Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamiesiems O. Š., A. F., gynėjui advokatui P. V., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O Š, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d.;

A F, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) 2011-06-27 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 metams laisvės apribojimo bausme. 2011-07-20 įrašytas į Jonavos rajono pataisos inspekcijos įskaitą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Š. ir A. F. 2011 m. gegužės 23 d. apie 01.15 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iš V. J. priklausančios sodybos teritorijos pasikėsino pavogti svetimą, V. J. priklausantį turtą: sunkvežimio „Kamaz“ galinį tiltą 1000 litų vertės, traktoriaus „MTZ-80“ variklio bloką 300 litų vertės, suvirinimo aparato generatorių 1200 litų vertės bei metalinį suvirintą rėmą 50 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes įvykio vietoje buvo pastebėti nukentėjusiojo V. J..

Be to, jie 2011 m. gegužės 23 d. apie 01.15 val. veikdami bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą pavogti svetimą – V. J. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., tyčia automobiliu „SEAT CORDOBA“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu O. Š., su priekaba be valstybinio numerio, priklausančia ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytam asmeniui, kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 8,600 km., Jonavos rajone, važiavo per cukrinių runkelių pasėlius (kadastro Nr. 46150004), priklausančius V. J., iki V. J. sodybos teritorijos ir atgal iki kelio. Taip išvažinėjo 4 (keturias) cukrinių runkelių vagas, kas sudaro 21,6 arų ploto. Taip sunaikino dalį cukrinių runkelių pasėlių ir padarė nukentėjusiajam V. J. 1180 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis O. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku kartu su A. F., savo automobiliu Seat Cordoba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba atvažiavo prie V. J. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). ir ketino pavogti metalines detales, kurias dieną prieš įvykį jis kartu su A. F. buvo sudėję į krūvą. Kam priklauso priekaba – nežino, nes ji stovėjo pas jį kieme. Įvykio metu kraunant detales (metalą) į priekabą buvo pastebėti nukentėjusiojo V. J.. O. Š., pastebėjęs ateinanti nukentėjusįjį, apie tai pasakė A. F.. Abu numetė metalą (automobilinį tiltą) ant žemės. O. Š., bėgdamas link automobilio, išgirdo šūvį. Kur nubėgo A. F., tuo metu nepastebėjo. O. Š. važiuodamas automobiliu 10 m. pastebėjo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis užšoko ant jo vairuojamo automobilio variklio dangčio ir ginklu pradėjo daužyti priekinį automobilio stiklą. Stiklas nuo smūgių įskilo dėl to jis išsigandęs važiavo sukinėdamas vairą, kad nukentėjusysis nušoktu nuo automobilio variklio dangčio. Nukentėjusysis nušoko, tačiau parkritęs ant žemės nebuvo. O. Š. važiuodamas link miškelio, pakelyje pamatė A. F.. O. Š. prisipažino, kad prie nukentėjusiojo V. J. sodybos važiavo per nukentėjusiajam priklausančius pasėlius dėl to galėjo suniokoti pasėlius. Po įvykio nuvykęs pas nukentėjusįjį V. J. jo atsiprašė. Gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas. Civilinį ieškinį pripažįsta ir jį jau atlygino, su nukentėjusiu susitaikė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu O. Š. parodė vietą esančią (duomenys neskelbtini)., kurioje buvo palikęs savo automobilį; parodė lauką (pasėlius) per kurį važiavo automobiliu prie nukentėjusiojo sodybos; bei parodė vietą, iš kurios kėsinosi pagrobti metalą (b.l. 90-94).

Kaltinamasis A. F., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku O. Š. automobiliu „Seat Sordoba“ su priekaba atvažiavo prie V. J. sodybos ir ketino pavogti metalą, kurį dieną prieš įvykį jis kartu su O. Š. buvo sudėję į krūvą. Sodyboje jie rado transporto priemonės galinį tiltą, variklio bloką, bei suvirinimo aparato generatorių ir šiuos daiktus sudėjo į krūvą. Prie nukentėjusiojo sodybos važiavo keliu Jonava- Kėdainiai-Šeduva, prie miškelio, esančio šalia kelio nusuko per lauką ir važiavo iki V. J. sodybos. Kraunant metalą O. Š. pasakius: „kažkas eina“, pamatė link jų ateinantį vyrą, abu numetė metalą ant žemės. A. F., pamatęs vyrą, dėl jam nežinomų priežasčių, bėgo link vyro pusės. Vyras jam papurškė dujomis. A. F. atsitraukė nuo jo rankomis užsidengęs veidą. Netrukus išgirdęs šūvį išsigando, pasileido bėgti link miškelio. Bėgdamas link miškelio, pamatė atvažiuojantį O. Š. automobilį, o ant automobilio variklio dangčio vyrą, tačiau kokiomis aplinkybėmis šis vyras atidūrė ant automobilio nematė ir nematė kokiomis aplinkybėmis vyras pasišalino nuo automobilio. A. F. įsėdo į privažiavusį O. Š. vairuojamą automobilį ir jie išvažiavo. Metalo nepavogė, nes buvo pastebėti. Įvykio metu buvo tamsu, nežino ar buvęs vyras buvo V. J.. Pripažino, kad važiuodami automobiliu per lauką galėjo suniokoti pasėlius. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Civilinį ieškinį pripažįsta ir jį jau atlygino, su nukentėjusiu susitaikė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. F. parodė vietą esančią (duomenys neskelbtini)., kurioje buvo palikę automobilį; parodė lauką (pasėlius) per kurį važiavo automobiliu prie nukentėjusiojo sodybos; bei parodė vietą, iš kurios kėsinosi pagrobti metalą (b.l. 143-147).

Nukentėjusysis V. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis pastebėjo, jog nuo šalia jam priklausančių ūkinių pastatų pradėjo dingti įvairios detalės, dėl to jis pradėjo stebėti savo sodybos teritoriją. Nuo 22.00 val. iki 02.00 val. jis stebėdavo sodybos teritoriją kurioje buvo sudėtos įvairios detalės ir kurioje stovėjo technika. 2011-05-23 apie 01.15 val. būdamas sunkvežimio kabinoje, stebėjo savo sodybos teritoriją. Su savimi turėjo dujų balionėlį ir dujinį pistoletą. Išgirdęs metalo daužimosi garsą, netrukus išgirdo ir automobilio garsą. Priėjęs arčiau pamatė stovinti automobilį su priekaba. Automobilio žibintai buvo išjungti. Automobilis stovėjo prie jam priklausančios technikos. Prie automobilio pamatė tris jaunuolius, kurie ketino krauti techniką. Įvykio metu buvo tamsu, su savimi jis prožektoriaus neturėjo, todėl atvykusių asmenų veidų neįsidėmėjo. Eidamas link vaikinų išgirdo kaip vienas iš vaikinų pasakė: „ateina“, todėl suprato, kad buvo pastebėtas. Vienas iš vaikinų įsėdo į automobilį iš dešinės pusės, tačiau kur tiksliai nepastebėjo. Kitas vaikinas įsėdo į automobilį už vairo, o trečias vaikinas artinosi link jo. Jis šiam vaikinui papurškė iš dujinio balionėlio ir šis pasitraukęs nuo jo pradėjo bėgti. Vydamasis vaikiną pamatė iš už nugaros į jo pusę atvažiuojantį automobilį, V. J. sustojo. Kodėl nepasitraukė, pasakyti negali, nežino, nes viskas įvyko greitai. Automobiliui priartėjus jis pašoko į viršų ir atsidūrė ant automobilio variklio dangčio, rankomis laikėsi užsikabinęs už dangčio prie stiklo. Tuo metu vairuotojas atlikinėjo posūkio manevrus norėdamas V. J. numesti nuo automobilio. V. J. du kartus dujinio pistoleto rankena trenkė į automobilio priekinį stiklą ir nukrito nuo automobilio, dėl ko krisdamas susižalojo koją. Apžiūrėjęs įvykio vietą rado į krūvą sudėtas jam priklausančios įvairios technikos detales: „KAMAZ“ galinį tiltą, suvirinimo aparato generatorių, traktoriaus MTZ-80 variklio bloką, bei apie 100 m atstumu nuo sukrautų detalių rado automobilio kurio buvo atvažiavę asmenys, valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Iki metalo krūvos, kurią kaltinamieji ketino pavogti, jie atvyko lengvuoju automobiliu su priekaba per cukrinių runkelių pasėlius ir juos sunaikino. Matėsi cukrinių runkelių daigai, kurie jau buvo išdygę. V. J. dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį 1180 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuris šiuo metu, net didesne suma, yra atlygintas. V. J. kaltinamiesiems atleido, su jais susitaikė, pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi.

Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4615/0004:1) esančio (duomenys neskelbtini)., savininkas -V. J. (b.l. 41-42).

Žemėlapio fragmente nukentėjusysis V. J. pažymėjo jam priklausančią sodybos teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini)., ir pažymėjo jam priklausančio žemės sklypo išvažinėtus pasėlius (b.l. 26).

A.Stulginskio universiteto Žemdirbystės katedros 2012-03-20 rašte patvirtinta, kad V. J. nurodytų keturių vagų plotas sudaro 21, 6 aro ir iš šio ploto galima gauti vidutiniškai 10 tonų cukrinių runkelių derlių (b.l. 50).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad pateiktas vienas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b.l. 66).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas valstybinis numerio ženklas (b.l. 68).

VĮ„Regitra“ duomenų registre nurodyta, kad transporto priemonės – automobilio „Seat Cordoba“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas O. Š. (b.l. 69).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad O. Š. pateikė automobilį „Seat Cordoba“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lengvojo automobilio priekabą (b.l. 102).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Seat Cordoba“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir lengvojo automobilio priekaba (b.l. 103-106).

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje O. Š. su A. F. neteisėtai patekę į nukentėjusio V. J. sodybos teritoriją, ėmė į prie automobilio pritvirtintą priekabą krauti svetimą V. J. priklausantį turtą: sunkvežimio „Kamaz“ galinį tiltą, traktoriaus „MTZ-80“ variklio bloką, suvirinimo aparato generatorių bei metalinį suvirintą rėmą, kuriuos ketino pagrobti ir priduoti į metalo laužą, tokiu būdu neteisėtai praturtėti. Tačiau bekraunant šį svetimą turtą, kaltininkai įvykio vietoje buvo pastebėti nukentėjusiojo V. J. ir pabėgo. Šias faktines aplinkybes teisme pripažino ir patys kaltinamieji, apie tai parodė ir teisme apklaustas nukentėjęs, tai patvirtinta ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais paties kaltinamojo parodymais apie įvykio aplinkybes. O. Š. ir A. F. ketinto pagrobti svetimo turto vertė viršija 3 MGL (390 Lt), bet neviršija 250 MGL (32 500 Lt), todėl jų veikoje yra vagystės, aprašytos BK 178 str. 1 d., nusikaltimo sudėtis. Tai, kad kaltinamieji savo nusikalstamo sumanymo neįgyvendino dėl ne nuo jų valios priklausančių priežasčių, o dėl to, kad įvykio vietoje buvo pastebėti nukentėjusiojo, rodo tarpinę nusikaltimo padarymo stadiją, todėl pagrįstai jų veika kvalifikuota su nuoroda į BK 22 str. 1 d.

Teismas neturi pagrindo abejoti ir nagrinėjimo teisme dalyvių parodymais dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo. Nustatyta, kad O. Š. ir A. F. į nusikaltimo vietą atvyko automobiliu su priekaba per cukrinių runkelių pasėlius, priklausančius V. J., iki V. J. sodybos teritorijos ir atgal iki kelio. Taip išvažinėjo 4 (keturias) cukrinių runkelių vagas, kas sudaro 21,6 arų ploto. Taip sunaikino dalį cukrinių runkelių pasėlių. Pažymėtina, kad runkelių daigai buvo išdygę, čia kaltininkai lankėsi jau ne pirmą kartą (iš vakaro metalinius daiktus sukrovė į krūvą), todėl jie suvokė, kad transporto priemone važiuodami per pasėlius, juos sunaikins, ir taip elgtis norėjo. Dėl to jie turi atsakyti už tyčinį svetimo turto (cukrinių runkelių pasėlių) sunaikinimą. Sunaikinto turto vertė viršija 3 MGL (390 Lt), bet neviršija 250 MGL (32 500 Lt), todėl jų veikoje yra turto sunaikinimo, aprašyto BK 187 str. 1 d., nusikaltimo sudėtis.

Šioje byloje pateiktas rašytinis kaltinamųjų O. Š. ir A. F. bei nukentėjusio V. J. susitaikymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamieji atlygino nukentėjusiam nusikaltimais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, su juo susitaikė, nukentėjęs V. J. pretenzijų jiems neturi ir prašo kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti BK 38 str. pagrindu bei bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyrinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal suformuotą teismų praktiką, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik konstatuoti nuosprendyje, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo išvados dėl BK 38 straipsnio taikymo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-298/2007, 2K-73/2008).

Kaltinamasis O. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nesunkių nusikaltimų padarymo, jis bei nukentėjęs V. J. susitaikė ir iki teisiamojo posėdžio teismui pateikė rašytinį susitaikymo aktą, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam V. J. turtinė ir neturtinė žala pilnai atlyginta, nukentėjęs pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. sąlygą, teismas pažymi, kad O. Š. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b.l. 110), mokosi Jonavos suaugusiųjų švietimo centre ir charakterizuojamas teigiamai (b.l. 113), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 116). Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog O. Š. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 str. ir O. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į tai, O. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Kaltinamajam O. Š. išaiškintina, kad per vienerius metus padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 d. ir 4 d.).

Tuo tarpu kaltinamojo A. F. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnyje numatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo nėra. Nors jis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltumą, nukentėjusiajam atlygino nusikaltimais padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju bei darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (b.l. 165), tačiau A. F. yra baustas už ATPK 174 str. numatytą administracinės teisės pažeidimą (nedidelis chuliganizmas) (b.l. 162), teistas už tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs (b.l. 154-161). Nors A. F. inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau šiuo metu egzistuojantis jo teistumas eliminuoja galimybę jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl A. F. skirtina bausmė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. F. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį (nusikalstamai nuosavybei), pavojingumo laipsnį (nesunkūs nusikaltimai), į nusikalstamų veikų tarpinę ir baigtumo stadijas (baigtas turto sunaikinimas ir pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą), į tai, kad nusikaltimas buvo planuotas iš anksto – nusikaltimo dalykai prieš vieną dieną buvo sudėti į krūvą, į nusikalstamų veikų padarymo žemus motyvus, siekiant neteisėtai praturtėti ir siekiant sunaikinti dalį cukrinių runkelių pasėlių, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Teismas konstatuoja, kad A. F. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl abiejų nusikaltimų padarymo yra jo visiškas prisipažinimas padarius jam inkriminuojamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis bei nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas (BK 59 str. 1d. 2p., 3p.). Tuo tarpu jo baudžiamąją atsakomybę dėl BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. sunkinanti aplinkybė yra veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1d. 1p.). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs A. F. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą A. F. skirtinos inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos vienos švelniausių laisvės apribojimo bausmių rūšys, nustatant mažesnius nei vidurkis jų dydžius.

Sprendžiant bausmių už atskiras nusikalstamas veikas bendrinimo klausimus, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos yra padarytos iš realiosios sutapties. Nors paprastai tyčinis svetimo turto sunaikinimas (sugadinimas) ir vagystė būna idealiosios nusikaltimų sutapties elementais, tačiau šiuo atveju kaltinamųjų veikos vertinamos kaip atskiros, savarankiškos ir sudarančios realiąją nusikaltimų sutaptį. Nors neteisėti O. Š. ir A. F. veiksmai ir sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą, tačiau buvo padaryti esant skirtingam sumanymui pagrobti svetimą turtą ir sunaikinti turtą. Šiuo atveju cukrinių runkelių pasėlių sunaikinimas buvo savitikslis, nes nebuvo tik etapas siekiant konkretaus tikslo. Pažymėtina, kad O. Š. ir A. F. iki svetimo turto pagrobimo vietos galėjo atvykti ne per cukrinių runkelių vagas, taigi turėjo galimybę pasirinkti nesunaikinti cukrinių runkelių pasėlius, tačiau šį pasirinkimą ignoravo. Iš to sprendžiama, kad O. Š. ir A. F. psichinis santykis su nusikalstama veika ir jos pasekmėmis buvo suplanuotas iš anksto, jie norėjo svetimą turtą sunaikinti ir šį sumanymą įgyvendino. Be to, išvada apie realiąją nusikaltimų sutaptį grindžiama ir skirtingomis šių nusikaltimų padarymo stadijomis.

Nustatyta ir tai, kad A. F. šiuo nuosprendžiu nustatytas veikas padarė prieš 2011-06-27 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimą. Todėl šiuo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-09-20 nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės ir paskutiniuoju įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-06-27 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė bendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis (kasacinės nutartys Nr. Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-183/2010, Kauno apygardos teismo nuosprendžiai apeliacinėse baudž. bylose Nr. 1A-659-493/2007, 1A-459-579/2010). Šiam BK 63 str. 9 d. taikymui neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-06-27 nuosprendžiu paskirta bausmė visiškai ar iš dalies atlikta. Šiuo atveju visa atlikta bausmė ar neatlikta jos dalis yra įskaitoma į paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Be to, į galutinės subendrintos laiką santykiu 1 : 2 įskaitytinas ir A. F. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-05-25 iki 2011-05-27 (BK 66 str.) (b.l. 125).

Baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo sąvoka, pagrindai ir tvarka nustatyti BK 72 straipsnyje (red. nuo 2010-12-11, Žin., 2010, Nr. 145-7439). Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikaltimo padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad O. Š. ir A. F. svetimą turtą (cukrinių runkelių pasėlius) sunaikino O. Š. automobiliu su priekaba be valstybinio numerio, priklausančia ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytam asmeniui. Šiomis gi transporto priemonėmis abu kaltininkai atvyko į nukentėjusiam V. J. priklausančią sodybos teritoriją, iš kurios pasikėsino pagrobti svetimą turtą, kurį iš nusikaltimo vietos ketino išvežti šiomis transporto priemonėmis. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju automobilis „SEAT CORDOBA“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba be valstybinio numerio buvo nusikalstamos veikos priemonėmis, nes buvo ketinama jas naudoti veikos dalykui gabenti, taigi palengvinti veikos darymą, nes gabenimas be šių priemonių būtų neįmanomas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 67 straipsnio analizė rodo, kad turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje (taigi ir BK 38 str.) numatytais pagrindais. VĮ „Regitra“ duomenų išrašas rodo, kad automobilis „SEAT CORDOBA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam O. Š. (b.l. 69), todėl ši transporto priemonė kaip nusikaltimų priemonė konfiskuojama.

Tuo tarpu duomenų apie tai, kam priklauso priekaba be valstybinio numerio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nėra gauta. Dar daugiau, kaltinamajame akte suformuluotų kaltinimų teksto gramatinė ir loginė analizė leidžia teigti, kad ši priekaba be valstybinio numerio tikrai nėra nei O. Š., nei A. F. nuosavybė, nes priklauso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytam asmeniui. Todėl jeigu teismui net ir padarius išvadą, jog ši transporto priemonė (priekaba) priklausytų kaltinamiesiems, būtų viršintos kaltinimo ribos ir tai sąlygotų esminį BPK pažeidimą. Taigi padarius išvadą, kad priekaba priklauso ne kuriam nors kaltinamajam, o kitam nenustatytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, šios transporto priemonės nėra pagrindo konfiskuoti, nes nėra 72 str. 4 d. numatytų tam teisinių pagrindų.

BPK 94 str. nustatyta tvarka priimami sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O Š, padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju V. J., BK 38 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 72 str., konfiskuoti O. Š. priklausantį automobilį „SEAT CORDOBA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis LR BK 66 str., bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti O. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-05-23 iki 2011-05-25.

O. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, Nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-06-27 nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. A. F. paskiriant įpareigojimą: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 66 str., į paskirtą galutinę subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įskaityti 2011-06-27 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atliktą bausmę ir santykiu 1 : 2 laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-05-25 iki 2011-05-27.

Išaiškinti A. F., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

A. F. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BPK 107 str., civilinį procesą pagal V. J. civilinį ieškinį O. Š. ir A. F. dėl nusikaltimais padarytos 1180 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) valstybinio numerio ženklą (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus siųsti antstoliui, kuriam bus pateiktas nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymas; 2) priekabą be valstybinio numerio, kuri yra O. Š. žinioje, palikti O. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.