- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-251-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00914-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- V. N.
- Ieškovas
- Šilutės rajono apylinkės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- G. Š.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro ieškinį, ginant nepilnamečių vaikų interesus, atsakovui V. N. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo G. Š., institucija, teikianti išvadą - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo atstovė prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. N. vaikų : Guodos O. N., gim. 2004-03-18, Gabijos F. N., gim. 2005-03-17 ir D. N., gim. 2007-02-23, atžvilgiu, nustatyti, kad atsakovas su šiais vaikais gali matytis ir kitaip bendrauti tik dalyvaujant jų atstovui pagal įstatymą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-09-10 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas ištirtų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad atsakovas V. N. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl mažamečių dukrų tvirkinimo, žiauriu ir amoraliu nusikalstamu elgesiu prieš mažamečius šeimos narius padarė ir toliau daro ypatingą psichologinę žalą tiek dukrų, tiek sūnaus D atžvilgiu. Atsakovo amoralūs veiksmai psichologiškai traumavo dukras ir joms sukėlė negatyvius jausmus, yra ypatingai žalingi vaikų saugiam, emociškai stabiliam, visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Jo bendravimas su dukromis būtų itin žalingas, o sūnui D sužinojus apie tėvo padaryto nusikaltimo aplinkybes būtų sužalota normali jo raida, t. y. atsakovo veiksmais padaryta žala jo vaikų interesams ateityje tik didės. Neatmetama pakartotinės atsakovo seksualinės bei psichologinės prievartos tikimybė ateityje. Atsakovas V. N. savo elgesiu daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, jais nesirūpina, vengia atlikti savo pareigą auklėti, išlaikyti vaikus, juos prižiūrėti, jais rūpintis. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, – ieškinį atmesti. Nurodė, kad priimtas sprendimas neturi prasmės, kadangi jis su vaikais ir jų mama G. Š. gyvena kartu kaip šeima, rūpinasi vaikais. Kaip nurodo apeliantas, jo santykiai su vaikais yra šilti ir draugiški, su vaikais bendrauja įvairiais klausimais. Apeliantas nesutinka su byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog jis naudoja psichologinį smurtą prieš vaikus. Taip pat atsakovas nurodo, jog jų šeimoje nėra girtaujama, rūkoma kambariuose. Tuo tarpu socialinių darbuotojų nurodoma aplinkybė, jog jų namuose yra girtaujama, neatitinka tikrovės, nes jis visiškai nevartoja alkoholio. Kaip nurodo apeliantas, paskutinio socialinės darbuotojos apsilankymo metu jis iš vakaro buvo gėręs, kadangi kasė bulvės, tačiau alkoholio pasekmes jautė dėl to, jog nėra pratęs gerti. Pasak apelianto, socialinė darbuotoja šią aplinkybę pernelyg sureikšmino. Atsakovas taip pat nurodo, jog palikus galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, trečiajam asmeniui G. Š. tektų išsikraustyti iš jų namų, o tai pakenktų vaikų interesams. Taip pat atsakovas nurodė, kad nenorėtų, jog vaikai būtų paimti iš šeimos bei patalpinti vaikų namuose, kuriuose jie patyrė daug streso. Pasak atsakovo, jis gali ir nori auginti vaikus bei jais rūpintis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).
Tuo tarpu šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog atsakovas ne tik kad nesirūpina savo vaikais, tačiau jo elgesys vaikų atžvilgiu yra amoralus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas V. N. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl mažamečių dukrų tvirkinimo, žiauriu ir amoraliu nusikalstamu elgesiu prieš mažamečius šeimos narius padarė ir toliau daro ypatingą psichologinę žalą tiek dukrų, tiek sūnaus D atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ir toliau girtauja bei nesirūpina vaikų auklėjimu, jų tobulėjimu bei harmoningos dvasinės ir psichinės jų būklės užtikrinimu. Pažymėtina, jog byloje esančios institucijų pažymos apie netinkamą atsakovo elgesį vaikų atžvilgiu yra laikytinos oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis.). Pažymėtina, jog atsakovas nepaneigė jokiais rašytiniais įrodymais šių dokumentų, priešingai - apeliaciniame skunde iš esmės pripažino, jog girtauja. Tik šią aplinkybę susiejo su socialinės darbuotojos pernelyg dideliu situacijos sureikšminimu. Atsakovo nesugebėjimas savikritiškai vertinti savo žalingo elgesio aplinkinių atžvilgiu nesuteikia pagrindo manyti, jog jo elgesys ateityje gali pasikeisti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo neterminuotai jo, kaip tėvo valdžią vaikų atžvilgiu.
Kadangi atsakovas nepateikė priešingų įrodymų, paneigiančių aplinkybes, jog jo, kaip tėvo, valdžia vaikų atžvilgiu yra netinkama, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir jo apeliacinio skundo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.