- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- I-5465-283/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00960-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas, ir G. P.), 2019 m. balandžio 24 d. skundu, 2019 m. gegužės 27 d. skundo papildymu (toliau abu procesiniai dokumentai vadinami skundu) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, Alytaus PN), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo Alytaus PN netinkamomis sąlygomis 2016 m. lapkričio 16 d. - 2018 m. gegužės 29 d. laikotarpiu, atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad netinkamomis sąlygomis buvo kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose Nr. 1, 3, 4 ir 13 bei būriuose Nr. 4, 11, 15, 18 ir 20. Pareiškėjas teigė, kad nustatytų reikalavimų pažeidimai buvo užfiksuoti patikrinimo aktuose, pateiktuose administracinėje byloje Nr. I-5486-414/2018. Pareiškėjas pažymėjo, kad kai kuriuos pažeidimus Alytaus PN pateiktame atsiliepime pripažino. Tvirtino, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis patalpomis. Teigė, kad Alytaus PN esančioje parduotuvėje nepaisoma kainų kontrolės, kainos didesnės nei nustatyta teisės aktais, nėra sudaryta galimybė susigrąžinti sumokėtą depozitą už tarą. Tvirtino, kad dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis patyrė fizines kančias ir dvasinius išgyvenimus, fiziškai susižalojo (1 t., b. l. 2-6, 80).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimais į pareiškėjo skundą ir skundo papildymą prašė G. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN teigė, kad higienos normų pažeidimų Alytaus PN nebuvo nustatyta, pataisos įstaiga užtikrino tinkamas kalinimo sąlygas. Nurodė, kad kamerų tipo patalpos pagal taikomą reglamentą patenka į specialiosios paskirties pastatų grupę. Tvirtino, kad pataisos namų parduotuvėje nuolat atliekami kainų patikrinimai, o jeigu nustatomi kainų neatitikimai, kainos yra sumažinamos iki šalia esančių parduotuvių prekių kainų. Pabrėžė, kad pareiškėjas privalo įrodyti konkretų patirtos žalos dydį ir tai, kad žala kilo dėl neteistais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų (1 t., b. l. 15-22, 121-123).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo tvirtinimu, patirtą dėl kalinimo pataisos įstaigoje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Atsižvelgus į G. P. skunde nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad byloje nagrinėjamo ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpis yra nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. (b. l. 2).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė; valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu atliko bausmę, teko mažesnis gyvenamasis plotas nei numatyta teisės aktuose.
Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės). Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) - kad kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl daroma išvada, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.
Remiantis Alytaus PN pateiktais duomenimis apie bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų plotus, jose esančių lovų skaičių, sprendžiama, kad jie patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpų gyvenamuosiuose kambariuose, kurių Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, ir kamerų tipo patalpose, kurių Nr. 1, 3, 13 b. l. 16, 24, 25-32). Teismas neturi pagrindo abejoti Alytaus PN pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi, darydamas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
Išanalizavus aukščiau nurodytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 16 d. - 2016 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu buvo paskirtas į 18 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 9, kurio plotas 35,00 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3.88 kv. m; nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr.2, kurio plotas 33.88 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4.24 kv. m; nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. kovo 28 d. ir nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. kovo 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 11 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 4, kurio plotas 44.68 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,72 kv. m; nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 17 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 8, kurio plotas 35,85 kv. m, vienam asmeniui teko 4.48 kv. m; nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. birželio 28 d., pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 3, kurio plotas 31.56 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3.94 kv. m; nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. liepos 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 5, kurio plotas 30.07 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3.75 kv. m; nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 1, kurio plotas 34.13 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,79 kv. m; nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 13, kurios plotas 11.97 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3.99 kv. m; nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 1, kurios plotas 28.77 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,11 kv. m; nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. vasario 2 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 3, kurios plotas 29.36 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m; nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 15 būrio bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 6, kurio plotas 33.02 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m.
Minėta, kad taikomi nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į patalpose esančių apstatymo baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Pagal suformuotą teisminę praktiką, baldų ir kitų įrenginių užimamas patalpos plotas yra reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018).
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis taikomu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu G. P. teisė į Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 ir 11².2 punktuose nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose nebuvo pažeista.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose neveikė ventiliacijos sistemos, vasarą būdavo karšta ir trūkdavo oro, o žiemą šalta, langai neatitiko teisės aktų reikalavimų ir neatsidarė, grotos ribojo natūralios šviesos patekimą į patalpą; kamerų tipo patalpose esantys langų matmenys neatitinka Eksploatavimo taisyklėse nustatytų matmenų.
Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinami per atvertus langus, taip kaip numato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės) numatyta, kad pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios HN 134:2015 nustatytus reikalavimus.
Pagal Eksploatavimo taisyklių 11.6 punktą, patalpose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (11.6 ir 16.7 punktai); patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos, patalpos vėdinamos per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (11.8 ir 16.10 punktai). HN 134:2015 nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas).
Byloje pateikti ginčo laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) parengti 2016 m. gruodžio 9 d. periodinio patikrinimo aktas Nr. PA.1-309 (22.14.3.112.) ir 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 (toliau – ir patikrinimo aktai). Teismas, remdamasis šiais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras per atliktus patikrinimus Alytaus pataisos namuose HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (1 t., b. l. 41-44, 196-198). Nurodytuose patikrinimo aktuose konstatuota, kad kamerų tipo patalpose ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nepastebėta; kamerose langai skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natūraliam apšvietimui, vėdinimui, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Teismas sprendžia, kad tokias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktų kamerų Nr. 1, 3, 13 fotonuotraukos (1 t., b. l. 62-69).
Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerų tipo patalpose įrengtų langų matmenys neatitinka Eksploatavimo taisyklėse nustatytų matmenų, atsižvelgiama į tai, jog Eksploatavimo taisyklėse nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą, langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis, o jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai (11.5 punktas). Iš esmės analogiški reikalavimai nustatyti ir Eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte, be to, šioje normoje nustatytas reikalavimas ant kamerų langų iš lauko ir vidaus pusės įrengti apsaugines grotas.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerų tipo patalpose Nr. 1, 3, 13 esančių langų dydis yra 1020 x 530 mm. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija, taip pat byloje pateiktais patikrinimo aktais ir fotonuotraukomis, todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamai įrengtų langų ir netinkamos ventiliacijos atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas skunde nurodė patikrinimo aktus, esančius administracinėje byloje Nr. I-5486-414/2018, kuriuose, pareiškėjo teigimu, užfiksuoti HN 134:2015 pažeidimai. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų išnagrinėtos administracinės bylos medžiagą ir į 2018 m. spalio 26 d. priimtame sprendime nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad nurodytu įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios. Teismas sprendžia, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimu buvo konstatuoti pažeidimai kamerų tipo patalpoje, į kurią pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo paskirtas.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant pareiškėjo paaiškinimus ir argumentus apie netinkamas patalpų, į kurias ginčo laikotarpiu buvo paskirtas, oro judėjimo, temperatūros sąlygas ir dirbtinės apšvietos sąlygas, vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo taisykle, pagal kurią, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktą, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Byloje nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsi dėl ginčo laikotarpiu galimai neužtikrinamų ventiliacijos, oro temperatūros sąlygų, dirbtinio apšvietimo ir kad pagal šiuos skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisminėje praktikoje laikosi aiškinimo, kad nors laisvės atėmimo įstaiga ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A246-624/2015).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad patalpose, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę, veisėsi pelėsis, parazitai, sienų dažai buvo atsilupę, išdaužytos sienų plytelės.
Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 37 ir 73.6 punktus, gyvenamųjų patalpų švara ir tvarka priklauso nuo pačių nuteistųjų. Taigi, jeigu patalpoje gyvenantys nuteistieji tinkamai atlieka savo pareigas, t. y. kruopščiai valo patalpas, jas periodiškai vėdina ir pan., jose nesudaroma sąlygų pelėsiui veisti, patalpos būna švarios ir tvarkingos. Be to, teismas sprendžia, kad byloje pateiktuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose konstatuota, jog Alytaus PN patalpose ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nepastebėta (1 t., b. l. 41, 97). Teismo vertinimu, pelėsių vizualiai nematyti ir byloje pateiktose kamerų tipo patalpų fotonuotraukose, be to, šios fotonuotraukos leidžia teigti, kad kamerų tipo patalpų sienų būklė gera, tinkas nebyra, sienų dažai neatsilupę, plytelės neišdaužytos (1 t., b. l. 63-69).
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų ir dėl to nepagrindė teiginių apie nustatytų oro judėjimo, temperatūros ir dirbtinės apšvietos, patalpų būklės reikalavimų pažeidimus.
HN 134:2015 20 punktas reikalauja, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą turi būti registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.
Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad Alytaus PN 2016 m. sausio 29 d. buvo sudarę sutartį Nr. 305-37 su V. M. individualia įmone (2 t., b. l. 4-6), o nuo 2016 m. gruodžio 27 d. atsakovės atstovas sudarė sutartį Nr. 157 su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“ (2 t., b. l. 1-3), pagal kurias įstaigoje buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai - kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalai, kuriuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Alytaus PN atliekamas nuolatinis kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas (2 t., b. l. 8-11).
Teismas vertina, kad atsakovės atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų kontrolę bei naikinimą buvo pakankami, todėl pagrindo konstatuoti HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą, nėra.
Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad Alytaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai ginčo laikotarpiu buvo kritinės būklės: ant sienų veisėsi pelėsis, grindų danga išdaužyta, duobėta.
Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 73.6. punktą, nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė yra gera, juose nuolat palaikoma švara, sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas; sienos nėra atsilupę, grindys išbetonuotos lygiai ir neištrupėję.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo atsiliepimo argumentus ir byloje pateiktas pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukas (1 t., b. l. 70-77), daro išvadą, kad pasivaikščiojimų kiemelių grindys lygios, sienos dažytos, tačiau vietomis matomi nedideli dažų atsilupimai. Teismo vertinimu, pastarasis sienų būklės trūkumas yra menkavertis, nedaręs esminio poveikio pareiškėjo fizinės ir psichinės sveikatos būklei, o kitiems skunde nurodytiems pasivaikščioji kiemelių būklės trūkumams pagrįsti pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad jis buvo kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose, kurios registruotos kaip negyvenamosios patalpos.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 (toliau – ir Statybos reglamentas) „Statinių klasifikavimas“ III skirsnio „Negyvenamieji pastatai“ 7 punktas numato, jog negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius. Statybos reglamento 7 straipsnio 16 dalis apibrėžia, kad specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai).
Alytaus PN Turto valdymo skyriaus inžinieriaus 2019 m. vasario 20 d. pranešimo Nr. 4-844 ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pastatas – baudos izoliatorius yra specialiosios paskirties pastatas su komunaliniu vandentiekiu, centriniu šildymu, komunaliniu nuotekų šalinimu (1 t., b. l. 45, 46).
HN 134:2015 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Pagal HN 134:2015 11.1 punkte pateiktą apibrėžimą, laisvės atėmimo vietoje esanti patalpa, skirta laikomiems asmenims gyventi, yra suprantama kaip gyvenamoji patalpa. Iš esmės analogiškai gyvenamosios patalpos apibrėžtos ir Eksploatavimo taisyklėse, kurių 4 punkte nurodyta, kad nuteistųjų gyvenamieji kambariai – tai pataisos namuose ir atvirosiose kolonijose specialiai įrengtos patalpos, skirtos nuteistiesiems gyventi, o kameros – kalėjimų, areštinių, pataisos namų kamerų tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių patalpos, skirtos nuteistiesiems gyventi. taigi, nurodytas teisinis reguliavimas nuteistųjų gyvenamuosius kambarius ir kameras supranta kaip tinkamas gyventi patalpas.
Teismas daro išvadą, kad nagrinėjant bylą duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laiku buvo kalinamas kamerose, kurios neskirtos ar nepritaikytos apgyvendinimui, nenustatyta. Atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad G. P. buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose negyvenamosiose patalpose ir kad dėl to jam galėjo kilti neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, kadangi sanitariniai mazgai nebuvo atskirti tinkamo aukščio sienelėmis, pareigūnai bet kuriuo metu galėjo atidaryti duris ir jį stebėti; sanitariniame mazge ir dušo patalpose nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, nebuvo vietos persirengti, dušinėje nebuvo galvučių.
Eksploatavimo taisyklių 13.5 punktas numato, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys - glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas konkrečiai nenurodė apie tai, kokiose patalpose esančius sanitarinius mazgus jis apibūdino. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, kad Alytaus PN bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniai mazgai yra visiškai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų, kadangi įrengti kitoje patalpoje (1 t., b. l. 61), o gyvenamosiose patalpose, kuriose įrengti sanitariniai mazgai, jie atskirti nuo gyvenamųjų patalpų siena nuo grindų iki lubų su įrengtomis durimis (1 t., b. l. 53).
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos įstaigos pareigūnai savo funkcijas vykdo, nepažeisdami nuteistųjų privatumo. Teismas vertina, kad skundo teiginiai apie galimybę bet kuriuo metu pažeisti jo privatumą naudojantis sanitariniais mazgais yra abstraktūs, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių įvykių ir detalių jų aplinkybių, kada, kas ir kaip pažeidė jo privatumą.
Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas pareiškėjo argumentus apie teisės į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimą vertina kaip nepagrįstus ir juos atmeta.
Eksploatavimo taisyklėse nėra įtvirtinta reikalavimų pataisos namų dušų įrengimui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog privatumo duše neužtikrina pertvarų nebuvimas. Nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad dušinėje yra įrengtos pertvaros. Ši teiginį patvirtina atsakovės atstovo į bylą pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 55-58). Teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog individualias prausimosi sąlygas užtikrinančios pertvaros dušinėje įrengtos, ir tuo remdamasis, sprendžia, kad pareiškėjui privatumas naudojantis dušu buvo užtikrintas.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos) 13 punkte numatyta, jog dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) - 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui; suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė - 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui; kilimėlis arba grotelės - 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos; veidrodis - 1 vnt.; sieninė pakaba drabužiams - 3 kabliukai 1 asmeniui; lentynėlė higienos priemonėms - 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės); kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai - pagal poreikį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, jog byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad dušų patalpos tvarkingos, jose yra sieninės pakabos, lentynėlės higienos priemonėms, prausiklių dozatoriai, kilimėliai, dušai įrengti su galvutėmis; dušinėse yra įrengtos persirengimo vietos; dušų patalpos gali būti vėdinamos ir atvėrus langus (1 t., b. l. 49-60), o atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad visuose sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą atsakovės atstovo pateiktus duomenis vertinti kaip keliančius abejonių ir nepatikimus, todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl dušuose neįrengtos ventiliacijos ir blogo kvapo atmeta kaip nepagrįstus bylos duomenimis.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad 11 būrio prausyklos patalpų grindys buvo labai slidžios, dėl ko jis paslydo ir susižalojo.
Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. kovo 21 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad 2018 m. kovo 19 d., apie 20.00 val. G. P. 11 būrio prausyklos patalpoje plaudamas koją paslydo ant šlapių grindų ir krisdamas veidu atsitrenkė į praustuvo kampą bei grindis, išklotas keramikinėmis plytelėmis, ir taip susižalojo galvos ir veido sritį (1 t., b. l. 81). Byloje esančių asmens sveikatos istorijoje gydytojo įrašų duomenimis, G. P. 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į Alytaus PN gydytoją, kuriam nurodė, kad 2019 m. kovo 19 d. vakare paslydo ant prausyklos grindų ir griuvo; atlikus medicininę apžiūrą, pareiškėjui jam nustatytas galvos srities ir veido sumušimas (1 t., b. l. 96).
Sprendžiant dėl Alytaus PN pareigūnų veikų nagrinėjamo įvykio metu neteisėtumo, vertinama, kad, pagal bendrą taisyklę, kiekvienas asmuo privalo elgtis atsargiai, atidžiai, rūpestingai, kad nesukeltų žalingų padarinių sau ir kitiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad prausykloje naudojamas vanduo, pareiškėjas plovė kojas, todėl natūralu, kad tiek prausyklos grindys, tiek pareiškėjo kojos buvo šlapios, todėl pareiškėjas prausyklos patalpoje privalėjo elgtis kaip apdairus ir atsargus asmuo. Teismo vertinimu, pataisos įstaigos pareigūnai nėra įpareigoti prižiūrėti prausykla besinaudojančius nuteistuosius ir kontroliuoti, kad besinaudojantys prausykla nuteistieji būtų atidūs, atsargūs ir išvengtų nelaimingų atsitikimų.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtų veiksmų nėra.
Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad Alytaus PN esančioje parduotuvėje nevykdoma kainų kontrolė, todėl prekių kainos joje didesnės nei šalia įkalinimo įstaigos veikiančiose parduotuvėse.
Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisės apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės (toliau – ir Kainų kontrolės taisyklės), reglamentuoja pataisos įstaigos veiksmus, užtikrinant laisvės atėmimo vietų parduotuvių veikos kontrolę. Kainų kontrolės taisyklėse numatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga; be to, nuomos sutartyje taip pat privaloma numatyti sutarties nevykdymo pasekmes (netesybas už įsipareigojimų nevykdymą) (3 punktas).
Atsakovės atstovo į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems veiklai sutarčių ir jos priedo – parduotuvės patalpų perdavimo ir priėmimo nuomai akto (1 t., b. l. 148-151, 154) duomenimis, Alytaus PN (nuomotojas) su UAB „Pontem“ (nuomininke) 2017 m. birželio 13 d. sudarė Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems veiklai sutartį Nr. 74. Šia sutartimi Alytaus PN perdavė UAB „Pontem“ parduotuvės patalpas, esančias Ulonų g. 8A, Alytuje, naudoti parduotuvės veiklai, siekiant aprūpinti nuteistuosius maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis, užtikrinant būtiniausių maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą (Sutarties 1–2 punktai), o UAB „Pontem“ įsipareigojo maisto produktus ir būtiniausius reikmenis parduoti, vadovaujantis laisvos rinkos kriterijais, ir užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto teritorijoje, kurioje yra turto valdytojas (Sutarties 12.3 punktas), bei vykdant veiklą, laikytis Bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 „Dėl tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų (Sutarties 12.11 punktas).
Kainų kontrolės taisyklės laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorių įpareigoja sudaryti komisiją arba paskirti atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (5 punktas) ir nustato, kad parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga; kainų tikrinimo rezultatai įforminami aktu (6, 7 punktai).
Remiantis Alytaus PN pateiktų būtiniausių reikmenų ir maisto produktų, esančių įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, kainų patikrinimo aktų duomenimis, daroma išvada, kad, vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimento ir įsigijimo tvarkos“, ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekamas įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems esančių maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų patikrinimas ir palyginimas su tokių pačių prekių kainomis šalimais esančiose parduotuvėse (1 t., b. l. 155–195). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad, nustačius kainų neatitikimą, kreipiamasi į parduotuvės savininką ir prekių kainos sumažinamos iki šalia esančių parduotuvių prekių kainų. Teismas, išanalizavęs kainų patikrinimo aktus, daro išvadą, kad Alytaus PN parduotuvėje kainos atitinka toje pačioje teritorijoje esančių parduotuvių kainas ir kai kuriais atvejais netgi yra žemesnės už lyginamų parduotuvių kainas.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad Alytaus PN laikosi Kainų kontrolės taisyklių reikalavimų ir įstaigos parduotuvės kainas reguliuoja taip, kaip numato Kainų kontrolės taisyklių 6 punktas. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai, kad Alytaus PN parduotuvėje kainos yra aukštesnės nei gretimai esančiose parduotuvėse, vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.
Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad byloje nebuvo nustatyta Alytaus PN ir (ar) jų pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo nėra ir jis atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo G. P. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.