Bandant jį nugriauti, jis vėl nukentėjusiajam sudavė pora smūgių, mušė su kumščiais, su kojomis nemušė. Nukentėjusysis nuo smūgio nukrito. Tuo metu R. J. buvo nuėjusi į namus pas V. M. kažką aiškintis. Išsiblaivęs bandė aiškintis su Ž. M., bandė atsiprašyti, bet nesisekė. Savo veiksmus vertina labai blogai ir gailisi. Anksčiau niekada nesimušė, taip įvyko pirmą kartą. Vilniaus teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį apmokėjo. Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių neginčija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo A. R. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pamačiusi, kad kaltinamasis muša Ž. M., puolė jų skirti. Tuo metu gavo smūgį, negali pasakyti tyčia ar netyčia. Kaltinamojo nepažįsta, anksčiau jokio kontakto su juo neturėjo. Dėl patirtų sužalojimų nedarbingumo neturėjo, bet turėjo didelę mėlynę, patyrė psichologinius išgyvenimus ir moralinę žalą, nes buvo sukelti nepatogumai.

Nukentėjusysis Ž. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo išėję į lauką parūkyti, kartu su jais buvo statybininkas iš Ukrainos. Atėjo V. M. ir kaltinamasis, kuris be priežasties pradėjo šaukti. Jis kaltinamuoju anksčiau dirbo viename padalinyje, bet nebuvo draugai. Įvykio dieną nebuvo labai girtas. Dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo sulaužyta nosis, veidas buvo mėlynas ir užtinęs, dėl ko jis negalėjo dirbti. Vėliau dėl piršto skausmų kreipėsi į medikus, kurie nurodė, kad plaštakos nuolatos skaudės. Kaltinamasis jo atsiprašė.

2018 m. liepos 5 d. protokole – pareiškime, kurio pagrindu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-31948-18 dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nurodyta, kad 2018 m. liepos 1 d., apie 19:00 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) kavinės, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, Ž. M. ir jo sugyventinę R. J. be jokios priežasties užpuolė ir sumušė du vyriškiai, tarp kurių buvo iš matymo pažįstamas vyriškis vardu V., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 1).

2018 m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vietos apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini), prie kavinės – baro. Į įvykio vietą patenkama važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nusukus link (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve didėjančia tvarka. Įvykio vieta yra iš dešinės, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve. Ant (duomenys neskelbtini) pastato yra iškabos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra vieša, patekimas yra laisvai prieinamas, įvykio vieta nėra aptverta tvora, nesaugoma. Įvykio vieta nėra apšviečiama. Įvykio vietoje, ant laiptų, gatvės apšvietimo nėra. Priešais laiptus yra trejos rakinamos durys. Ant durų iš kairės yra užrašas (duomenys neskelbtini) tiesiai – (duomenys neskelbtini), iš dešinės – (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra vieša, visi galimi pėdsakai yra sunaikinti, objektų reikšmingų tyrimui tirti nerasta, įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 20–23).

2018 m. liepos 16 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis Ž. M. pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išduota specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, remiantis apžiūros ir pateikto medicininio dokumento duomenimis Ž. M. nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinės ausies kaušelio, dešinės užausinės srities, dešinio kelio poodinės kraujosruvos, kairio kelio odos nubrozdinimai, nosies kaulų lūžis, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), dešinės plaštakos II-o piršto poodinė kraujosruva ir dešinės plaštakos II-o piršto tolimojo pirštakaulio pamato lūžis, įvykę dėl minėto piršto lenkimo per tolimąjį tarppirštakaulinį sąnarį viršijant sąnario judesių amplitudę, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2018 m. liepos 1 d.). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 29).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, remiantis apžiūros ir pateikto medicininio dokumento duomenimis: R. J. nustatyta dešinės akies viršutinio voko poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018 m. liepos 1 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34).

Apklaustas, kaip liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Netoli jo gyvena Ž. ir R., jų pavardžių jis nežino. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Jis juos pažįsta kaip kaimynus – R. jau seniau čia gyvena, o Ž. nesenai atsikraustė į (duomenys neskelbtini). Jis su jais niekada neturėjo konfliktų. 2018 m. birželio 30 d. jis į savo namus atvežė į svečius savo draugus A. R. ir E. Ž. Jie vakare žiūrėjo per televizorių futbolą, vartojo alkoholinius gėrimus. Kitą dieną, t. y. 2018 m. liepos 1 d. jie vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Minėtą dieną, t. y. 2018 m. liepos 1 d., apie 19:00 val., jie su A. nuėjo išgert alaus į (duomenys neskelbtini) esantį barą kuris yra parduotuvėje (duomenys neskelbtini), o antrame pastato aukšte yra (duomenys neskelbtini) kavinė. Su A. eidami iki baro, lauke pamatė, kad šalia baro šlapinosi Ž. Priėjus arčiau, A. Ž. pasakė: „Ką tu išprotėjai, ko tu šlapiniesi viešojoje vietoje". Jis iškarto pastebėjo, kad Ž. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi vos stovėjo ant kojų. Kartu su Ž. buvo jo sugyventinė R. R. irgi buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nes kai R. pradėjo kalbėti, tai jos kalba buvo nerišli. Kai A. pasakė pastabą Ž. dėl šlapinimosi, Ž. ji tuo metu „pasiuntė" necenzūriniais žodžiais – kokiais, jis neatsimena. Tuo metu jis stovėjo šone, R. irgi stovėjo šone, o A. su Ž. tuo metu žodžiais konfliktavo. Kiek suprato, konfliktas kilo dėl to, kad A. pasakė Ž. pakeltu tonu pastabą dėl šlapinimosi, o Ž. A. „pasiuntė" necenzūriniai žodžiais, be to A. ir Ž. buvo apsvaigę nuo alkoholio, o tai dar labiau išprovokavo konfliktą. Jis, stovėdamas šone nuo pastarųjų, girdėjo kaip jie konfliktavo. Stovėdamas šone jis irgi Ž. sakė, kad jis negražiai daro, Ž. ir jam atsakinėjo necenzūriniais žodžiais. Jis tada atgal Ž. irgi atsakinėjo. Konflikto metu Ž. su A. pravardžiavo vienas kitą, šaukė. R. sakė Ž., kad jis apsiramintų. Minėtą dieną jie su A. irgi buvome pavartoję alkoholinių gėrimų, bet jie buvo blaivesni, nei Ž. ir R. Ž. buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Vienu momentu, kai Ž. su A. konfliktavo, jis pamatė kaip A. konflikto metu kumščiu sudavė Ž. į veido sritį, paskui dar matė, kad A. du ar tris kartus kumščiu sudavė Ž. į galvos sritį. Taip pat ir Ž. bandė suduoti atgal A., bet nepataikydavo. Jis į muštynes nesikišo. Stovėjo šone, maždaug apie 5 metrų atstumu. R. stovėjo netoli jo. Kai A. su Ž. konfliktavo, ir kai A. mušė Ž., tuo metų jis šaukė: „Ž., tu pats kaltas" jis taip sakė turėdamas omenyje, kad jis pats kaltas, kad šlapinosi viešoje vietoje. Tuo metu šalia jo stovėjusi R. pradėjo jam kažką sakyti, jis jai atgal atsakinėjo. Gal tuo metų R. ir buvo įsirėmusi rankomis jam į krūtinę, ir jis šią atstūminėjo, mano taip ir buvo. Jis jau tiksliai neatsimena, bet taip galėjo būti. Jis matė, kad vienų momentu, kai A. sudavė Ž., kaip jam atrodo, A. sudavė Ž. į veido sritį, Ž. po suduoto smūgio suklupo, t. y nukrito ant kelių. Jis matė, kad Ž.veidas buvo kruvinas. Paskui R. pribėgo prie Ž. ir A., o jis tuo metu nuėjo namo. Kai jis grįžo namo, A. dar liko prie baro. Netrukus į jo namo kiemą atėjo R., kuri norėjo išsiaiškinti dėl ko kilo konfliktas. Jis atsakė R. ateiti, kai prasiblaivys, tada ir pakalbės, o po tų žodžių jis išvarė R. iš savo kiemo ir nuėjo namo. Maždaug už 5 minučių pas ji namo grįžo A., ir dar atėjo E., bet kada E. išėjo iš namų, jis nematė, nes E. su jais prie baro, kai vyko įvykis, nebuvo. Kai vyko minėtas įvykis, prie baro jokių pašalinių žmonių nebuvo. Buvo tik jis, R., Ž. ir A. Jis nematė, kad A. konflikto metu būtu purškęs ašarines dujas Ž. į akis. Po įvykio jis kalbėjo su A., ir šis sakė, kad dėl padaryto gailisi. Jis prisiminė, kad įvykio dieną kai A. pamatė Ž., pasakė, kad jie dirba viename taksi padalinyje. Jis mano, kad viskas įvyko dėl to, kad visi buvo apsvaigę nuo alkoholio ir vienas kitą ne taip suprato. Daugiau jis neturi ką pasakyti (b. l. 59–60).

Papildomai apklaustas, kaip liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis lieka prie savo ankščiau duotų parodymų, kuriuos davė 2018 m. rugsėjo 18 d. Jis nori paaiškinti, kad kai jis buvo apklaustas 2018 m. rugsėjo 18 d., pasakė, kad 2018 m. liepos 1 d., apie 19:00 val. įvykis buvo (duomenys neskelbtini), kieme prie pastato, kurio pirmame aukšte yra parduotuvė (duomenys neskelbtini), o antrame aukšte (duomenys neskelbtini), tačiau jis apklausos metu supainiojo adresą, todėl nori patikslinti, kad 2018 m. liepos 1 d., apie 19:00 val., įvykis buvo kieme prie pastato, kurio pirmame aukšte yra parduotuvė (duomenys neskelbtini), o antrame aukšte (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Dar patikslina, kad minėtas pastatas, kuriame yra parduotuvė (duomenys neskelbtini), o antrame aukšte (duomenys neskelbtini), yra maždaug už 20 metrų nuo jo gyvenamosios vietos, t. y. nuo daugiabučio, kuriame jis gyvena, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 62).

Liudytoja O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba vadybininke parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Parduotuvė priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Minėtoje parduotuvėje parduodami gėrimai ir iki šių metu rugsėjo mėnesio buvo mažas baras – stovėjo vienas staliukas, prie kurio buvo galima išgerti alaus. Ji ten dirba vadybininke. Tame pačiame pastate, tik antrame aukšte yra (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 1 d. buvo jos pamaina darbe. Vakare, tikslaus laiko ji neatsimena, į parduotuvę pasėdėti į barą atėjo iš matymo jai pažįstamas vietinis gyventojas vardu Ž., ji jo asmeniškai nepažįsta, tik jo vardą yra girdėjusi. Ž. atėjo su savo moterimi. Pastarieji atsisėdo bare už stalo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Ji girdėjo, kad minėta pora kalbėjo pakeltais tonais, pykosi. Maždaug po valandos pastarieji išėjo į kiemą. Ji liko savo darbo vietoje. Ji ramiai dirbo, jokių pašalinių garsų ji iš kiemo negirdėjo. Vienu momentu į parduotuvę užėjo Ž. moteris ir paprašė jos servetėlės. Ji davė jai servetėlę, ir pastaroji išėjo. Ji nematė, kad Ž. moteris būtu sumušta, vizualiai jokių sužalojimu ji ant šios kūno nematė. Daugiau tą dieną nei Ž., nei jo moteris į parduotuvę negrįžo. Minėtą dieną ir Ž., ir jo moteris buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jos atžvilgių viešoji rimtis sutrikdyta nebuvo, nes ji jokių garsų, triukšmų negirdėjo. Minėtą dieną ji į kiemą išėjusi nebuvo. Ji tik po to sužinojo, kad 2018 m. liepos 1 d. Ž. buvo sumuštas. Ji apie tai sužinojo iš kaimo gyventojų, kurie atėję į parduotuvė, kur ji dirba, pasakojo, kad 2018 m. liepos 1 d. Ž. vakare prie parduotuvės elgėsi agresyviai, šlapinosi viešoje vietoje prie parduotuvės esančių akmenų ir medžių. Kas konkrečiai jai tai sakė, ji neatsimena, nes pas ją į parduotuvę ateina daug žmonių. Ji įvykio nematė ( b. l. 50).

Liudytoja U. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuolat gyvena daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jos gyvena V. M., t. y. jis gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 2018 m. liepos 1 d. aplinkybės ji gali pasakyti, kad minėtą dieną visą dieną lijo lietus, todėl ji buvo namuose. Ji matė, kad minėtą dieną pas V. buvo atvažiavę jo pažįstami A. ir E. Ji nei A., nei E. pavardžių nežino, juos matė ne pirmą kartą. 2018 m. liepos 1 d. vakare, kelinta tiksliai buvo valanda, ji neatsimena, bet tikrai buvo jau po 19:00 val., ji buvo namuose ir išgirdo triukšmą. Tada ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad pro vartelius į kiemą užeina kaimo gyventoja vardu R. – ji ją pažįsta iš matymo, bet su ja nebendrauja. Tada ji išėjo į kiemą, kad paklaustų pas ką ši eina. Ji pasakė, kad eina pas V. Ji matė, kad tą dieną V. buvo neblaivus, todėl ji pasakė jai, kad neitų. Tačiau ši jos neklausė, pasakė, kad vis tiek eis. R. irgi buvo neblaivi, ji iškarto tai pastebėjo, nes ji svirduliavo. Ji liko kieme, o R. nuėjo pas V. Ji girdėjo, kad V. sakė R.: „Eik iš čia, man neįdomu". Tuo metu, kai ji stovėjo kieme, o R. dar buvo pas V., ji matė, kaip Ž. stovėdamas už vartų gatvės pusėje, o A. stovėdamas kiemo pusėje prie vartų konfliktavo. Ji pastebėjo, kad Ž. konflikto metu mosikavo rankomis. Paskui pamatė, kad A. atidarė vartus, priėjo prie Ž. ir vieną kartą kumščiu ( kurios rankos, ji nematė), sudavė Ž. į veido sritį. Ji prie jų nėjo, tik pasakė garsiai „baikit muštis" ir nuėjo namo. Kas vyko toliau, ji nematė. Tik nori patikslinti, kad ji mano kad tą dieną A. ir Ž. buvo apsvaigę nuo alkoholio (b. l. 52–53).

Liudytojas E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 2018 m. liepos 1 d. įvykio aplinkybės jis gali pasakyti, kad 2018 m. liepos 1 d. jis kartu su savo pusbroliu A. R. dienos metu atvažiavo į svečius pas jų draugą V. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Atvažiavę pas V. į svečius jie trise, t. y. jis, A. ir V. pas V. namuose žiūrėjo per televizorių futbolą, bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare jie visi buvo apsvaigę nuo alkoholio. Apie 19:00 val. A. su V. nuėjo išgerti alaus į (duomenys neskelbtini) esantį barą, kuris yra parduotuvėje (duomenys neskelbtini), o antrame pastato aukšte yra (duomenys neskelbtini) kavinė, o jis liko namuose pas V., kadangi nenorėjo jau daugiau gerti, nes ir taip buvo jau apsvaigęs nuo alkoholio. Maždaug po 10 minučių, buvo apie 19:10 val., V. su A. grįžo pas V. namo. Jis tuo metų žiūrėjau televizorių pas V. Vienu momentu A. išėjo į lauką, atrodo parūkyti, paskui ir jis išėjo į kiemą. V. liko namuose. V. gyvena daugiabučiame name, kurio kiemas yra aptvertas. Kai jei su A. kieme rūkė, jis pamatė, kad prie tvoros vartų stovi jam nepažįstamas vyras, kuris šaukė: „Ateik čia, ateik čia". Tada jis dar A. paklausė, ką tas vyras kviečia, o A. atsakė, kad greičiausiai jį. Jis iškarto pastebėjo, kad tas vyras, kuris stovėjo prie tvoros, o paskui ir veržėsi perlipti per tvorą, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nes jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Tas vyras vis šaukė „ateik čia, tuoj gausi". Tuo metu A. priėjo prie vartų ir pasakė tam vyrui, kad jis eitu iš čia, bet jis nėjo, jis, atvirkščiai, veržėsi užeiti pro vartus į kiemą. Tada A. atidarė vartus ir, būdamas jau už namo vartų, pasakė tam vyrui, kad šis eitu iš čia. Jis tuo metu buvo netoli A., bet į pokalbi su tuo vyru nesikišo. Tas vyras pradėjo vėl A. kažką aiškinti, žodžiais jį provokavo, ir tada A. vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė tam vyrui į veido sritį. Po to minėtas jam nepažįstamas vyras bandė porą kartų A. griebti už kojų, kad tas kristų, tačiau jam tai nepavyko, ir jis pats vis krisdavo ant kelių. To konflikto metu A. gal kokius tris kartus kairės rankos kumščiu ir sudavė tam vyrui į įvairias kūno vietas, kai pastarasis bandė griebti už kojų A., bet kojomis A. tikrai minėto vyro nespardė. Jis buvo netoli A. ir viską gerai matė. Jis į konfliktą nesikišo. Jis minėto įvykio metu tik ramino A., sakė šiam, kad jis liautųsi su tuo vyru pyktis, kad jie abu girti ir dabar nieko vis tiek neišsiaiškins. Paskui jis dar atitraukė A. nuo minėto vyro, ir jie nuėjo namo pas V., iškvietė taksi ir nuvažiavo namo. Taip pat to įvykio metu į kiemą buvo išėjusi ir V. kaiminė U. R., kuri ramino A. ir minėtą vyrą, ši jiems sakė, kad jie liautųsi pyktis. Įvykio dieną jis pas A. jokio dujų balionėlio nematė. Jam ir ankščiau A. niekada nesakė, kad jis turi dujų balionėlį. Jis mano, kad viskas įvyko dėl to, kad visi buvo apsvaigę nuo alkoholio ir vienas kitą ne taip suprato. Daugiau jis neturi ką pasakyti (b.l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. R. padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – 2018 m. liepos 1 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais demonstruodamas aiškią nepagarbą visuomenei, viešoje vietoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė Ž. M. sveikatą, o R. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiųjų Ž. M. bei R. J. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Nukentėjusiesiems padaryti sveikatos sutrikdymai nustatyti remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadomis, iš kurių matyti, kad nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai, padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus, teismas pažymi, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojat nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-689/2019, Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-310/942/2016). Kasacinio teismo praktikoje viešosios tvarkos pažeidimų baudžiamosiose bylose pabrėžiama, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367-511/2018, 2K-7-62-489/2015).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad chuliganiškų paskatų kaltinamojo elgesyje buvimą patvirtina pats kaltinamojo elgesio pobūdis – smūgiai nukentėjusiajam Ž. M. į veido ir galvos sritį suduoti dėl mažareikšmės priežasties – dėl to, kad nukentėjusysis bandė šlapintis viešoje vietoje, o bandančiai juos išsiskirti nukentėjusiajai R. J., nuo kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Po to kaltinamajam tęsiant savo nusikalstamą veiką, paminat visuomenėje nusistovėjusias gero elgesio taisykles, be jokios priežasties nukentėjusiajam Ž. M. buvo suduoti smūgiai į veido sritį ir įvairias kūno vietas. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų iki įvykio nebuvo jokio konflikto. Nukentėjusioji R. J. kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis Ž. M. nurodė, kad praeityje yra turėję darbinio pobūdžio santykius, tačiau asmeniškai vienas kito nepažįsta. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji iki kaltinamojo sukelto konflikto būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmas. Kaltinamasis jam inkriminuotus smurtinio pobūdžio veiksmus, kuriuos matė ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, atliko viešoje vietoje. Tokiu būdu, savo įžūliais veiksmais, kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. M. sveikatą.

Aptartas teisinis reguliavimas, faktiniai bylos duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. R. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte idealiąją sutaptį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi kaltinamasis savo iniciatyva ir valia atlyginio žalą už nukentėjusiojo Ž. M. gydymą civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai (b. l. 48), sudarė taikos sutartį su nukentėjusiaisiais Ž. M. ir R. J. dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo (b. l. 134), tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei, kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas. Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-209/2018). BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinę su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-548-898/2017 (S)).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), dėl nusikalstamų veikų nuoširdžiai prisipažino, dėl savo elgesio gailisi. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė ir sudarė taikos sutartį dėl žalos atlyginimo, kurioje detaliai aptarti žalos dydžiai, konkrečiai įvardinti žalos mokėjimo terminai ir būdai. Svarbu pažymėti, kad taikos sutartyje nukentėjusieji taip pat prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti, kas taip pat turi įtakos individualizuojant baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamasis neteistas, nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, yra jauno amžiaus, užsiima individualia veikla, padarė išvadas dėl savo elgesio. Taigi, aptartų duomenų visuma rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 284 straipsnį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad A. R. ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog pastarojo būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusieji R. J. ir Ž. M. sudarė su kaltinamuoju A. R. taikos sutartį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo per 24 mėnesius dalimis atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą 3000 eurų žalą. Susitarimas neprieštarauja įstatymui ir gerai moralei, šalių interesų nepažeidžia, todėl susitarimas tvirtintinas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 72–73).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vadovaujantis BK 38 straipsniu, A. R., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais Ž. M. ir R. J. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2019 m. kovo 18 d. taikos sutartį, sudarytą tarp A. R. ir Ž. M. bei R. J., pagal kurią A. R. dėl padarytos žalos įsipareigoja atlyginti 3000 (tris tūkstančius) eurų per 24 mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį po 125 (šimtą dvidešimt penkis) eurus į nukentėjusiosios R. J. vardu atidarytą sąskaitą Nr. LT05 4010 0424 0336 5121 ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomoji priemonė A. R. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. kad:

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas