- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- I1-4285-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00850-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
2020 m. rugpjūčio 4 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su patikslintu skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN – AK) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad yra kalinamas Pravieniškių PN – AK teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. Teigia, kad Pravieniškių PN – AK nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas tenkantis vienam asmeniui, gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos yra apgailėtinos būklės, padengtos pelėsiu, per patalpose esančius langus nėra galimybės išsivėdinti gyvenamosios erdvės, trūksta natūralios šviesos. Atkreipia dėmesį, jog karantino patalpose buvusios lovos yra surūdijusios, sulūžusios. Akcentuoja, jog galiojančios Lietuvos higienos normos įpareigoja Pravieniškių PN – AK administraciją sudaryti nuteistiesiems tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką.
Pareiškėjo nuomone kalinimas minėtomis sąlygomis yra prilyginamas žmogaus kankinimui, žemino jo garbę bei orumą, kėlė grėsmę jo sveikatai, prieštaravo teisės aktuose įtvirtintam bausmės humanizmo principui, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN – AK.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nepalaiko jame pateiktų argumentų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. S. nurodė, kad palaiko patikslintą skundą, prašė jį tenkinti iš esmės.
Pareiškėjas 2020 m. vasario 28 d. bausmės atlikimui buvo perkeltas iš Alytaus pataisos namų į Pravieniškių PN – AK ir pagal nustatytą tvarką buvo apgyvendintas 1-ojo sektoriaus karantino patalpoje Nr. 1. 2020 m. kovo 3 d. Pravieniškių PN – AK direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei ir paskirtas bausmę atlikti į 5 būrį, 54 brigadą 5.4.2 lovą. Pareiškėjas su įsakymu buvo supažindintas, jį pasirašyti atsisakė bei atsisakė įsakymą vykdyti. Tuo faktiniu pagrindu pareiškėjas 2020 kovo 4 d. buvo laikinai izoliuotas ir perkeltas į kamerų tipo patalpas (karantino patalpą Nr. 2). Kadangi pareiškėjas ir vėlesnėmis dienomis nevykdė Pravieniškių PN – AK direktoriaus įsakymo, jis buvo laikinai izoliuojamas ir laikomas karantino patalpoje Nr. 2. 2020 m. kovo 17 d. pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN – AK 1-ojo sektoriaus į 3-ąjį sektorių.
Teisės aktai numato, jog kamerų tipo patalpoje vienam nuteistajam privalo tekti nemažesnis nei 3.6 kv. m. gyvenamojo ploto. Pravieniškių PN – AK teigia, jog ginčo laikotarpiu minėtas reikalavimas nebuvo pažeistas. Karantino patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 plotas siekia 36,43 kv. m., jose įrengtos 10 gyvenamųjų vietų asmenims, todėl vienam nusiteistajam tekdavo 3,643 kv. m. gyvenamojo ploto.
Karantino patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 įrengtos stiklo blokelių sienos 4000 x 1400 per kurias į patalpą patenka natūrali dienos šviesa. Nuteistųjų išdaužyti stikliniai blokeliai keičiami patvaresnėmis medžiagomis – plytomis. Taip pat sienose sumontuoti atidaromi skaidraus stiklo langai per kuriuos patenka natūrali dienos šviesa. Pažymi, jog 1-ojo sektoriaus karantino patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui patalpas galima vėdinti ir per langus, todėl Pravieniškių PN – AK nuomone karantino patalpose įrengti langai ir ventiliavimo sistemos atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus.
Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Karantino patalpų sienų ir lubų paviršius tvarkingas. Pravieniškių PN – AK užtikrina tinkamą lovų būklę, ar jos tvarkingos, nesulūžusios, tinkamos naudojimui. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Nuteistųjų sulaužytos, sulankstytos lovos nedelsiant tvarkomos arba keičiamos kitomis.
Švarą ir tvarką nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, akivaizdžius higienos normų pažeidimus fiksuoja Pravieniškių PN – AK direktoriaus įsakymo pagrindu sudaryta trūkumų pašalinimo komisija, kuri informuoja atsakingus įstaigos struktūrinių padalinių vadovus. Pažymi, kad jeigu patalpoje gyvenantis nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas, joje negalėtu atsirasti pelėsis, kauptis drėgmė. Pareiškėjas į Pravieniškių PN – AK administraciją su skundais dėl gyvenamojo ploto trūkumo, langų, apšvietimo, oro ventiliacijos, patalpos sienų, lubų ir pelėsio nesikreipė. Per visą ginčo laikotarpį pareiškėjas įstaigos administracijai įteikė tik vieną prašymą, kuriame prašė perkelti jį iš 1-ojo sektoriaus į 3-ąjį sektorių, kuris buvo tenkintas.
Pravieniškių PN – AK akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nei viena iš trijų privalomų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių objektyvių duomenų apie tai, kaip netinkamos kalinimo sąlygos pakenkė jo fizinei ar psichinei sveikatai. Per ginčo laikotarpį pareiškėjas į įstaigos psichologus, dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, nesikreipė. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad Pravieniškių PN – AK pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus ar teisėtus pareiškėjo interesus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. S. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinės žalos, jo teigimu atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, atlyginimą.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Pravieniškių PN – AK buvo laikomas teisės reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis – nesilaikyta reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto, karantino patalpose nebuvo tinkamos oro ventiliacijos, todėl ore nuolat tvyrojo drėgmė, sienos bei lubos buvo aptrupėjusios, apipuvusios, įrengti nekokybiški langai, todėl trūko natūralios dienos šviesos. Taip pat karantino patalpose esančios lovos buvo prastos būklės – surūdijusios, sulūžusios.
Nagrinėjamoje byloje aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami kalinamam asmeniui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98, ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių: elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei jo sveikatos būklės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiškia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; atsižvelgus į tai, toliau nėra būtina tirti kitus kalinimo sąlygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).
Pareiškėjas skunde teigia, jog teisės aktai reglamentuoja, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m ir kad apskaičiuojant tenkančio ploto dydį būtina išskaičiuoti gyvenamojoje patalpoje esančių baldų bei inventoriaus užimamą plotą. Analizuojant skundo bei atsiliepimo į skundą turinį matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas karantino patalpose. Pastebėtina, kad karantino patalpos teismų praktikoje pripažįstamos artimesnėmis kamerų tipo patalpoms (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl Didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.2 punktas reglamentuoja, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo pataisos įstaigų kameros tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas turi būti nemažesnis nei 3,6 kv. m.
Įsakyme ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti patalpose esančių baldų ar kito inventoriaus ploto. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistas Įsakymo 2.2 punkte nustatytas reikalavimas, jog pataisos įstaigų kamerų patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, tačiau atliekant vertinimą nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų bei inventoriaus užimamą plotą.
Remiantis Pravieniškių PN – AK Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. pažymoje Nr. 41-3821 „Dėl nuteistojo gyvenamųjų patalpų“ (b. l. 30) pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. kovo 3 d. buvo laikomas karantino patalpoje Nr. 1, o laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 17 d. buvo kalinamas karantino patalpoje Nr. 2. Minėtose patalpose iš viso yra įrengta 10 miegamųjų vietų. Ginčui aktualiu laikotarpiu karantino patalpoje Nr. 1 buvo kalinami 10 asmenų, o karantino patalpoje Nr. 2 buvusių nuteistųjų skaičius svyravo nuo 6 asmenų iki 10 asmenų.
Pravieniškių PN – AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. pažymoje Nr. 77-759 „Apie nuteistojo A. S> laikymo sąlygas“ (b.l. 31-32) teigiama, kad karantino patalpos Nr. 1 ir karantino patalpos Nr. 2 plotas siekia 36,43 kv. m. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui abejose karantino patalpose tekdavo mažiausiai 3,643 kv. m. (36,43 / 10) gyvenamojo ploto. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje Įsakymo 2.2 punkto reikalavimų pažeidimo nenustatyta, todėl kaip nepagrįstas atmestinas skundo argumentas, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK karantino patalpose trūko teisės aktais nustatyto 3,6 kv. m gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą taip pat kildina iš aplinkybės, kad karantino patalpose buvo įrengti nekokybiški langai, todėl neturėjo galimybės ventiliuoti gyvenamosios patalpos, joje nuolat tvyrojo drėgmė, kaupėsi pelėsis, sienos aptrupėjusios, trūko natūralios dienos šviesos. Akcentuoja, kad karantino patalpose esančios lovos yra nekokybiškos, sulūžusios.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodekso (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-05-01) 173 straipsnio 1 dalis numato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).
HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pažymėtina, kad HN 134:2015 nereglamentuoja bendros natūralios apšvietos normos pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose. Taip pat turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (HN 134:2015 16 punktas). Remiantis HN 134:2015 39 punktu ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis HN 134:2015 12 punktu laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2011 m. kovo 3 d. įsakymu „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Eksploatavimo taisyklių 16 punktas reglamentuoja kamerų tipo patalpų įrengimo reikalavimus. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (Eksploatavimo taisyklių 16.7 punktas). Kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (16.9 punktas). Kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (16.10 punktas).
Anksčiau minėtoje Pravieniškių PN – AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. pažymoje Nr. 77-759 teigiama, kad karantino patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 įrengtos stiklo blokelių sienos 4000 x 1400 per kurias į patalpą patenka natūrali dienos šviesa. Karantino patalpų sienos sumontuoti atidaromi skaidraus stiklo langai 800 x 1000 per kuriuos patenka natūrali dienos šviesa. Akcentuoja, jog nuteistųjų išdaužyti stikliniai blokeliai keičiami patvaresnėmis medžiagomis – plytomis, o patalpose įrengti langai užtikrina higienos normų reikalavimus Pravieniškių PN – AK Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodoma, kad karantino patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 veikia mechaninės vėdinimo sistemos, esant poreikiui patalpas vėdinti galima ir per langus. Taip pat pabrėžiama, kad patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos, įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę, jos tvarkingos, nesulūžusios, gavus informaciją apie trūkumus jie šalinami. Pravieniškių PN – AK patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, o karantino patalpose sienų ir lubų paviršius tvarkingas. Pravieniškių PN – AK kartu su atsiliepimu pateikė karantino patalpos Nr. 1 ir Nr. 2 fotonuotraukas (b. l. 33-34), kurios patvirtina, jog patalpose sienos bei lubos vizualiai atrodo tvarkingai, yra įrengtos stiklo blokelių sienos, langai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įvardijamos aplinkybės dėl netinkamos oro ventiliacijos, natūralios apšvietos, drėgmės ir netvarkingos infrastruktūros gyvenamojoje patalpoje galėtų būti vertinamos kaip jo kalinimo sąlygų pažeidimas, tačiau kaip jau nurodyta šiame teismo sprendime, pareiškėjas nenurodė konkrečių šių galimų teisės aktų reikalavimų pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos oro ventiliacijos, natūralios apšvietos, dregmės ir t.t. gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas reiškė pretenzijas Pravieniškių PN – AK administracijai (b. l. 35-36) ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodytų nusiskundimų nepagrindė ir jų neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius A. S. kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Pravieniškių pataisos namuose -atvirojoje kolonijoje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo.
Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.