Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. A. ir (duomenys neskelbtini) atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) J. I. 2024 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) J. I. 2024 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) I. A. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, o būtent dėl to, kad ji, 2024 m. vasario 6 d., apie 13.19 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Dėl minėto administracinio nusižengimo I. A. buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda (b. l. 18).

Į teismo posėdį abi šalys neatvyko. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju I. A. apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai informuota, prieš pat teismo posėdį su pastarąja susisiekus telefonu, nurodė, kad bylos nagrinėjime dalyvauti nepageidauja. Institucija 2024 m. birželio 11 d. taip pat informavo teismą, kad bylos nagrinėjime dalyvauti nepageidauja, todėl byla išnagrinėta proceso šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

KET 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 1 priedo 332 punkte yra pateiktas kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ apibrėžimas. Minėtoje normoje nurodyta, kad ženklas sustoti draudžiama nurodo, kad draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.

Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad 2024 m. vasario 6 d., 13.19 val., (duomenys neskelbtini), kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje buvo paliktas I. A. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nekilo. Esminis argumentas, dėl kurio yra nesutinkama su skundžiamu Nutarimu, yra tai, kad I. A. bylai aktualiu laiku jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės nevairavo, tą padarė jos sūnus A. A., kuris šią aplinkybę patvirtino pats kreipdamasis į Instituciją, tačiau nepaisant minėtos aplinkybės, Institucija administracinėn atsakomybėn patraukė ne I. A. sūnų, o ją pačią.

Teismas, šiuos administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. argumentus sugretinęs su rašytine bylos medžiaga, juos įvertinęs tiek kartu, tiek atskirai, neturi pagrindo jiems nepritarti ir pripažinti, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos turinio, 2024 m. vasario 16 d. administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. sūnus A. A. kreipėsi į Instituciją su prašymu, kuriame informavo, kad būtent jis 2024 m. vasario 6 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur šalia šio pastato paliko automobilį, tam, kad pasiimti daiktus, iš jo paimtus (duomenys neskelbtini) (b. l. 35- 45). Šis minėto asmens prašymas 2024 m. vasario 25 d. Institucijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo persiųstas (duomenys neskelbtini), nurodant, kad automobilių statymo tvarką (duomenys neskelbtini) prižiūri būtent (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-49). Pažymėtina, jog nepaisant 2024 m. vasario 16 d. A. A. pateikto prašymo, kuriame jis save identifikavo kaip asmenį, 2024 m. vasario 6 d., (duomenys neskelbtini), padariusį administracinį nusižengimą, Institucija 2024 m. vasario 23 d. ne jam, o jo motinai I. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo būtent ją pripažino kaip asmenį, pirmiau nurodytu adresu ne vietoje palikusį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26). Pažymėtina, jog po to, kai I. A. buvo persiųstas administracinio nusižengimo protokolas ir pranešimas apie tai, kad ji turi teisę Instituciją informuoti apie galimai kitą asmenį, kuris padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, pastarosios sūnus A. A. 2024 m. balandžio 10 d. kreipėsi tiek į Instituciją, tiek į tiesiogiai pirmiau nurodytus procesinius dokumentus persiuntusią Institucijos specialistę, informuodamas, kad būtent jis buvo tas asmuo, kuris paliko automobilį 2024 m. vasario 6 d., (duomenys neskelbtini), ir prašė bylą nutraukti prašyme nurodytais pagrindais (b. l. 50). Kartotinai, nepaisant pirmiau nurodyto prašymo ir jame išdėstytų aplinkybių, Institucija skundžiamą Nutarimą priėmė būtent I. A. atžvilgiu.

Taigi, iš pirmiau chronologiškai aptartų faktinių aplinkybių, kurias įrodo paminėta rašytinė bylos medžiaga, akivaizdu, kad iš karto po įvykio, tai yra – po 2024 m. vasario 6 d., I. A. sūnus A. A. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų informuoti Instituciją apie asmenį bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavusį ir palikusį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nepaneigtina, jog pirmiau išvardintuose A. A. prašymuose buvo akcentuojamas ir netinkamas (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbas, tačiau jų turinyje buvo išsamiai aptartos įvykio aplinkybės, įskaitant ir tą faktą, jog būtent A. A. vairavo jo motinai nuosavybės teise priklausantį automobilį. Akivaizdu, kad Institucija tiek iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, tiek iki skundžiamo Nutarimo priėmimo buvo informuota apie kitą asmenį, galimai padariusį I. A. inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nors Institucija atsiliepime nesutiko su skundo argumentais, apeliuodama į tai, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas būtent I. A. atžvilgiu, kadangi nebuvo pateikti visi pastarosios sūnų A. A. identifikuojantys duomenys, tačiau kaip matyti iš pirmiau aptartų A. A. Institucijai adresuotų prašymų, juose buvo pateikti asmens kontaktiniai duomenys, kurių pagrindu Institucija su minėtu asmeniu galėjo susisiekti ir inicijuoti pastarojo apklausą ar informuoti apie būtinybę pateikti rašytinius paaiškinimus. Be kita ko, Institucija, disponuodama informacija apie tai, kad dėl I. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo prisipažino jos pačios sūnus, nurodęs savo vardą ir pavardę, šiuos duomenis galėjo patikrinti valstybiniuose registruose ir taip nustatyti jo tapatybę, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, o būtent į tai, kad viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu I. A. neigė padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, taip pat į tai, kad viso proceso metu buvo sistemingai teikiami duomenys apie kitą asmenį, galimai padariusį šį administracinį nusižengimą, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad būtent I. A. buvo tas asmuo, kuris 2024 m. vasario 6 d., (duomenys neskelbtini), paliko jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių šią I. A. pateiktą įvykių versiją, todėl konstatuotina, kad Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama skundžiamą Nutarimą, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio aplinkybių, susijusių su administracinį nusižengimą padariusio asmens nustatymu, todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą papildomam aplinkybių tyrimui ir tinkamam subjekto nustatymui.

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde taip pat buvo akcentuojamos aplinkybės galimai šalinančios ar švelninančios administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybę, tokiu būdu prašant jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenos nepradėti ar ją nutraukti.

Minėtų skundo argumentų kontekste teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, įskaitant ir šias skunde nurodytas aplinkybes, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir skundo argumentai, turės būti įvertinti tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos I. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) J. I. 2024 m. balandžio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.