- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- ATP-88-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-01015-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. spalio 23 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistas, K. P. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo K. L. 2013 m. spalio 23 d. nutarimu K. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 148 straipsnio 2 dalį 1900 Lt bauda už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 28 d. 11.55 val. važiavo nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio N3 kategorijos transporto priemone „SCANIA R 124“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančia A. Š., kurios naudotojas UAB „A.“, magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini) (10–306,3 km), ir šio kelio (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini) kryptis, buvo sustabdytas muitinės pareigūnų. Tuo K. P. pažeidė 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. IX-2546 (nuo 2005 m. sausio 1 d.) redakcija) 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčių dydžių apmokėjimo administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 2 punktą ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, K. P. jį apskundė Telšių rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi K. P. skundo netenkino, Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. spalio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, K. P. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį ir grąžinti bylą Telšių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Skunde apeliantas nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 28 d., apie 10 val., jis automobiliu „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo, kuris yra už (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) link, išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą. Automobilis nuosavybės teise priklauso A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 17 d. A. Š. su UAB „A.“, (įm. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią automobilis išnuomotas minėtai įmonei, ir pagal šios sutarties 2 punkto 1 dalies 1-7 straipsnius nuomotojas, t. y. A. Š., įsipareigojo remontuoti, prižiūrėti, atlikti techninį aptarnavimą minėtam automobiliui. Dėl šios aplinkybės po atlikto krovinio pervežimo automobilis visada yra atvaromas į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) rajoną.
K. P. teigimu, jam minėtas aplinkybes bandant paaiškinti muitinės pareigūnams, pastarieji jo nesiklausė, aiškindami, kad jie žino, jog UAB „A.“ yra (duomenys neskelbtini) įmonė. Apelianto teigimu, jis visada perka ir pagal įstatymą naudoja vinjetes, t. y. vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu patvirtinto aprašo „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktu, kuriame nurodyta, jog „transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus aukščiausiosios kategorijos kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(-es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis. Pasibaigus vinjetės galiojimo laikui, vinjetės pagrindinė dalis turi būti nuimta nuo priekinio stiklo <...> “. Apelianto tvirtinimu, jis vadovavosi minėtu įstatymu, kuris nurodo, kad „išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos“ galima vinjetę įsigyti pirmoje kelyje esančioje vinječių pardavimo vietoje, o važiuojant iš (duomenys neskelbtini) kaimo pirmoji vieta, kur galima įsigyti vinjetę, yra „Lukoil“ kolonėlė, esanti (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) plento gatvėje. Paminėtos aplinkybės, K. P. įsitikinimu, patvirtina, kad jis inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė.
Apelianto teigimu, apylinkės teismo teisėja, nagrinėdama jo administracinę bylą, nepilnai ir neteisingai ištyrė bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Atkreipia dėmesį, kad teismui buvo pateikta automobilio nuomos sutartis, kurioje nurodyta, jog nuomotojas remontuoja automobilį. Pažymi, kad tiek jis (K. P.), tiek automobilio savininkė A. Š. paaiškino, jog automobilis iš vakaro, prieš vykstant į (duomenys neskelbtini) miestą, buvo remontuojamas (duomenys neskelbtini) kaime, remonto darbus vykdė A. Š. sutuoktinis A. Š.. Pastebi, kad nors teismas nurodė, jog tokie įrodymai nepateikti, tačiau apklausti A. Š. dėl nežinomų priežasčių nepanoro. Teismo nurodytas faktas, kad pagal nekilnojamo turto registro centrinio banko išrašą matyti, jog (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone esatys pastatai A. Š. nepriklauso, apelianto teigimu, neatitinka tikrovės. Teigia, kad šių pastatų bendrasavininkis yra A. Š. sutuoktinis A. Š.. A. Š. ir A. Š. gyvena santuokoje, jų turtas nepadalintas, abu sutuoktiniai turtu, kuris yra registruotas jų vardu, naudojasi bendrai.
Pasak K. P., iš teismo priimtos nutarties motyvų galima spręsti, kad jis nubaustas ne už tai, kad nebuvo įsigijęs vinjetės, kadangi įstatymas leidžia vinjetę įsigyti kolonėlėje, kurios jis dar nebuvo privažiavęs, o už tai, kad vykdamas į (duomenys neskelbtini) su savimi neturėjo automobilio nuomos sutarties ir duomenų apie (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamą turtą.
Skunde taip pat pažymima, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444 – 2459/2010, ir priėmė nutartį, kurioje nurodoma: „atsižvelgusi į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nesiėmė būtinų priemonių byloje esantiems prieštaravimams dėl galimybės sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę pašalinti, tokiu būdu nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių S. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo <...>“.
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į K. P. apeliacinį skundą nurodė, kad apeliaciniame skunde K. P. nenurodė kokias aplinkybes ir pateiktus įrodymus teismas nepilnai ir neteisingai ištyrė bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas jokių kitų aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad išvyko iš įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos, nenurodė, o aiškina tą pačią situaciją, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kur yra transporto priemonės remonto vieta, kur yra pastatų, nuosavybės teise priklausančių sutuoktiniams (duomenys neskelbtini), buvimo vieta. Mano, kad apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo keisti, apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir dėl K. P. skundo priėmė teisingą sprendimą.
ATPK 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M₃, N₂ ir N₃ kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo 1 200 Lt iki 2 600 Lt.
Kaip jau minėta, apeliantas skunde nurodė, kad jis prieš įvažiuodamas į apmokestinamą kelią iš karto įsigyti vinjetės negalėjo, nes važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kur iš vakaro prieš kelionę buvo remontuojamas automobilis, o artimiausia vieta, kurioje galima įsigyti vinjetę – (duomenys neskelbtini) mieste esanti „Lukoil“ degalinė.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus aukščiausios kategorijos kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(-es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tąkart K. P. būtų vykęs iš krovinių krovos ar įmonės buveinės. Bylos duomenys liudija, kad transporto priemonės „SCANIA R 124“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra A. Š., gyvenanti (duomenys neskelbtini), o naudotojas yra UAB „A.“, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) (3-4 b. l.). Net ir vertinant tai, kad minėta transporto priemonė prieš K. P. vykstant į (duomenys neskelbtini) galėjo būti remontuojama (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime, A. Š. sutuoktiniui A. Š. priklausančiame pastate, nėra pakankamo pagrindo neginčijamai teigti, kad būtent minėtame kaime yra nuolatinė transporto priemonės – automobilio „SCANIA R 124“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta ir kad po kiekvieno atlikto krovinio pervežimo automobilis atvaromas į šį kaimą. Minėtų apelianto teiginių nepatvirtina ir liudytojos A. Š. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad A. Š. nurodė kaip transporto priemonės savininkė žinojusi, jog reikia nupirkti vinjetę, tačiau to nepadariusi, taip pat nepatvirtino, kad automobilio „SCANIA R 124“ nuolatinė stovėjimo vieta yra būtent (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime (22 b. l.). Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčių dydžių apmokėjimo administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 8 punkte nurodyta, jog transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi teisę mokestį mokėti bet kuriuo metu įvairiais atsiskaitymo būdais, o šio aprašo 14 punkte nurodyta, kad sumokėjus mokestį išduodami mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai – vinjetės. Taigi, jei, kaip liudija bylos duomenys, tiek automobilio savininkė, tiek vairuotojas žinojo, kad automobilis bus remontuojamas, jie turėjo būti pakankamai rūpestingi ir laiku įsigyti mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą – vinjetę.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog K. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 148 straipsnio 2 dalyje. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti apelianto skunde išdėstytais motyvais, kartu atsižvelgiant ir į pastarojo skunde paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N444-2459/2010, nėra pagrindo. Tuo pačiu pažymima, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima teigti, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytos ir K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės yra tapačios ar labai panašios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti T. rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą, K. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.