- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- e2YT-9086-960/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04720-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pareiškėjas
- V. K., G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Agnija Frejerė
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K., G. S. ir V. K. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad pareiškėjas po motinos G. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjai G. S. ir V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
Pareiškėjas V. K. nurodo, kad po savo motinos G. K., mirties (duomenys neskelbtini) laiku nesusitvarkė palikimo, tačiau motinos turtą pradėjo valdyti faktiškai kaip savo ir tokiu būdu priėmė palikimą. Pareiškėjo motina su Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurio metu sutuoktiniams gimė trys vaikai: pareiškėjai V. K., G. S. ir V. K.. Pareiškėjo V. K. žiniomis, jo motinai prieš mirtį priklausė nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini); 2) vienbutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas pagal 1999 m. gegužės 10 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. R8-3421, išduotą po Z. K. mirties. Po motinos mirties, pareiškėjas kartu su broliu ir seserimi nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Pareiškėjas dėl žmogiškos klaidos manė, jog palikimui priimti yra įvirtintas šešių mėnesių terminas, tik vėliau pareiškėjas sužinojo, jog palikimą priimti ir į notarą kreiptis reikia per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Pareiškėjas su šeima gyveno ir šiuo metu gyvena name adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir mirusioji, ja nuolatos rūpinosi, taip pat ir jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu (juo rūpinasi iki dabar), todėl pareiškėjas manė, kad nekilnojamasis turtas jam priklauso pilna apimtimi.
Pareiškėjai G. S. ir V. K. pareiškimuose dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo nurodė, kad neprieštarauja, jog jų broliui V. K. būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Savo pareiškimus grindžia tuo, kad po motinos mirties laiku nesutvarkė paveldėjimo dokumentų, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Santykiai su tėvais buvo labai artimi, todėl (duomenys neskelbtini) mirus motinai, pareiškėjai turėjo didelį stresą ir išgyvenimus, kadangi neteko labai artimo žmogaus. Išgyvendami stresą po motinos mirties, visi pareiškėjai kartu rūpinosi visomis motinos laidojimo išlaidomis, todėl pirmiausiai pareiškėjams rūpėjo ne palikimo priėmimas, o pačių pareiškėjų emocinė būsena ir motinos laidojimo procedūros. Pareiškėjų broliui sužinojus, jog palikimo terminas yra ne šeši, o trys mėnesiai, V. K. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjai gavo pranešimą, jog turi pareikšti nuomones dėl brolio vardu tvarkomo palikimo, susisiekus su broliu susitarė, kad likę pareiškėjai teiks pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimais į pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjų G. S. ir V. K. pareiškimus dėl termino atnaujinimo priimti palikimą nurodė, kad nėra gavusi jokių duomenų apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, kad pareiškėjas V. K. priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, o pareiškėjai G. S. ir V. K. terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. esant pagrindui atnaujinti terminą, neprieštaraus pareiškėjų prašymų patenkinimui.
Teismo posėdžio metu visų pareiškėjų atstovė advokatė Agnija Frejerė pareiškėjų pareiškimus palaikė ir prašė tenkinti. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimai tenkintini.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas V. K., gim. (duomenys neskelbtini) yra palikėjos G. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus. Palikėja kartu su Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini), susilaukė vaikų (pareiškėjų) V. K., G. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjai mirties momentu asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir namas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)).
2022 m. vasario 22 d. Testamentų registro išraše matyti, kad nėra palikėjos palikimo priėmimo faktų, įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų bei nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėjai nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas V. K. pradėjo jį faktiškai valdyti.
Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nereikalaujama, kad veiksmai būdų teisinio pobūdžio, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iš kurių galima matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teisinės pasekmės, atsirandančios faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pareiškėja, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjo paaiškinimais, mokėjimo už palikėjai priklausančiam turtui teiktas komunalines paslaugas nurodymais, esant kitų pareiškėjų sutikimui, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas V. K. po palikėjos mirties toliau rūpinosi motinos turtu, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, pareiškėjas V. K. priėmė palikimą po G. K. mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Esant šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo V. K. pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjui įteisinti po G. K. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005).
Teismas, įvertinęs pareiškėjų G. S. ir V. K. pareiškimuose nurodytas aplinkybes, termino priimti palikimą praleidimo priežastis, jog pareiškėjai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi neturėjo šiems veiksmams atlikti teisinių žinių, patyrė emocinius išgyvenimus po motinos mirties, terminas praleistas nežymiai, daro išvadą, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448, 576-582 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų pareiškimus tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po pareiškėjo motinos G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Atnaujinti pareiškėjams G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po motinos G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir nustatyti terminą per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.