- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-620-883/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų statyba“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3685-650/2020, kuria išspręstas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų statyba“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tvorų statyba“ pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą bei panaikinti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją ieškovės J. J. vardu Nekilnojamojo turto registre.
2. Atsakovė taip pat prašo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi padarė įrašą viešame registre (VĮ Registrų centras) uždraudžiant perleisti J. J. vardu registruotas nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus (kitus inžinerinius statinius – tvoras(duomenys neskelbtini).
4. Atsižvelgdamas į priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo surašymo momento deklaraciją ir panaikinti ginčo turto teisinę registraciją, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali apsunkinti galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas padarė išvadą, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre yra proporcingos reiškiamam reikalavimui, padeda užtikrinti tiek atsakovės, tiek ieškovės interesų pusiausvyrą, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones padarant įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė J. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas skundžiamojoje nutartyje nenagrinėjo pirmos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ar atsakovė tikėtinai pagrindė priešieškinio reikalavimus. Apeliantės nuomone, atsakovė nepagrindė priešieškinio reikalavimų.
5.2. Tiek inžinerinių statinių –tvoros, tiek žemės, ant kurios stovi šie statiniai, niekada nebuvo atsakovės nuosavybė, todėl, apeliantės teigimu, atsakovė nepagrįstai remiasi rangos sutartimi, įrodinėdama tariamas teises į sukurtą nekilnojamąjį daiktą statybos būdu.
5.3. Atsakovei nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo reikšti pretenzijas ieškovei, kuri su atsakove neturi jokių sutartinių santykių, o atsakovės su A. B. IĮ sudaryta rangos sutartis nesukuria jokių teisių bei pareigų ieškovei.
5.4. Tenkindamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas apsiribojo tik teiginiu, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali apsunkinti galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nepateikdamas jokių motyvų, nors CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad teismo nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas.
5.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo atsižvelgiant į priešieškinio reikalavimą dėl deklaracijos panaikinimo. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neleis ieškovei vykdyti sukurto nekilnojamojo turto pardavimo, tai sukels ieškovei ir realią didelę turtinę žalą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Tvorų tiekimas“ prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymui, ieškovei perleidžiant nuosavybės teises, į bylą turės būti įtraukti vis nauji dalyviai, dėl to bus užvilkintas šios bylos nagrinėjimas, o atsakovei galimai palankus teismo sprendimas galiausiai praras prasmę, taps neįgyvendinamu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šios bylos nagrinėjimo metu būtų neteisėtai tretiesiems asmenims perleidžiamas atsakovės turtas, dėl to būtų pažeidžiamos atsakovės, kaip savininkės, teisės. Taigi konstatuotina reali grėsmė atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
6.2. Ar atsakovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus visus bylos įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
Šalies argumentai
6.3. Ieškovė teigdama, kad ji yra ginčo turto savininkė, negali nurodyti ir įrodyti, kokiu teisėtu pagrindu ji įgijo nuosavybės teises į turtą – tvorų esmines sudedamąsias dalis (elementus, segmentus, medžiagas). Atskirajame skunde nesąžiningai siekiama paneigti atsakovės nuosavybės teises. Ieškovė nesąžiningu elgesiu siekia apriboti (paneigti) atsakovės nuosavybės teisę ir jas pasisavinti.
6.4. Pagrindiniam ieškovės perduodamam turtui (pastatams ir žemės sklypui) jokie perleidimo draudimai netaikomi, todėl ieškovė gali toliau vykdyti kotedžų pardavimą, sudarinėti pirkimo – pardavimo sutartis, todėl nėra pagrindo konstatuoti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tariamą neproporcingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
10. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie ieškinio įvertinimas). Ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
11. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, skundžiamojoje nutartyje visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pirmosios sąlygos – atsakovės pareikšto priešieškinio pagrįstumo.
12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei UAB „Tvorų statyba“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus. Ieškovė yra patikslinusi ieškinio reikalavimus ir papildomai prašo turtinės žalos atlyginimo. Taigi, ieškovė, kaip turto savininkė, reiškia reikalavimą dėl teisių gynimo, t. y. uždraudimo atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su tvora (duomenys neskelbtini). Atsakovė byloje pateikė priešieškinį prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Deklaraciją apie statinio užbaigimą bei panaikinti nekilnojamojo turto: kitų inžinerinių statinių – tvoros(duomenys neskelbtini) teisinę registraciją ieškovės J. J. vardu Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė tvirtina, kad ji pilnai, tinkamai ir laiku atliko rangos darbus tik savo medžiagomis, o A. B. IĮ neįgijus nuosavybės teisės į atsakovės panaudotas medžiagas, tvoros elementus, segmentus, tokios teisės pastarasis taip pat negalėjo perduoti bei neperdavė ir ieškovei. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto priešieškinio bei jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad priešieškinis tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Atskirojo skundo argumentai, susiję su atsakovės reikalavimų nepagrįstumu bei kvestionuojama jos reikalavimo teise, priskirtini argumentams dėl ginčo esmės ir šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, yra neaktualūs.
14. Todėl tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga laikoma nustatyta. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentai, kad teismas šios sąlygos savo nutartyje atskirai neaptarė. Akivaizdu, kad perėjęs prie antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, vertinimo, pirmosios instancijos teismas faktiškai pripažino pirmosios sąlygos buvimą, o jos neaptarimas laikytinas formaliu ir pats savaime nelemiančiu skundžiamos nutarties panaikinimo (CPK 328 straipsnis, 338 straipsnis).
15. Dėl antrosios sąlygos teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu yra pažeidžiami teisingumo, proporcingumo principai.
16. Byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – yra laikinai apribojanti vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu. Iš byloje pareikšto priešieškinio reikalavimo matyti, kad atsakovė ginčija Deklaraciją apie statinio užbaigimą bei prašo panaikinti nekilnojamojo turto: kitų inžinerinių statinių – tvoros, esančio adresu Paukščių takas 6, Šiauliuose, teisinę registraciją ieškovės J. J. vardu.
17. Kol ginčijama nekilnojamojo turto: kitų inžinerinių statinių – tvoros (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė, kuri yra galiojanti ir iki nėra pakeisti duomenys VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, tol ieškovė gali disponuoti pastarosios vardu įregistruota ginčo turto dalimi, dėl kurios vyksta ginčas. Netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, ieškovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti atsakovės galimybę įgyvendinti jos nuosavybės teisę. Atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo kito asmens galimybės disponuoti turtu. Jeigu laisvai disponuojant turtu būtų perleista nuosavybės teisė į šį turtą, turto grąžinimas atsakovei taptų komplikuotas. Taigi, šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (lot – status quo) išsaugojimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.)..
18. Atskirai teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių išsaugojimą status quo, tačiau netrukdanti ieškovei įgyvendinti jos turimas ginčo nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo teises, todėl tuo atveju, jei ieškovė iš tikrųjų nesiekia ir neketina ginčo turto šiuo metu perleisti, minėta laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti apeliantės interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jo teisių. Nagrinėjamu atveju įrašas viešame registre dėl disponavimo teisės šiuo turtu apribojimo yra adekvati, proporcinga ir ekonomiška priemonė, užtikrinanti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė susijusi su pareikštais priešieškinio reikalavimais, o jos taikymas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
19. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė prašydama taikyti konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, pagrindė jų taikymo būtinumą, reikalingumą, kad netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių gali iš esmės pasikeisti situacija, perleistos nuosavybės teisės, dėl to teismo sprendimas pagal priešieškinį suformuluotus reikalavimus ieškovės atžvilgiu prarastų prasmę ir galėtų tapti neįgyvendinamas.
20. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės materialiniai teisiniai reikalavimai susiję su nekilnojamojo turto: kitų inžinerinių statinių – tvoros (duomenys neskelbtini) galimu teisinio režimo pasikeitimu, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Taigi, darytina išvada, kad apeliantė atskirojo skundo argumentais grėsmės egzistavimo galbūt atsakovės palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepaneigė.
21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes nagrinėjamu atveju šie argumentai nesusiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas – už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu su atskiruoju skundu pateikė sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą. Kadangi ieškovės atskirasis skundas netenkintas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Tvorų tiekimas“ 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.