- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-1-557/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas ikiteisminį tyrimą L. S. nutraukti, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 78-1-00573-14 pagal BK 281 str. 1 d. dėl to, kad L. S., 2014 m. rugpjūčio 31 d. apie 15.24 val. kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė 57,490 km., vairuodamas motociklą „YAMAHA XVS13“, v/n (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į vairavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtu stabdoma, priekyje važiavusiam nenustatytam automobiliui pradėjus stabdyti, matydamas, jog nespės sustabdyti motociklo neatsitrenkdamas į minėtą automobilį, motociklą guldė ant šono ir virto. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų motociklo „YAMAHA XVS13“ keleiviui A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimą ikiteisminį tyrimą L. S. nutraukti, kaltininkui L. S. susitaikius su nukentėjusiuoju A. S., ir paskyrė L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Skundu L. S. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį ir panaikinti nutarties dalį, kuria jam paskirta su draudimu vairuoti transporto priemones susijusi baudžiamojo poveikio priemonė. Nurodo, kad teismas neįvertino visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, mano, kad bausmės paskirtis jau įgyvendinta, be to, būtina atsižvelgti į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam būtinas dėl darbo, taip pat su šeimos gerove susijusioms veikloms, o įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra teisingas. Skunde pažymima, kad padaryta neatsargi nusikalstama veika, o eismo įvykis įvyko sekančią dieną po tėvo laidotuvių, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms kelyje, kai būdamas priverstas staigiai stabdyti vairuojamą motociklą, jį guldė ir virto, nes nesiėmus šių neatidėliotinų saugumo priemonių, galėjo įvykti skaudesnis eismo įvykis – susidūrimas su kita transporto priemone. Supratęs, kad motociklas nėra saugi transporto priemonė, L. S. motociklo pastaruoju metu apskritai nebevairuoja. Jo padarytas nešiurkštus KET 132 p. pažeidimas, lėmęs įvykio kilimą, buvo atsitiktinis, o ne dėsninga ir logiška jo vairavimo pasekmė. L. S. pabrėžia, kad vairuodamas nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, nėra anksčiau teistas, nelaiko savęs piktybiniu ir pastoviu KET pažeidėju.
Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina jam rūpinantis šeima. Su sutuoktine gyvena (duomenys neskelbtini)., kur augina nepilnametį sūnų, bei globoja kartu gyvenantį sunkiai sergantį 90 metų amžiaus sutuoktinės tėvą. Sūnus lanko bendrojo lavinimo mokyklą, taip pat sporto ir meno mokyklas, kurių užsiėmimai kartais baigiasi 19 val., todėl gyvenant kaime ir siekiant, kad sūnus saugiai nuvyktų ir parvyktų iš šių ugdymo įstaigų, jį būtina vežti automobiliu. Tai padaryti gali tik jis, nes žmona dirba visą darbo dieną. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir norint operatyviai nuvežti kartu gyvenantį uošvį į gydimo įstaigas ar nupirkti reikiamų vaistų, be to, L. S. rūpinasi ir tame pačiame kaime gyvenančia savo 86 metų mama, kurios sveikatos būklė prasta, o tinkamai ir laiku pasirūpinti ja jis gali tik turėdamas teisę vairuoti automobilį. Teisė vairuoti transporto priemones jam būtina ir darbo veiklai. Nurodo, kad dirba gamybos konsultantu dviejose „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės įmonėse. Iš gauto užmokesčio išlaiko savo sutuoktinę, nepilnametį sūnų, senyvo amžiaus mamą ir uošvį. Jis, kaip gamybos konsultantas, vykdo technologinės įrangos tiekėjų gamybinių bazių vertinimus, teikia konsultacijas gamybos plėtros klausimais, rengia pasiūlymus naujos technikos ir įrangos diegimui ir pan. Vykdydamas šias ir kitas darbo funkcijas, jis privalo nuolat lankytis įmonių grupės įmonėse, taip pat pas įmonių tiekėjus ir klientus visoje Lietuvoje, o neturėdamas teisės vairuoti jis negali kokybiškai, efektyviai ir laiku atlikti šių darbo pareigų.
Skunde pažymima, kad LAT 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos apžvalgoje Nr. 30 nurodyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tuo tarpu L. S., būdamas blaivus ir neapsvaigęs, padarė vieną neatsargią nusikalstamą veiką, kuri buvo daugiau atsitiktinis įvykis, nei dėsninga jo vairavimo pasekmė – jis nėra piktybinis, sisteminis KET pažeidėjas. BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. L. S. manymu, skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad bausmės paskirtis jau įgyvendinta, o baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – paskyrimas ne tik nepadės įgyvendinti bausmės paskirties, bet priešingai – labai pakenks jo šeimai ir darbo veiklai, taip pat iš jo atims galimybę tinkamai pasirūpinti šeima, tame tarpe nukentėjusiuoju sūnumi A. S..
Skundas netenkinamas.
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. (BK 67 str. 1 d.). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (BK 67 str. 2 d.). Įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemones, parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones, jų skaičių bei dydį.
BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialiomis teisėmis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis šiomis specialiomis teisėmis. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Svarbiausia, kad baudžiamojo poveikio priemonės darytų maksimalų poveikį asmeniui, kuriam jos skiriamos.
Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, jog sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą yra reikšminga, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, L. S. prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove, anksčiau nėra teistas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus. Reikšminga ir tai, kad teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vienok negalima sutikti su skundo argumentu, jog L. S. sukeltas eismo įvykis buvo daugiau atsitiktinumas, o ne dėsninga jo vairavimo pasekmė, ir jis nėra piktybinis KET pažeidėjas.
Iš byloje esančios Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens baustumą (b. l. 7 – 11) matyti, jog L. S. praeityje buvo administracine tvarka devynis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už leistino važiavimo greičio viršijimą, iš kurių viena skirta už itin šiurkštų greičio viršijimą, dėl kurio jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šie aptarti duomenys apibūdina L. S. asmenybę ir rodo, kad jis linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles bei išvadų dėl savo elgesio nedaro. Kita vertus, duomenys apie L. S. KET pažeidimus patvirtina, kad L. S. eismo taisykles pažeidinėja sistemingai, piktybiškai ir kelyje elgiasi pavojingai, keldamas grėsmę ne tik savo paties, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ir net gyvybei. 2013-06-13 nubaustas administracine tvarka už tai, kad viršijo leistiną greitį 24 km/val., L. S. jokių išvadų iš šio nubaudimo nepadarė ir 2013-12-10 viršijo leistiną greitį jau 58 km/val., už ką buvo nubaustas jau ne tik pinigine bauda, bet ir atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui. Nežiūrint to, nagrinėjamu atveju L. S., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, vėl vairavo itin pavojingai – veždamas motociklu savo mažametį sūnų, nesilaikė saugios distancijos ir nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasėkoje nesuvaldė motociklo ir sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo sužalotas ne tik pats L. S., bet ir jo mažametis sūnus.
Taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas nusikaltimas turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė sistemingai Kelių eismo taisykles pažeidinėjančiam bei pavojingai vairuojančiam L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.
Šalies argumentai
L. S. skunde nurodyti argumentai, susiję su jo pagalba silpnos sveikatos mamai ir uošviui, galimybėmis atlikti darbines funkcijas ir reikalingumu palengvinti sūnaus susisiekimą su ugdymo įstaigomis, negali būti vertinami kaip aplinkybės, dėl kurių baudžiamosios poveikio priemonės turėtų būti netaikomos, nes aplinkybės, susijusios su pareiškėjo poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais pareiškėjui, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ar jo šeimai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę įstatymo numatytam minimaliam vienerių metų laikotarpiui, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti L. S. skundą ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.