Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. (R. K.) ir jo gynėjo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas R. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. birželio 30 d.

Nukentėjusiosios V. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš R. K. V. J. naudai 2900,70 Eur turtinei žalai ir 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai priteista 1195,67 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 2 d., laikotarpyje nuo 11 val. iki 20.00 val., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su O. J. metu, tyčia sudavė ranka pastarajam vieną smūgį į veidą, nuo ko nukentėjusiajam nugriuvus ir galva atsitrenkus į ant grindų gulinčią didelę molinę lėkštę, taip padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršugalvyje, odos nubrozdinimus, poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas galvoje, kaukolės, kairio smilkinio ir viršugalvio lūžius, kraujavimą virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu su kraujo nutekėjimu į stuburo kanalą, pakraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje ir kaktinėje srityse, galvos smegenų sumušimo židinius dešiniojo pusrutulio kaktinės skilties sferiniame paviršiuje, kraujavimą į galvos smegenų skilvelius, po ko, tempdamas už kaklo, padarė kaklo intradermalines kraujosruvas, minkštųjų audinių kraujosruvas liežuvyje ir gerklų projekcijoje abipus, dėl ko komplikavosi ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nuo galvos ir kaklo sumušimo O. J. mirė, ir taip tyčia jį nužudė.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.1. Apeliantų teigimu, šioje byloje nebuvo pagrindo neišteisinti R. K.. Kaip pažymima baudžiamojo proceso teisės doktrinoje, nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. K. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo

4. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje iškilusių abejonių ir nepagrįstai R. K. pripažino kaltu nužudžius O. J..

5. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad įrodymu gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių patikimumas gali būti patikrintas teismo proceso metu BPK nurodytomis priemonėmis. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. R. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje

14. Teismo medicinos ekspertas S. Laima, atlikęs O. J. lavono teismo medicinos tyrimą, šioje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Ikiteisminio tyrimo metu ekspertas S. Laima paaiškino, kad atsižvelgus į O. J. kūne nustatytų sužalojimų lokalizaciją, mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti O. J. nugriuvus ir atsitrenkus į plokštumą ar kitus daiktus. O. J. mirtį lėmė galvos ir kaklo sužalojimai, tame tarpe kaukolės lūžiai, galvos smegenų sužalojimai ir kraujosruvos, kaklo poodinės kraujosruvos ir minkštųjų audinių kraujosruvos apie gerklas. Atsižvelgiant į sužalojimų makroskopinį ir mikroskopinį vaizdus bei lokalizaciją kūne, mažai tikėtina, kad po paminėtų sužalojimų padarymo O. J. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (t. 1, b. l. 61-62). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ekspertas paaiškino, kad sužalojimai, išvardinti specialisto išvadoje 3.1 punkte, padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais galvoje ir mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kakle. Tačiau, įvertinus sužalojimų lokalizaciją ir plokštumas galvoje bei kakle, ir darant prielaidą, kad sužalojimai galėjo būti padaryti daiktais, turinčiais platesnį traumuojantį paviršių, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais galvoje ir mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kakle. Įvertinus sužalojimų galvoje lokalizaciją ir pobūdį, labiausiai tikėtina, kad viršugalvio žaizda ir intrakranijiniai sužalojimai - kaukolės lūžiai su kraujo išsiliejimais kaukolės ertmės bei smegenų sumušimo židiniais, galėjo būti padaryti traumuojant su pagreičiu nukentėjusiojo viršugalvį kietu buku, galimai ribotą paviršių ar briauną turinčiu daiktu (pvz.: ikiteisminiame tyrime nurodyta moline lėkšte). Įvertinus pateiktus įtariamojo R. K. parodymus, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai kakle: intradermalinės kraujosruvos, minkštųjų audinių kraujosruvos liežuvyje ir gerklų projekcijoje abipus, galėjo būti padarytos įtariamajam tempiant nukentėjusįjį, kai įtariamasis ranka buvo suėmęs jo kaklą, tokiu savo veiksmu blogindamas nukentėjusiojo būklę, dėl patirtos galvos traumos galėjo sukelti nukentėjusiajam mechaninę asfiksiją (t. 1, b. l. 64-65). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertas S. Laima paaiškino, kad, paskaičiavus pagal lokalizaciją, sumuojant ir atsižvelgiant į jų lokalizaciją, buvo išskirti 7 trauminiai poveikiai, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikus tam tikras versijas, kurios buvo sužinotos iš įtariamojo, buvo nustatyta, kad sužalojimai, konkrečiai galvoje, galėjo susiformuoti ne dėl atskirų smūgių, o nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus galva į vazoną ir po vazonu stovėjusią lėkštę. Taip susidarytų kelios plokštumos, nes galvos atžvilgiu, jeigu žiūrėti, tai pati lėkštė būtų vertikalioje-horizontalioje padėtyje, vazonas atitiktų vertikaliąją plokštumą, todėl ir sužalojimai galėjo įvairiose galvos plokštumose susiformuoti. Vertinant sužalojimus, nustatytus galvoje visumoje, labiausiai tikėtina, kad tokius sužalojimus, kaip kaukolės lūžis, pasidaryti be papildomo pagreičio, ypač atsižvelgiant į jų lokalizacijas, savaime nukentėjusiajam nugriuvus, negalima. Sužalojimai kakle – atsižvelgiant į sužalojimo mastą, kad yra tyrimo eigoje nustatyta intradermalinės kraujosruvos išoriškai mirusiojo kakle, galėjo susiformuoti, apglėbus kaklą ir dar veikiant spaudimui ir tempimo jėgoms, kurių metu plyšta paviršiniame galvos sluoksnyje esantys kapiliarai. Tokiu būdu atsirado intradermalinės kraujosruvos, kurios ir buvo nustatytos. Tiek galvoje nustatyti sužalojimai yra sunkūs, tiek ir kakle yra sunkūs pagal sveikatos sutrikdymą. Pagal visus duomenis galima teigti, kad pirma buvo sužalota galva, o vėliau, spaudžiant kaklą, įvyko dusimas, dėl kaklo suspaudimo buvo pabloginta bendra būklė, ir buvo sąlygota galvos trauma, įvyko širdies ir kvėpavimo sutrikimai. Nukentėjusiojo kraujyje ir šlapime nustatyti alkoholio kiekiai didelės reikšmės ir įtakos mirčiai neturėjo. Dėl kaukolės lūžio turėjo būti papildomas pagreitis - sužalojimai galvoje yra kaukolės kaulų lūžiai ir jie yra du atskiri. Labiausiai tikėtina, kad pagreitis galėjo būti suteiktas nukentėjusiajam traumuojant apatinio žandikaulio dešinio kampo projekciją. Mažai tikėtina, kad žmogus pats iš savo ūgio, nukritęs be papildomo pagreičio, pasidarytų tokius sužalojimus galvoje (t. 3, b. l. 74-76). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas S. Laima dar kartą patvirtino savo specialisto išvadą bei iš esmės apibendrino viso bylos proceso metu duotus savo paaiškinimus, nurodydamas, kad O. J. mirė nuo galvos ir kaklo sumušimų. O. J. kaukolėje buvo du lūžiai, vienas lūžis kaukolės šone, kairėje pusėje ir vienas - viršugalvyje. Pateikus papildomą medžiagą, buvo padaryta išvada, kad šie lūžiai galėjo susiformuoti vienmomentiškai, traumuojant galvą, kai nukentėjusiajam nugriuvus galva kontaktavo į vazono plokštumą, tai yra į plokštumą, ant kurios stovėjo vazonas. Atsitrenkiant į plokštumą, susiformuotų šoninis lūžis, o kita plokštuma būtų vazonas, kur kontaktavo viršugalvis, atsitrenkiant į vazono plokštumą susiformuotų lūžis viršugalvyje. Taip atsitinka, kad vienu metu dvi plokštumos kontaktuoja su galva. Eksperto teigimu, kiek jam teko matyti balkono nuotraukas, vazono nebuvo matyti, bet, kiek jis prisimena, gynėjas jam paaiškino, kad jo ginamasis minėjo, jog po nukentėjusiojo nugriuvimo, jo galvos kontakto, vazonas buvo sudaužytas. Kategoriškai negalima atmesti ir galimybės, kad aptariamas kaukolės lūžis galėjo būti padarytas atsitrenkus ne į vazono plokštumą, bet į sieną, kadangi traumuojantys požymiai tiek vazono plokštumos, tiek sienos yra maždaug panašūs. Kad kažkurie sužalojimai būtų padaryti daug anksčiau, prieš dieną, ar dvi, duomenų nėra. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, darytina išvada, kad kaukolės lūžiai buvo padaryti vienmomentiškai ir labiau tikėtina, kad tai lūžiai, padaryti vienu metu nukentėjusiajam nugriuvus. Iš židinių lokalizacijos galima teigti, kad sužalojimai galvoje, lūžiai, muštinė žaizda nepasidarė nuo tiesioginio smūgio, pasiėmus kažkokį daiktą ir sudavus smūgį į tą lokalizaciją, o pasidarė nukentėjusiajam nugriuvus. Įvertinus tai, kad buvo rasta žandikaulio kraujosruva, kritimas turėjo būti su pagreičiu, bet nugriuvus, o ne tiesiogiai traumuojant su traumuojančiu daiktu. Jeigu yra galvos trauma, tai yra kaukolės lūžis ir galvos smegenų sumušimai, tai klasikiniu atveju, pačiam nukentėjusiajam nugriuvus, kai lūžta kaukolė, tai galvos smegenyse sužalojimai formuojasi priešingoje pusėje, negu buvo kontaktas bei lūžis, ir jie labiau yra išreikšti. Jeigu griūnama su pagreičiu ar duodama su daiktu ir taip susiformuoja lūžis, tai paprastai galvos smegenų sužalojimai būna masyvesni lūžio vietoje. Šiuo atveju tas vaizdas labiau panašus į griuvimą su pagreičiu ir formuojasi kraujavimas virš kietojo smegenų dangalo. Tai nėra dažnas dalykas ir jis būna labiau būdingas griuvimui su pagreičiui arba kai yra lokalus smūgis į konkrečią vietą. Ekspertas S. Laima apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad pasilieka prie to sužalojimų mechanizmo, kurį buvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, t. y. jog buvo suduotas smūgis į dešinę žandikaulio kampo projekciją, po to įvyko kritimas, ko pasėkoje gavosi mirtina trauma (t. 3, b. l. 188-190).

15. Apeliacinės instancijos teisme apklausus nuteistąjį R. K. ir išklausius teismo medicinos eksperto S. Laimos paaiškinimus, nuteistojo iškeltai įvykio versijai ir su ja susijusiems eksperto parodymams patikrinti, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo paskirtas eksperimentas. Esminiai klausimai, kuriuos siekta išsiaiškinti paskiriant šį tyrimo veiksmą - ar tokio dydžio balkone buvo įmanoma padaryti sužalojimus, kurie buvo konstatuoti O. J., koks buvo sužalojimų padarymo mechanizmas, kokioje situacijoje galėjo būti padaryti abu sužalojimai (t. 3, b. l. 212-214). Susipažinus su 2021 m. gruodžio 7 d. eksperimento atlikimo protokole užfiksuotais faktiniais duomenimis, matyti, jog vykdant teismo pavedimą buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui. Šio proceso veiksmo atlikimo metu iš esmės naujų aplinkybių nebuvo nustatyta - nuteistasis R. K. parodė, kokioje padėtyje jis rado O. J., t. y. parodė, kaip ant keramikinės lėkštės gulėjo nukentėjusiojo galva (t. 4, b. l. 29-37). Tyrimo veiksme dalyvavęs teismo medicinos ekspertas S. Laima patvirtino, kad tokie sužalojimai toje vietoje galėjo įvykti ir paaiškino, jog kaukolės kairio smilkinio ir viršugalvio lūžiai galėjo būti padaryti vienmomentiškai nugriuvus. Po nugriuvimo atsitrenkus galva į sieną ir grindis minimi lūžiai galėjo susiformuoti. Lėkštė, jei ji pasitaikė, yra tinkamas objektas tokiems lūžiams susiformuoti, nes lėkštė turi briaunas ir nėra lygi plokštuma. Įvertinus tai, kad buvo rasta žandikaulio kraujosruva, kritimas turėjo būti su pagreičiu. Atsakydamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir abejones dėl nukentėjusiojo nugriuvimo ir galimybės susidaryti aptartiems nužalojimams, ekspertas paaiškino, kad, jeigu žmogus traumuojamas į dešinę pusę, tai jis nekris ant tos pusės, o kris įgavęs pagreitį ant kairės pusės. Tyrimo autopsijos metu buvo nustatyta, kad yra viršugalvio lūžis, kadangi nugriuvęs nukentėjusysis atsitrenkė į sieną, ir kairės pusės smilkinkaulio lūžis. Taip pat ekspertas patvirtino, kad su kumščiu tokio dydžio kraujosruvą, kokia nustatyta O. J. apatiniame žandikaulyje dešiniame kampe, galima padaryti. Sužalojimai kakle lygiaverčiai mirties išsivystymui, tačiau eksperimento metu dingo epizodas apie kaklo sužalojimų padarymą. Rastos kraujosruvos gerklose yra būdingos spaudžiant ar spengiant kaklą apglėbus ranka. Intradermalinės kraujosruvos formuojasi tada, kai kietas daiktas veikia lokaliai ir dar vyksta pertempimo jėgos (t. 4, b. l. 63-65).

16. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizė paneigia nuteistojo R. K. iškeltą versiją apie tai, kad nukentėjusysis O. J. mirtinus sužalojimus pasidarė pats, nugriūdamas dėl neblaivumo. Priešingai, byloje surinkti ir aptarti įrodymai iš dalies atitinka nuteistojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 10 d. apklausos metu duotus parodymus, taip pat R. K. parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu, apie tai, jog įvykio dieną tarp jo ir O. J. įvyko konfliktas, kurio metu jis pastūmė O. J., o šis nukrito ir galva atsitrenkė į balkone buvusią keramikinę lėkštę, vėliau, suėmęs už kaklo ir krūtinės, jis O. J. partempė į kambarį. Deklaratyvūs ir jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti yra nuteistojo R. K. aiškinimai apie policijos pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu jam darytą neteisėtą poveikį ir spaudimą, dėl kurio jis save apkalbėjo. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta tyrėja J. J. parodė, kad R. K. apklausų metu visą laiką dalyvavo vertėjas ir gynėjas. Kiti asmenys, nei nurodyti protokole, nedalyvavo, nebuvo poreikio dalyvauti. Parodymų patikrinimo metu R. K. nuosekliai pasakojo ir rodė, kas ir kaip vyko, kur jis ėjo, viskas atitiko, ką jis sakė apklausos metu ir vėliau parodė parodymų patikrinimo metu, dalyvavo gynėjas advokatas A. Palamarčiukas. Abejonių nekilo, jei būtų pastabų dėl protokolo, būtų įrašyta protokole. Parodymų patikrinimo vietoje buvo rasta lėkštė ir ant tos lėkštės buvo rastas nužudyto asmens kraujas, pats R. K. parodė, kur ta lėkštė yra (t. 3, b. l. 74). Kaip matyti iš byloje esančios DNR biologinio tyrimo specialisto išvados Nr. S 767/2020(01), ant keramikinės lėkštės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su O. J. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 69-74). Iš 2020 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos, lavono ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau balkonas, kuriame įvyko R. K. konfliktas su O. J., apžiūrėtas nebuvo (t. 1, b. l. 12-14, 28-44). Nuteistasis R. K. apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad jokio gėlių vazono įvykio metu balkone nebuvo, aplinkybės, kad O. J., krisdamas atsitrenkė galva į vazoną, jis nebuvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Šią versiją, kaip nurodė ekspertas S. Laima, jam pateikė nuteistojo gynėjas. Ši aplinkybė nepaneigia teismo medicinos tyrimo metu nustatytų faktinių duomenų bei teismo medicinos specialisto S. Laimos nuoseklių paaiškinimų apie tai, kad abu kaukolės lūžiai galėjo susiformuoti vienmomentiškai, traumuojant galvą į vieną plokštumą – keramikinę lėkštę, nuo kurio susiformuotų šoninis lūžis, o, atsitrenkiant į sieną, susiformuotų lūžis viršugalvyje, nes aptraiškyti ir apibrozdinti kraštai žaizdoje viršugalvyje – tai makromorfologiniai požymiai, rodantys, kad žaizda priklauso muštinei žaizdai. Eksperto teigimu, traumuojantys požymiai tiek vazono plokštumos, tiek sienos yra panašūs. Kaip jau buvo minėta, ekspertas S. Laima iš esmės kategoriškai atmetė tikimybę, kad kaukolės lūžius O. J. galėjo pasidaryti pats griūdamas, be išorinės jėgos poveikio. Anot eksperto, kai griūnama savaime, tai sužalojimų išsidėstymas ir lokalizacija būna šiek tiek kitokia negu šiuo atveju. Kaip jau minėta, apie sužalojimų nukentėjusiojo kakle, kurie taipogi turėjo tiesioginės įtakos nukentėjusiojo mirčiai, atsiradimo aplinkybes ekspertas paaiškino, kad sužalojimai kakle, atsižvelgiant į sužalojimo mastą, t. y., kad yra nustatytos intradermalinės kraujosruvos mirusiojo kakle, galėjo susiformuoti apglėbus kaklą ir dar veikiant spaudimo ir tempimo jėgoms, kurių metu plyšta paviršiniame galvos sluoksnyje esantys kapiliarai. Pagal sveikatos sutrikdymo mastą, nustatyti sužalojimai galvoje ir kakle yra sunkūs. Eksperto teigimu, pagal visus duomenis galima daryti išvadą, kad pirma buvo sužalota galva, o vėliau, spaudžiant kaklą, įvyko dusimas, dėl kaklo suspaudimo buvo pabloginta bendra būklė, buvo sąlygota galvos trauma ir įvyko širdies ir kvėpavimo sutrikimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. J. tiek naktį prieš įvykį, tiek įvykio dieną praleido R. K. namuose, kuriuose buvo tik neįgalus R. K. tėvas ir pats nuteistasis, o, kaip nurodė ekspertas S. Laima, visi O. J. kūne nustatyti sužalojimai buvo padaryti kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, galėjo padaryti kokie nors kiti asmenys, o ne nuteistasis R. K..

17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų įrodymų visetą, sugretinusi juos tarpusavyje, daro išvadą, kad būtent nuteistojo R. K. smurtiniai veiksmai buvo būtinoji padarinių – O. J. mirties – kilimo sąlyga. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotų faktinių duomenų matyti, jog, atvykus į įvykio vietą, O. J. lavone buvo nustatytos lavondėmės ir lavoninis sustingimas (t. 4, b. l. 105-109), kas patvirtina, kad greitąją medicinos pagalbą R. K. iškvietė ne iš karto po pavartoto smurto prieš O. J., bet praėjus jau kuriam laikui, t. y. buvo abejingas galimoms jo veiksmų pasekmėms. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad R. K., suduodamas smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų kūno organą – galvą, taip pat tempdamas nukentėjusįjį apglėbęs už kaklo, numatė, kad savo veika gali nukentėjusįjį sunkiai sužaloti, dėl ko galimos komplikacijos, galinčios sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir, nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nužudė O. J. veikdamas netiesiogine tyčia. R. K. veikoje yra visi būtini – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau, skirdamas bausmę R. K., pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvada, jog R. K. veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats nuteistasis R. K. tvirtino, jog įvykio dieną alkoholio nevartojo ir įvykio metu apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Jokių faktinių duomenų, paneigiančių R. K. parodymus apie tai, kad įvykio dieną jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, byloje nėra (duomenų, kad įvykio vietoje R. K. neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu, byloje nėra). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepagrįsta neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nėra konkreti ir pagrįsta prielaidomis, todėl iš kaltinimo šalinama.

Dėl bausmės

19. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

20. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

21. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. K., BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (R. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai), į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika tyčinė), į tai, kad byloje nenustatyta nei R. K. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (R. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje) bei, įvertinęs šių aplinkybių visetą, nuteistajam R. K. paskyrė bausmę, artimesnę baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos minimumui. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, R. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo be jo gynėjo apeliaciniame skunde.

Dėl civilinių ieškinių

22. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš R. K. V. J. naudai priteista 2900,70 Eur turtinei žalai ir 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui naudai priteista 1195,67 Eur. Nuteistojo R. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nėra atskirai pasisakyta dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo V. J., taip pat dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikšto civilinio ieškinio tenkinimo, tačiau apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todėl, galima suprasti, jog apeliantai nesutinka ir šia skundžiamo nuosprendžio dalimi.

23. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Kadangi turtinė žala (O. J. laidojimo išlaidos) atsirado dėl nusikalstamų R. K. veiksmų, jis šią žalą privalo atlyginti pilnai, todėl pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. J. turėtos išlaidos laidojant savo sutuoktinį (su atitinkamais išskaičiavimais) priteistos iš nuteistojo.

24. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

25. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi, paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).

26. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

27. Dėl nuteistojo R. K. neteisėtų veiksmų, t. y. sutuoktinio O. J. nužudymo, nukentėjusioji V. J. patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą, todėl jai neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad R. K. nedirba, nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra darbingo amžiaus, pagrįstai iš nuteistojo nukentėjusiosios V. J. naudai priteisė 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes bei našlaičio pensijos sumų paskaičiavimus, pagrįstai šį civilinį ieškinį tenkino. Šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

28. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio aprašomosios dalies įrodyta pripažintą aplinkybę, kad R. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.