Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiluminės energijos sistemos“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – daugiabučio namo savininkų bendrija „Siena“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą trečiasis asmuo informuotas tinkamai (el. b. l. 71).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2013-01-16 iki 2014-01-15 buvo apdraudusi M. L. P. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14–15). 2013-10-15 dėl įvykusios avarijos vamzdyne (el. b. l. 17) apdraustas turtas buvo apgadintas. Nustatyta, kad siena laiptinėje šlampa dėl trūkusio šildymo sistemos vamzdžio, siekiant nustatyti avarijos židinį, buvo išardyta dalis (duomenys neskelbtini) buto kambario sienos (el. b. l. 12, 18–19). Ieškovės žalų ekspertas A. Z. 2013-11-05 užpildė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą (el. b. l. 20–21). Pagal padarytą žalą (el. b. l. 23) buvo apskaičiuota draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui – 831 Lt (el. b. l. 22). Ieškovė į bylą patiekė apgadinimus patvirtinančias nuotraukas (el. b. l. 25–37). Nurodyto dydžio išmoka 2013-11-12 buvo pervesta nukentėjusiajai (el. b. l. 24, 10). 2012-09-03 UAB „Šiluminės energijos sistemos“ su DNSB „Siena“ sudarė šildymo, šalto ir karšto vandens sistemų, nuotekų ir elektros tinklų nuolatinės techninės priežiūros sutartį, kuria atsakovei pavesta atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo, šalto ir karšto vandens sistemų, nuotekų ir elektros tinklų nuolatinę techninę priežiūrą (el. b. l. 57–59). Byloje pateikta techninės priežiūros žurnalo kopija (el. b. l. 138–144). Remdamasi šia sutartimi, 2014-01-13 ieškovė pateikė pretenziją UAB „Šiluminės energijos sistemos“ dėl žalos atlyginimo (el. b. l. 11, 16). UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atlyginti prašomą žalą nesutiko, nurodė, jog sieną turi susitvarkyti gyventojai savo lėšomis (el. b. l. 13). Už avarijos likvidavimą pagal lokalinę sąmatą DNSB „Siena“ su atsakove atsiskaitė (el. b. l. 60–61, 62).

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas), atlyginęs trečiajam asmeniui žalą, regreso tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Šiluminės energijos sistemos“ – ginčo gyvenamojo namo šildymo, šalto ir karšto vandens sistemų, nuotekų ir elektros tinklų prižiūrėtojui, motyvuodamas tuo, jog atsakovas prisiėmęs priežiūros sutartyje numatytus įsipareigojimus tapo namo bendrojo naudojimo objektų ir inžinierinių sistemų valdytoju, nepalaikė tinkamos sistemų ir įrenginių būklės, todėl privalo atlyginti avarijos metu padarytą žalą.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK6.246, 6.247, 6.249 str.). CK6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šiuo atveju 2012-09-03 DNSB „Siena“ sudarė su atsakove „Šildymo, šalto ir karšto vandens sistemų, nuotekų ir elektros tinklų nuolatinės techninės priežiūros sutartį“, todėl siekiant tinkamai atsakyti į klausimą, ar dėl patirtos žalos trečiojo asmens turtui, kurią šiam atlygino ieškovė, yra atsakinga atsakovė, būtina aiškintis šios techninės priežiūros sutarties turinį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei UAB „Šiluminės energijos sistemos“ sutarties 1.1 punktu buvo pavesta vykdyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo, šalto ir karšto vandens sistemų, nuotekų ir elektros tinklų nuolatinę techninę priežiūrą. 2.2.1 punktu atsakovė taip pat įsipareigojo vykdyti bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančių šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinę techninę priežiūrą, vadovaujantis Energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintu „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašu“, Ūkio ministro 2005-08-05 įsakymu Nr. 4-291 patvirtintomis „Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėmis“ ir kitais su pastatų priežiūra susijusiais LR įstatymais, jų lydimaisiais aktais ir norminiais dokumentais bei jų pakeitimais.

Byloje 3-io asmens DNSB „Siena“ atstovas paaiškino, jog apie metus laiko iki 2013-10-15 nuolat šlapo viena namo išorinė siena ir 5 butas. Galvojo, kad to priežastis stogas ir lietvamzdžiai. Ne kartą žodžiu bendrijos atstovai kreipėsi į atsakovę, kad nustatytų priežastį, tačiau jų specialistai nieko aiškaus nepasakydavo. 2013 m. spalio mėnesį siena jau pradėjo labai stipriai šlapti. Atsakovė pirmiausia atsiuntė santechniką, kuris sakė, jog jis nekompetentingas spręsti šiuos klausimus. Tada atvyko kiti specialistai ir nusprendė, jog (duomenys neskelbtini) bute reikia kirsti sienoje angą, nes būtent čia vamzdynuose yra problema. Buto savininkai buvo iškvietę iš VDU inžinierių, kuris vis tik tam prieštaravo ir nurodė, jog priežastis tikrai yra ne čia, tačiau atsakovės darbuotojai, nepaisant šios nuomonės, nusprendė, jog būtina daryti sienoje angą bute. 2013-10-15 išardė apie 1 kv. m pločio angą, įlindo į vidų ir nustatė, kad toje vietoje viskas sausa ir švaru, o prie vamzdyno reikia eiti iš laiptinės pusės. Tada dar kartą buvo ardoma siena iš laiptinės pusės, meistrai pašalino bendro naudojimo šildymo vamzdžio įtrūkimą ir siena daugiau nebešlapo. Bendrija pagal atsakovės pateiktą lokalinę sąmatą sumokėjo už atliktus vamzdyno remonto darbus bei angos sutvarkymą laiptinėje.

Taigi, iš šių atsakovės nepaneigtų faktinių aplinkybių matyti, jog namo išorinė lauko siena drėko apie metus laiko; bendrijos atstovai žodžiu ne kartą kvietė atsakovės darbuotojus nustatyti drėkimo priežastį, tačiau atsakovė ilgą laiką jokių operatyvių pastangų tam nedėjo, o, kai nusprendė nustatyti sienos drėkimo židinį, išardė sieną visai ne toje vietoje, kurioje turėjo ardyti. Remiantis Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 d., pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais, tačiau atsakovė tinkamai neprižiūrėjo ir savalaikiai nesirūpino šildymo sistemos vamzdyno būkle, todėl pažeidė savo įsipareigojimus pagal sutartį.

Atsakovės atstovas teigė, jog jam nėra galimybių nustatyti sienose esančių vamzdynų būklę, tačiau teismas pažymi, jog šiuo atveju vamzdyno būklę reikėjo tikrinti ne visame name, o aiškioje, konkrečioje vietoje, nes metus laiko gyventojai skundėsi, jog šlampa siena, tačiau ir šių savo pareigų atsakovė neįvykdė kvalifikuotai, nes išardė sieną ne toje vietoje, kur buvo trūkęs vamzdis, ir tuo padarė žalą. Be to, akcentuotina ir tai, jog atsakovė savo veikloje, remiantis sutarties 2.2.1 punktu, turėjo vadovautis Ūkio ministro 2005-08-05 įsakymu Nr. 4-291 patvirtintomis „Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėmis“, kurių 34.8 punktas įtvirtina prižiūrėtojo pareigą sudaryti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą pagal teisės aktų reikalavimus. Tų pačių taisyklių 159 straipsnis reglamentuoja eksploatacijos metu būtinus atlikti veiksmus, tarp kurių – imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti (Taisyklių 159.7 str.). Taisyklių 37.2 punktas nustato, jog prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, darbuotojai, tiesiogiai prižiūrintys (eksploatuojantys) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, atsako už įvykį dėl jų kaltės arba dėl netinkamų veiksmų, likviduojant to įvykio padarinius jų priežiūros zonoje. Šildymo sistemų praplovimas, hidraulinis išbandymas, paruošimas šildymo sezonui, skaitiklių rodmenų fiksavimas ir techninės priežiūros žurnalo pildymas yra tik maža dalis darbų, kuriuos atsakovė turėjo atlikti pagal aukščiau minėtus teisės aktų reikalavimus.

Atsakovės atstovas, įrodinėdamas, kad šiuo atveju jo atsakomybė už žalą nekyla, nurodė, jog iš atsakovės pusės jokio piktavališkumo, nustatant avarijos židinį, nebuvo, tačiau teismas pažymi, jog atsakomybė kyla ir tada, kai asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, elgiasi nekvalifikuotai ir aplaidžiai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 234,40 Eur žalą, įvertinus nusidėvėjimo procentą (6,27 Eur) nes trūkus šildymo sistemos vamzdžiui, atsakovės darbuotojai nusprendė kirsti angą sienoje 10 bute, kad prieiti prie avarijos židinio. Buvo išardyta gipskartonio siena ir nuplėšti tapetai. Žalos dydį ieškovė grindžia nuotraukomis (el. b. l. 25–37), turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu (el. b. l. 20) bei lokaline sąmata (el. b. l. 23). Ieškovės atstovė paaiškino, jog žala buvo paskaičiuota taip, kad turtas būtų atstatytas į iki išgriovimo buvusią padėtį. Seni sienų apmušalai buvo paskaičiuoti visai sienai, nes dalies sienos niekas netapetuoja, tuo labiau, kad tokių pačių apmušalų jau nebuvo įmanoma nupirkti.

Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovės bendrijai pateiktoje sąmatoje (el. b. l. 60–61) jau buvo įtraukti nišų užtaisymo mūro sienose darbai, todėl atlyginti žalą ieškovė reikalauja nepagrįstai. 3-iojo asmens atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovė užtaisė pagal minėtą sąmatą nišą laiptinėje, o ne jų bute. Kadangi 10 butas buvo draustas, savininkai atsakovei pretenzijų nereiškė. Atsakovės atstovas šių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepaneigė.

Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus ir žalą, kilusią dėl šių veiksmų, konstatuotina jog tarp jų yra priežastinis ryšys, nes, jei atsakovės darbuotojai būtų dirbę kvalifikuotai, visų pirma, angą sienoje būtų ardę iš laiptinės pusės ir radę vandens tekėjimo židinį, todėl nebūtų reikėję ardyti angos gyventojams priklausiusiose patalpose. Šiuo atveju darbuotojai dirbo vadovaudamiesi spėjimo principu ir nesugebėjo tinkamai likviduoti avarijos padarinių. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

Ieškovė byloje įrodė atsakovės kaltę ir neteisėtą veiką, o atsakovė savo kaltės dėl netinkamo savo pareigų vykdymo byloje nepaneigė. Kadangi atsakovė netinkamai atliko jai priskirtas šildymo sistemos priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), dėl jos neteisėtų ir nekvalifikuotų veiksmų trečiajam asmeniui buvo apgadintas turtas (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str.), todėl atsakovei kyla atsakomybė dėl netinkamai atliktų pareigų.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 25,24 Eur kompensuojamųjų palūkanų už 655 pradelstas dienas.

CK 6.53 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013 nurodė, kad prievolė pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.

Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji tapo vykdytina po pareikalavimo ją įvykdyti. Pagal 2014 m. sausio 13 d. pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė prievolę pareikalavo įvykdyti per 18 dienų. Ieškovė paskaičiavo palūkanas už 655 dienas iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovė šio reikalavimo neginčijo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 25,24 Eur kompensacinės palūkanos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Patenkinus ieškinį, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos už teisines paslaugas (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Valstybei iš atsakovės priteistinos 6,24 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 270 straipsniu, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b. k. 73000, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiluminės energijos sistemos“, į. k. 135593668, buveinė Kaune, Lazdijų g. 20, 234,40 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 40 ct) žalos atlyginimo, 25,24 Eur (dvidešimt penkių eurų 24 ct) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (259,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiluminės energijos sistemos“, į. k. 135593668, buveinė Kaune, Lazdijų g. 20, 6,24 Eur (šešių eurų 24 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank”, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.