Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“, pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KVK Service“ iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Prokesa“, pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei UAB „KVK Service“ iškėlimo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti priimti ieškovės pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo.

Dėl ieškovės teisės inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą

10. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje kreditoriaus teisės inicijuoti nemokumo procesą įgyvendinimą, nustatyta, kad juridinio asmens prievolė kreditoriui turi būti neįvykdyta ir neginčijama. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, pabaigos.

11. Sistemiškai įvertinus aptartas JANĮ nuostatas darytina išvada, kad kreditoriumi, turinčiu teisę inicijuoti juridinio asmens kaip skolininko procesą, laikomas asmuo, turintis juridiniam asmeniui turtinį reikalavimą, kylantį iš laiku neįvykdytos turtinės prievolės.

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai. Jeigu kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1415-450/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020). Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai atsakovas nėra skolingas pareiškėjui. Taigi, fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, kad turi teisę reikalauti iš juridinio asmens įvykdyti prievolę, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti juridiniam asmeniui restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-881/2022; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-935-798/2023).

13. Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo savo, kaip atsakovės UAB „KVK Service“ kreditorės, statusą ir atitinkamai teisę teikti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo grindžia tuo, kad paskirta nauja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė UAB „Prokesa“, susipažinusi su ieškovės dokumentais, nustatė, jog buvusi nemokumo administratorė UAB „Lideres“ BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu sudarinėjo nepagrįstus sandorius, todėl naujoji nemokumo administratorė 2025 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 1) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su UAB „Kardos“ 2021 m. spalio 1 d. sudarytą pastatų techninio aptarnavimo, priežiūros ir administravimo paslaugų teikimo sutartį; 2) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su UAB „Kardos“ 2022 m. birželio 21 d. sudarytą sutartį dėl patalpų nuomos administravimo ir su tuo susijusių paslaugų; 3) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su UAB „Kardos“ ir UAB „KVK Service“ 2023 m. kovo 31 d. sudarytą sutartį dėl teisių ir pareigų pagal 2021 m. spalio 1 d. pastatų techninio aptarnavimo, priežiūros ir administravimo paslaugų teikimo sutartį perleidimo; 4) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su UAB „Kardos“ ir UAB „KVK Service“ 2023 m. gruodžio 1 d. sudarytą sutartį dėl reikalavimo teisių ir pareigų pagal 2022 m. birželio 21 d. sutartį dėl patalpų nuomos administravimo ir su tuo susijusių paslaugų perleidimo; taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę UAB „KVK Service“ grąžinti ieškovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 510 508,20 Eur. Šio ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-874-656/2026. Ieškovė taip pat remiasi tuo, kad Vilniaus apygardos teismas nurodytoje civilinėje byloje priimtoje 2025 m. gegužės 21 d. nutartyje konstatavo, jog ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas.

14. Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „Kardos“ ir UAB „KVK Service“ su ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, o ieškovei ir jos nemokumo administratorei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-874-656/2026, reg. Nr. DOK-25074). Nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-874-656/2026 teismo posėdis paskirtas 2026 m. kovo 16 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas papildomai akcentuoja, kad pagal JANĮ nuostatas juridinio asmens kaip skolininko procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, turintis turtinį reikalavimą, kylantį iš neįvykdytos turtinės prievolės, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Ieškovės išdėstytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia savo teisę inicijuoti atsakovei UAB „KVK Service“ bankroto bylą, nepatvirtina, kad atsakovė ieškovei turi šios įvardytą 510 508,20 Eur piniginę prievolę, kuri laiku neįvykdyta.

16. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, grindžia tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau, kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Taigi, pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją, nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

17. Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-874-656/2026, kurioje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia nuginčyti sandorius ir restitucijos pagrindu įgyti 510 508,20 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, neišnagrinėta, nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo ginčijami sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais ir pritaikyta restitucija ieškovės prašomu būdu, priteisiant jai iš UAB „KVK Service“ 510 508,20 Eur. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo metu atsakovė ieškovei neturi šios įvardytos piniginės prievolės. Tokia prievolė gali atsirasti tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-874-656/2026 ir įsiteisėjus joje priimtam sprendimui, jeigu šiuo ieškovės ieškinys atsakovei bus patenkintas.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-874-656/2026, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2025 m. gegužės 21 d. nutartyje konstatavo ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo teisė, būtina siekiant inicijuoti atsakovei bankroto bylą, gali atsirasti tik įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ginčo esmės, jeigu šiuo ieškinys būtų patenkintas ir pritaikyta restitucija, pagrindu (žr. šios nutarties 16 punktą). Tarpinis procesinis sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali sukurti ir nesukuria materialiųjų teisinių pasekmių, kurios nagrinėjamu atveju yra būtinos tam, kad pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškovė turėtų teisę inicijuoti atsakovei nemokumo procesą.

19. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovė, neturėdama atsakovei turtinio reikalavimo, kylančio iš laiku neįvykdytos turtinės prievolės, negali pateikti atsakovei JANĮ 9 straipsnyje įtvirtinto pranešimo, nes pranešime pagal JANĮ 9 straipsnio 2 dalį turi būti nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė.

20. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš ieškovės kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikto 2025 m. gruodžio 8 d. pranešimo dėl nemokumo (bankroto) proceso UAB „KVK Service“ inicijavimo matyti, jog ieškovė, grįsdama savo reikalavimo teisę, iš esmės pripažino, kad šiuo metu ji nėra atsakovės kreditorė, o tokia taps tik teismui civilinėje byloje Nr. e2-2324-656/2025 patenkinus jos ieškinį ir pritaikius restituciją.

21. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepagrindė savo, kaip atsakovės kreditorės, nei kaip atsakovės potencialios kreditorės statuso, todėl neturi teisės inicijuoti atsakovės nemokumo (bankroto) proceso (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovės pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB „KVK Service“. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti apskųstą teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.