Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo patvirtinti valdymo faktą, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. sausio 1 d. valdo nekilnojamuosius daiktus: sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), estakadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėjo pažįstamas J. E. užsiimdavo iširusių bendrovių nenaudojamų pastatų supirkimu, išardymu ir naudotų statybinių medžiagų pardavimu. Viena iš pareiškėjo individualios įmonės veiklų buvo grūdų supirkimas-pardavimas. Pareiškėjui reikėjo patalpų grūdų sandėliavimui, todėl su J. E. susitarė, kad šis pareiškėjui parduos sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini). J. E. sandėlius buvo įsigijęs iš likviduotos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (toliau – (duomenys neskelbtini) ŽŪB) pajininkų – supirkęs pajus. Pareiškėjas apžiūrėjo pastatus, jie jam tiko ir sandėlius iš J. E. 1994 m. rudenį nupirko už 8 000 Lt. J. E. pareiškėjui perdavė su pajininkais jo pasirašytus susitarimus dėl pajų pirkimo-pardavimo, (duomenys neskelbtini) ŽŪB likvidacinės komisijos protokolą. Daugiau jokių dokumentų nebuvo, nes sandėliai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, nebuvo jokių techninių bylų. Nuo to laiko pareiškėjas sandėliais naudojosi, juose laikydavo supirktus grūdus, kai nebeužsiėmė šia veikla, buvo susandėliavęs statybines medžiagas, nenaudojamą techniką. Visada pastatus prižiūrėjo, nušienaudavo teritoriją. Pareiškėjas sandėliais naudojosi kaip savo turtu, nes pagal turimus iš J. E. gautus dokumentus laikė save pastatų savininku. Pareiškėjas teiravosi VĮ Registrų centre, kaip galėtų įregistruoti sandėlius ir savo nuosavybės teisę pagal turimus dokumentus į juos, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jo turimi dokumentai nepakankami, jog jis savo nuosavybės teisę galėtų įregistruoti tik teisme įrodęs, kad sandėlius valdė daugiau kaip 10 metų. 2013 m. pabaigoje pareiškėjas prisiruošė pradėti savo nuosavybės teisių į sandėlius įteisinimo procedūrą ir kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę D. B., Šiauliuose. Advokatei perdavė visus turėtus iš J. E. gautus dokumentus, advokatė turėjo užsakyti sandėlių kadastrinius matavimus ir paruošti bylą teismui. 2014 m. pavasarį iš visuomenės informavimo priemonių sužinojo, kad advokatė staiga mirė, pareiškėjas bandė ieškoti savo dokumentų, teiravosi tame pačiame pastate dirbusios kitos advokatės, bet nieko nesužinojo, savo dokumentų neatgavo. 2020 m. pavasarį pareiškėjas gavo įspėjimą iš savivaldybės tvarkytis nuosavybės dokumentus, nes priešingu atveju jo sandėliai bus pripažinti bešeimininkiu turtu. Pareiškėjas užsakė pastatų komplekso (dviejų sandėlių ir kitų inžinerinių statinių) kadastrinius matavimus, pareiškėjo valdomiems pastatams Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas suteikė unikalius numerius: sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 1F2p), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 2F2p), aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas b1), estakada, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas e1), pastatui yra suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Teismui pateikiama kadastrinių matavimų byla yra išsamus daikto aprašymas. Pareiškėjas dėjo pastangas atkurti prarastus dokumentus, tačiau gavo informaciją, kad Šiaulių regioniniam valstybės archyvui (duomenys neskelbtini) ŽŪB dokumentai nebuvo perduoti, Joniškio rajono savivaldybės administracija duomenų apie (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkams grąžintą turtą natūra neturi – tai patvirtina su pareiškimu pateikiamos pažymos. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nekilnojamojo turto registre registruojamas valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė. NTRĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 26077899 atsisakė įregistruoti pastatus bei pareiškėjo daiktines teises į juos, nes pareiškėjo pateikti dokumentai nepakankami, nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į juos. Pareiškėjas neturi pareiškime nurodyto pastatų komplekso valdymą patvirtinančių dokumentų ir negali gauti kitokiu būdu, kaip tik kreipiantis į teismą dėl valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės (ne valdymo nuosavybės teise) patvirtinimo. Pareiškėjas buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį (Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinė byla Nr. e2YT-8212-874/2021), tačiau negalėjo teismui įrodyti ankstesnio pastatų valdymo laikotarpio. Teisme apklaustas liudytojas V. P. patvirtino pareiškėjo sandorio su J. E. sudarymo aplinkybes, liudytojas A. S. patvirtino, kad pareiškėjas pastatais naudojasi nuo 2015 m., liudytoja R. R. nurodė, kad buvo didelis sąrašas asmenų, kuriems pastatai buvo perduoti už pajus, kad jai žinoma, jog niekas iš buvusių pajininkų į šiuos pastatus nepretenduoja ir jais nesinaudoja. Pareiškėjas nežino ir šiuo metu, neturėdamas dokumentų, neturi jokių galimybių patikrinti, ar visų pajininkų dalis buvo nupirkęs J. E., o iš jo pareiškėjas. Dėl to pareiškėjas atsiėmė pareiškimą dėl įgyjamosios senaties ir byla buvo nutraukta. Pareiškėjas po minėtos bylos nutraukimo prie pastatų buvo iškabinęs skelbimus, kad pretenduoja į juos, ir jei yra kitų į juos teisių turinčių asmenų, kad jie kreiptųsi į teismą, skelbimai kabo iki šiol, tačiau jokios reakcijos į juos nebuvo, kas patvirtina, kad kitų asmenų, kurie turėtų pagrindą pretenduoti į šiuos pastatus, nėra. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Daikto registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 529 straipsnis). Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai, po šios datos daikto valdymo neįregistravus viešame registre, laikytina, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga – daiktą dešimt metų valdyti atvirai. Tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. Po 2003 m. liepos 1 d., įregistravus daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. CK įsigaliojimo, šis terminas įskaitomas į dešimties metų terminą, skaičiuojamą nuo daikto valdymo įregistravimo viešame registre momento. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Asmuo, valdantis atitinkamą daiktą kaip savą, tačiau nesantis to daikto savininku, gali prašyti, kad daikto valdymo faktas būtų patvirtintas teismine tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Pareiškėjas neturi galimybių kitu keliu savo teisių realizuoti, todėl kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo nuo 2015 m. sausio 1 d. fakto patvirtinimo. Valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Taigi, daikto valdymo teisė pagal CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal CK 4.23 straipsnio 3 dalį slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. NTRĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Kaip minėta, pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka yra padaręs pastatų komplekso (dviejų sandėlių ir kitų inžinerinių statinių) kadastrinius matavimus, pareiškėjo valdomiems pastatams Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas suteikė unikalius numerius, bet pareiškėjas neturi reikiamų dokumentų daiktinėms teisėms įregistruoti, pareiškėjas negali kitokia tvarka, išskyrus kreipiantis į teismą, gauti valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 526 straipsnio 3 dalis). Valdymo fakto patvirtinimas sudarytų galimybę pareiškėjui pastatų kompleksą (du sandėlius ir kitus inžinerinius statinius) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, sudarytų galimybę išviešinti valdymo faktą, jį įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, bei sudarytų prielaidą pareiškėjui ateityje nuosavybės teisę į juos įgyti įgyjamosios senaties būdu, o taip pat eliminuotų galimybę pripažinti bešeimininkiu turtu (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo žiniomis, asmenų, suinteresuotų pareiškime nurodytų pastatų valdymu, nėra.