- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-2779-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15690-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Ventos mūras“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Statybų fondas“, J. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) mažosios bendrijos „Ventos mūras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ventos mūras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Statybų fondas“ ir J. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Ventos mūras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų fondas“ ir subsidiariai iš atsakovo J. Č. 25,652,32 Eur skolą, 923,48 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Po ieškinio priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovės UAB „Statybų fondas“ buveinės ar faktinės veiklos vykdymo ir atsakovo J. Č. gyvenamosios vietos ar kitus adresus, kuriais (-iuo) galima būtų įteikti procesinius dokumentus atsakovams; nurodyti procesinių dokumentų įteikimo atsakovams alternatyvius būdus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118–130 straipsniai).
3. Ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovės MB „Ventos mūras“ ieškinį atsakovams UAB „Statybų fondas“ ir J. Č. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą.
5. Teismas nurodė, kad ieškovui per 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nurodytą terminą neištaisius nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytų trūkumų, yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
6. Kadangi žyminis mokestis byloje įskaitytas nebuvo, teismas žyminio mokesčio grąžinimo klausimo nesprendė.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti esmės – grąžinti ieškovės ieškinį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nepavykus atsakovams įteikti procesinių dokumentų registruota pašto siunta, procesinius dokumentus prašo įteikti atsakovams viešo paskelbimo būdu. Ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi galimą atsakovės UAB „Statybų fondas“ vykdomos veiklos adresą – (duomenys neskelbtini), kitokių adresų nežino ir negali gauti.
Atsiliepimas
7.2. Atsakovo J. Č. adresas buvo nurodytas pagal Juridinių asmenų registro duomenis, kuriuose nurodyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenys apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą teismui taip pat buvo žinomi.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovė vertino, jog kitų atsakovų adresų procesiniams dokumentams įteikti nurodyti negali ir tokio ieškinio trūkumo pašalinti kitaip negali, o ieškinio trūkumų dėl alternatyvaus dokumentų įteikimo būdo nereikia šalinti, nes tai buvo nurodyta dar ieškinyje.
7.4. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad pasirinkti atsakovus yra ieškovės teisė, ieškinyje nurodė atsakovais UAB „Statybų fondas“ ir J. Č. Teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje pats nurodė, jog ieškovei išaiškinta, kad nepasinaudojus teise pakeisti atsakovą, t.y. nepašalinus atsakovo J. Č. iš bylos, byla bus nagrinėjama atsižvelgiant į įstatyme nustatytus ir teismų praktikoje detalizuotus juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės ypatumus, dėl to ieškovė su teismu sutiko ir tam neprieštaravo. Ieškovė prisiėmė riziką dėl bylos baigties ir jos pasekmių, todėl atsakovo J. Č. nešalino ir tikėjosi, kad byla bus nagrinėjama pareikšto ieškinio ribose.
7.5. Teismo nustatytos aplinkybės (galimai netinkamai pasirinktas atsakovas) nėra nei procesinio dokumento formos, nei turinio trūkumas, dėl kurio tolimesnis civilinės bylos nagrinėjimas būtų negalimas. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje teismas po proceso atnaujinimo kilusius procesinius neaiškumus galėjo spręsti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, o ne taikyti trūkumų šalinimo institutą. Teismas savo iniciatyva net negalėjo siūlyti pašalinti atsakovą J. Č. iš bylos, nes nebuvo tokio bylos šalies prašymo.
7.6. Palikus ieškinį nenagrinėtą buvo negražintas 598 Eur žyminis mokestis. Kreipiantis iš naujo, ieškovei reikėtų pateikti teismui tuos pačius dokumentus, kurie yra pateikti šioje byloje, nes jokių kitų ieškovė neturi ir jų negali gauti, t.y. negali pateikti kitų atsakovų buveinės ar veiklos vykdymo vietos, gyvenamosios vietos adresų, išskyrus duomenis, kurie jau buvo pateikti teismui. Be to, reikėtų iš naujo sumokėti teismo negrąžintą žyminį mokestį.
7.7. Byla vien ieškinio priėmimo ir pasirengimo stadijose jau yra užtrukusi (nuo ieškinio pateikimo teismui 2021 m. gegužės 31 d.) iki šiol, nes, pirma, teismas atsisakė priimti ieškinį ir jį priėmė tik po Vilniaus apygardos teismo nutarties, o dabar paliko ieškinį nenagrinėtą, kas lemia naują proceso užsitęsimą dar net nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovei nepašalinus ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovės UAB „Statybų fondas“ buveinės ar faktinės veiklos vykdymo ir atsakovo J. Č. gyvenamosios vietos ar kitus adresus, kuriais galima būtų įteikti procesinius dokumentus atsakovams; nurodyti procesinių dokumentų įteikimo atsakovams alternatyvius būdus (CPK 118–130 straipsniai). Teismas išaiškino, kad jeigu ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalins nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, jos ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
12. Teismas nutartyje nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovams siųsti ieškinyje nurodytais adresais – atsakovei UAB „Statybų fondas“ adresu (duomenys neskelbtini) (kontaktinis adresas), atsakovui J. Č. – (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti su žyma, kad adresatai jiems skirtų pašto siuntų neatsiėmė. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovės UAB „Statybų fondas“ buveinės adresas yra Vilniaus m. sav. teritorija. Gyventojų tarnybos registro duomenimis atsakovas J. Č. deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovams nėra galimybės įteikti procesinius dokumentus CPK 123 straipsnio 4 dalies ir CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
13. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė kaip subsidiarų atsakovą šioje byloje įtraukė ir atsakovės vienintelį akcininką bei direktorių J. Č.. Tokią savo poziciją ieškovė grindė tuo, kad atsakovės UAB „Statybų fondas“ finansinė padėtis tikrai yra bloga. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika dėl kreditoriaus galimybės bendrovės vadovui reikšti tiesioginį ieškinį, vadovaudamasis CPK 45 straipsnio 1 dalimi, ieškovei išaiškino, kad ši turi teisę patikslinti byloje atsakovus. Pažymėjo, kad nepasinaudojus minėta teise byla iš esmės bus nagrinėjama atsižvelgiant į įstatyme nustatytus ir teismų praktikoje detalizuotus juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės ypatumus.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
15. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi ji negali nurodyti kitų atsakovų procesinių dokumentų įteikimo adresų, o ieškinyje buvo pareiškusi prašymą nepavykus atsakovams procesinių dokumentų įteikti registruota pašto siunta, juos įteikti atsakovams viešo paskelbimo būdu. Ieškovė taip pat pažymi, kad teismas neturėjo ir negalėjo siūlyti pašalinti atsakovą J. Č. iš bylos, nes nebuvo tokio bylos šalies prašymo. Teigia, kad ji suprato, jog nepašalinus atsakovo iš bylos, ji bus toliau nagrinėjama atsižvelgiant į įstatyme nustatytus ir teismų praktikoje detalizuotus juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės ypatumus, ir tam neprieštaravo, prisiėmė riziką dėl bylos baigties ir jos pasekmių, todėl atsakovo J. Č. nešalino.
16. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šių ieškovės atskirojo skundo argumentų.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovei nepašalinus ieškinio trūkumų
17. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą po to, kai ieškovė nepašalino 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nurodytų ieškinio trūkumų – nepatikslino atsakovų UAB „Statybų fondas“ faktinės veiklos ir J. Č. gyvenamosios vietos adresų, nenurodė alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo atsakovams būdų (CPK 118-130 straipsniai).
19. Ieškovė teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties neskundė, taigi nutartis yra įsiteisėjusi. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamos 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas betarpiškai susijęs ir su 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nustatytais trūkumais bei jų įtaka tolimesniam bylos nagrinėjimui, pasisako dėl pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą buvimo ieškovei nepašalinus aukščiau nurodytų ieškinio trūkumų.
20. Bylą nagrinėjantis teismas privalo suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę išreikšti savo poziciją dėl bylos dalyko. Šios galimybės įgyvendinimas susijęs su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, tokiu būdu suteikiant teisę pateikti atsiliepimą bei naudotis visomis kitomis proceso dalyvio procesinėmis teisėmis. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus reglamentuoja CPK 117–132 straipsniai. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui (CPK 117 straipsnio 2 dalis).
21. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
22. CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (3 dalis).
23. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalys).
24. CPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
25. Vadovaujantis CPK 129 straipsnio 1 dalimi, kai šalies interesams byloje atstovauja kuratorius (CPK 39 straipsnis), šiai šaliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui. Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga). Išimtiniais atvejais teismas gali įpareigoti ieškovą pateikti atitinkamus duomenis (pvz., asmens kodą, gyvenamąją vietą) apie byloje dalyvaujančius asmenis, tačiau teismas visada turėtų įvertinti, ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, be to, ar ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 19 punktas; 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Statybų fondas“ procesiniai dokumentai išsiųsti ieškinyje nurodytu jos žinomu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovės buveinės adresas yra Vilniaus m. sav. teritorija. Atsakovui J. Č. procesiniai dokumentai išsiųsti ieškinyje nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į teismą taip pat grįžo neįteikti. Duomenų, kad procesiniai dokumentai atsakovams buvo siųsti kitais adresais ar būdais byloje nėra.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas; 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-916/2021).
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įstatymo nuostatas, galimus procesinių dokumentų įteikimo fiziniams ir juridiniams asmenims būdus, pažymi, kad šioje byloje nebuvo procesinių kliūčių atsakovams įteikti procesinius dokumentus CPK nustatyta tvarka ieškovei nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų.
30. Visų pirma, pastebėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog teismas procesinių dokumentų neįteikęs atsakovams ieškinyje nurodytais adresais – atsakovės UAB „Statybų fondas“ kontaktiniu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo – deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), būtų siekęs nustatyti kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo atsakovams adresus / būdus. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad teismas būtų užklausęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę apie atsakovo J. Č. darbovietę (-es), tikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, siekdamas procesinius dokumentus atsakovams įteikti galimai turimo nekilnojamojo turto adresu, taip pat panaudojęs kitų viešų registrų duomenis ar pasinaudojęs viešai prieinama informacija ir bandęs procesinius dokumentus atsakovams įteikti kitais būdais (pvz.:, elektroninių ryšių priemonėmis). Taigi, vertinant šias aplinkybes, spręstina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų nuo jo priklausančių priemonių tam, kad būtų išnaudoti visi galimi procesinių dokumentų atsakovams įteikimo būdai.
31. Pažymėtina, kad išnaudojus visas aukščiau nurodytas galimybes įteikti atsakovams procesinius dokumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra kliūčių šioje byloje atsakovui J. Č. procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas turi deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), todėl procesinių dokumentų įteikimas juos paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant juos įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos yra galimas. Be to, ieškovė ieškinyje taip pat pareiškė teismui prašymą nepavykus procesinių dokumentų atsakovams įteikti registruota pašto siunta, juos atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Duomenų, kad teismas būtų siuntęs procesinius dokumentus atsakovui J. Č. su suformuota specialia pašto siunta, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikyti juos įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nėra. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ir viešo paskelbimo būdu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
32. Tuo tarpu nors atsakovei UAB „Statybų fondas“ ir nėra galimybės procesinių dokumentų įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kadangi įmonės registruotos buveinės adresas apsiriboja tik Vilniaus m. sav. teritorija, t.y. nėra nurodytas konkretus buveinės adresas, visgi, vadovaujantis CPK 124 straipsnio 4 dalimi, atsakovei procesiniai dokumentai taip pat gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
33. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepašalinus 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje numatytų trūkumų, skundžiama nutartimi palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtą pernelyg formaliai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis), t. y. sprendęs, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, iš esmės nevertino šių trūkumų reikšmės tolimesnei proceso eigai. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad byloje yra neišnaudoti visi procesinių dokumentų atsakovams įteikimo būdai ir įvertinus tai, kad procesinių dokumentų įteikimas dalyvaujantiems byloje asmenims yra teismo pareiga – būtent teismas taiko įstatymo nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą dalyvaujantiems byloje asmenims, spręstina, kad ieškovės ieškinio trūkumų nepašalinimas nėra kliūtis šios bylos procesui tęstis. Įvertinus konkrečią faktinę situaciją, teismo nustatytų trūkumų pobūdį, tai, kad ieškovė nežino kitų procesinių dokumentų įteikimo atsakovams adresų, spręstina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu šioje byloje neatitiko proceso operatyvumo, ekonomiškumo, teisingumo principų, todėl, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų aukščiau nurodytų reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
34. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su teismo motyvais dėl J. Č. tinkamumo byloje būti atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties turinį, pažymi, kad šiuo atveju teismas tik atkreipė ieškovės dėmesį dėl galimai netinkamo atsakovo byloje, išaiškino ieškovei teisę patikslinti byloje atsakovus, tačiau to nelaikė ieškinio trūkumu ir ieškovės neįpareigojo jo pašalinti. Taigi, šiuo aspektu ieškovės ieškinys nebuvo paliktas nenagrinėtas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl teismo nustatytų ieškinio trūkumų, kurie nėra kliūtis bylos procesui tęstis, nepašalinimo, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
36. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės mažosios bendrijos „Ventos mūras“ atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.