- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- AN2-259-360/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00066-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK) apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK 2017 m. kovo 6 d. nutarimu L. S. nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2017 m. vasario 14 d., 8 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. S. nutarimą apskundė.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi L. S. skundą tenkino, pakeitė Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK 2017 m. kovo 6 d. nutarimą ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, neatėmė teisės vairuoti transporto priemones.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK apeliaciniu skundu prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, paliekant Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK 2017 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą bei L. S. skundo netenkinti. Nurodo, kad anksčiau L. S. skirtos nuobaudos už KET pažeidimus, taip pat ir su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, prevencinės funkcijos neatliko, todėl neturėjo būti taikomos išskirtinės ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Teismas nenurodė priežasčių, kodėl nutarimas keičiamas ir nepagrįstai nevertino atsiliepime į skundą pateiktų duomenų apie L. S. anksčiau padarytus šiurkščius KET pažeidimus, už vieno jų padarymą 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. Padaryti KET pažeidimai charakterizuoja L. S. kaip pastoviai KET reikalavimus ignoruojantį eismo dalyvį, anksčiau skirtos nuobaudos L. S. teigiamos įtakos neturėjo. Teismai ne kartą už pavojingus leistino važiavimo greičio viršijimus jam skirdavo minimalų ar artimą minimaliam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kartą atsižvelgė į L. S. prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones anksčiau termino ir jį sutrumpino, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui pakeitė į 15 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. L. S. tris kartus mokėsi ir baigė papildomus vairuotojų mokymus, tačiau ir tai neturėjo teigiamos įtakos.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad daugelis žmonių teisę vairuoti transporto priemonę naudoja darbiniams ir asmeniniams tikslams, todėl L. S. turėjo numatyti jam kilsiančias pasekmes dar prieš darydamas priešingą teisei veiką. L. S. skunde kaip ir ankstesniuose prašymuose teikti argumentai, dėl kurių jam turėtų būti taikomos išskirtinės ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, kartojasi keletą metų, yra deklaratyvūs, o išvadų dėl saugaus vairavimo nedaroma. Teismas neįvertino ir tos atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kad L. S. mamos gyvenamoji vieta nuo Plungės rajono ligoninės nutolusi 1,27 km atstumu, nuo pačio L. S. namų 623 m atstumu (maps.lt duomenys), todėl akivaizdu, jog, norint užtikrinti B. S. sveikatos priežiūrą, teisė vairuoti L. S. nėra būtina, o galima pasinaudoti kitų asmenų pagalba.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka tik su nuobaudos pažeidėjui individualizavimu, teigia, jog, apylinkės teismas nepagrįstai pakeitė nutarimą administracinio nusižengimo byloje netaikydamas pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl byla aukštesnės instancijos teismo tikrinama šiuo aspektu.
ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo 170 iki 230 Eur, 420 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
Apylinkės teismas, pakeisdamas Institucijos nutarimą bei taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirdamas L. S. administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 1, 5 dalių sankcijoje, atsižvelgė į tai, kad L. S. administracinį nusižengimą padarė blaivus, nekeldamas pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesant chuliganiško vairavimo požymių, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į L. S. šeimos narių sveikatos būklę (turi sergančią mamą). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nustatytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios L. S. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei neskirti L. S. administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 1, 5 dalių sankcijose.
L. S. nubaustas už tai, kad padarė pavojingą KET pažeidimą. Nors, kaip matyti iš apylinkės teismo posėdžio protokolo, pažeidėjas, pripažindamas, kad kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir lenkimo manevrą atliko sankryžoje, nurodė, kad, įsitikino, jog nesukels avarinės situacijos, aplenkė į kalną lėtai (apie 30 km/h greičiu) važiavusį sunkvežimį, tačiau su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija negalima sutikti. Akivaizdu, kad įkalnėje kelio matomumas dėl vietovės reljefo yra ribotas, todėl atlikti lenkimo manevrą tokioje kelio atkarpoje, juolab sankryžoje, net jei priekyje važiuojančios transporto priemonės greitis nedidelis, yra labai pavojinga, kelia grėsmę ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. L. S. apylinkės teisme užsiminė, kad greičio jis neviršijo, nes jam skubėti nereikėjo, todėl nesuprantama, kodėl L. S. negalėjo aplenkti transporto priemonės tokioje vietoje, kur tokį manevrą atlikti būtų saugu ir tai neprieštarautų KET. Toks L. S. neatsakingas elgesys rodo jo lengvabūdišką požiūrį į KET reikalavimus. Už šį pažeidimą Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK nutarimu L. S. buvo skirta pati švelniausia nuobauda – minimali bauda, teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam laikotarpiui. Padarytas administracinis nusižengimas tyčinis bei pavojingas. Kaip teisingai atkreiptas dėmesys apeliaciniame skunde, L. S. praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus, paskutinį kartą už greičio viršijimą 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu, kuriuo ne tik skirta bauda, bet ir 2 mėnesiams atimta teisė vairuoti. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, L. S. buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuris buvo nutrauktas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai patvirtinus prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Paminėtų aplinkybių visuma neigiamai charakterizuoja L. S. ir leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime, jis yra linkęs lengvabūdiškai pažeidinėti KET (pagal šioje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis už KET pažeidimus baustas 6 kartus), skiriamos baudos nuo naujų KET pažeidimų neatgraso. Be to, Klaipėdos apygardos teismas dar 2015 m. sausio 13 d. nutartyje byloje Nr. 1S-1-557/2015, nagrinėdamas L. S. skundą dėl minėtos ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, pažymėjo, kad duomenys apie L. S. KET pažeidimus patvirtina, kad L. S. eismo taisykles pažeidinėja sistemingai, piktybiškai ir kelyje elgiasi pavojingai, keldamas grėsmę ne tik savo paties, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ir net gyvybei. Po šios Klaipėdos apygardos teismo nutarties L. S. už naujai padarytus KET pažeidimus jau nubaustas 3 kartus, o nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje vertinamas dar vienas KET pažeidimas. Akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos – baudos L. S. įtakos neturi, išvadų iš savo neatsakingo vairavimo kelyje jis nedaro, taisytis nenori. Nelogiški skundžiamos nutarties argumentai motyvuojant švelnesnių nei numatyta straipsnio sankcijoje nuostatų taikymą apie tai, kad nusižengimą L. S. padarė būdamas blaivus ar kad nėra chuliganiško vairavimo požymių. Tai, jog L. S. nepadarė daugiau nusižengimų (vairavo ne chuliganiškai ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme ar blaivus) nėra jokios išskirtinės aplinkybės, kurios suteiktų pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, kadangi kiekvieno transporto priemonę vairuojančio asmens pareiga ir taip yra laikytis KET, o konkrečių KET punktų nesilaikymas užtraukia administracinę (tam tikrais atvejais ir baudžiamąją) atsakomybę.
Nors, skųsdamas Institucijos priimtą nutarimą bei prašydamas švelninti nuobaudą, L. S. užsiminė apie būtinybę rūpintis senyvo amžiaus mama, tačiau, kaip matyti, poreikis rūpintis artimaisiais L. S. nuo naujų pažeidimų darymo neatgraso, todėl pagalba šeimos nariams šiuo atveju negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, dėl kurios pažeidėjui neturėtų būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė. Tai, kad specialiosios teisės atėmimas sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusižengimą padariusiam asmeniui ar jo šeimai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai L. S. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskyrė administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – netenkinti L. S. skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. kovo 6 d. nutarimo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. kovo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.