- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- eI3-1804-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04382-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Rūta Miliuvienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Miliuvienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. D. (toliau – Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, Agentūra) 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. SKP-104 „Dėl susidariusio skolos grąžinimo“ (toliau – Sprendimas).
Skunde pareiškėja nurodė, kad ginčas kilo dėl to, jog Agentūra dalį Mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų projekto investicijoms antrą kartą pripažino netinkamomis finansuoti, remdamasi tuo, kad pareiškėja rekreacinio pažintinio tako įrengimo darbus įsigijo už didesnes kainas, palyginus su tomis, kurios egzistavo rinkoje (tariamas viršijimas 7 942,60 Eur) – tokį kainų viršijimą nustatė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civitta“ bei jos pasitelktas ekspertas D. L..
Pareiškėja teigia, kad įgyvendino projektą neviršijant investicijų (įskaitant rekreacinį pažintinį taką) vidutinių rinkos kainų. Nurodo, kad 2017 m. gegužės 22 d. su atsakove sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ paramos sutartį (toliau – Paramos sutartis), kurioje buvo nustatyta, kad pareiškėjui finansuojama iki 44 514 Eur sumos bei nustatyta paramos išmokėjimo tvarka. Nurodo, kad darbus, susijusius su rekreacinio pažintinio tako įrengimu, įsigijo laikydamasi teisino reguliavimo – pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas, o numatytų darbų kaina – 25 490 Eur, iš kurių 21 390 Eur skirta rekreacinio pažintinio tako įrengimui.
Nurodo, kad atsakovė įvertinusi pateiktus pirkimo dokumentus konstatavo, jog jokių pažeidimų nenustatė. Nenustatė ir to, kad pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlytos darbų kainos viršytų tokių darbų rinkos kainas. Pažymi, kad Agentūra vertindama pirkimo dokumentus, turėjo visą reikalingą informaciją. Teigia, kad Agentūra pakartotinai vertindama Mokėjimo prašymą pripažino dalį patirtų išlaidų netinkamomis finansuoti, tačiau antrą kartą išimtinai vadovavosi tuo pačiu dokumentu, kuriame užfiksuota, kad rekreacinio pažintinio tako įrengimo darbai yra 13 447,40 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (skaičiavimus atliko uždaroji akcinė bendrovė „Civitta“). Pareiškėja mano, kad jeigu konkrečių darbų kainos atitiktis rinkos vertei būtų nustatinėjama išimtinai pagal statinio skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas, Agentūros ataskaitos pagrindu įvardinta pažintinio tako įrengimo kaina yra netiksli ir neteisinga.
Pareiškėja nurodė, kad pirmą kartą nagrinėjant šalių ginčą dėl išmokėtos paramos grąžinimo teisme, buvo pateikusi Ekspertizės aktą, kuriame pateikta išvada, kad projekto vertė siekia 22 903 Eur (be PVM), kas rodo, jog kaina yra didesnė palyginus su ta, kuri yra nurodyta Ataskaitoje (13 447,40 Eur be PVM). Mano, kad atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą, nesivadovavo Ekspertizės aktu, nes buvo netinkamai apskaičiuotos kainos, nebuvo įtraukti jokie kiti infrastruktūros objektai.
Pabrėžia, kad pirmajame Projekto įgyvendinimo etape įvykdytų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbų negalima tapatinti su tais darbais, kurie yra įtraukti į Ekspertizės akte pateiktą lokalinę sąmatą, ką nepagrįstai Skundžiamu sprendimu padarė Agentūra. Nurodė, jog prieš įrengiant pažintinį taką, buvo būtini paruošiamieji darbai tako konstrukcijų įrengimui, todėl dvigubas finansavimo atvejis neatsiranda. Minėtą faktą pripažino ir UAB „Civitta“ darbuotojas, kuris netyrė ir nenustatinėjo minėtų darbų kainų, todėl ši aplinkybė įrodo būtent Ekspertinės ataskaitos, o ne Ekspertizės akto trūkumus.
Pareiškėja nesutinka su atsakovo nuomone, jog paruošiamieji darbai neturėtų būti įtraukiami į būtinų statybos darbų apimtį, tačiau nurodo, jog jeigu paruošiamieji darbai ir nebūtų įtraukiami, jų kaina Ekspertizės akte palyginus su visa statybos darbų kaina, yra itin maža – 625,54 Eur. Šią sumą eliminavus iš bendros statybos kainos, nurodytos Ekspertizės akte, pažintinio tako įrengimo kaina būtų 22 277,46 Eur – didesnė palyginus su ta suma, už kurią pareiškėja įsigijo šią projekto investiciją pagal sutartį.
Teigia, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, vadovavosi Ekspertine ataskaita, o ne Ekspertizės aktu, tačiau į Ekspertizės akte pateikiamą darbų kainą yra įtraukti papildomų medžiagų kiekiai, tuo tarpu Ekspertinėje ataskaitoje į tai apskritai nėra atsižvelgta. Mano, jog kainų skirtumai atsiranda iš esmės dėl to, kad tyrimus vykdę ekspertai nustatė skirtingų statybos darbų poreikį pagal sąmatinės programos „SISTELA“ darbo kodus. Paaiškina, kad jos pasitelkti ekspertai, atlikę patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje, nustatė, kokie darbai faktiškai buvo atlikti pagal sąmatinės programos „SISTELA“ kodus bei apskaičiavo jų kainą. Pažymi, kad jokio papildomo tyrimo, su tikslu nustatyti Projekto įgyvendinimo vietoje faktiškai atliktų statybos darbų pobūdį (tuo pačiu ir apimtį), po to, kai teismas vieną kartą jau išsprendė šalių ginčą, Agentūra neatliko, todėl minėta aplinkybė parodo, kad atsakovė visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai dar kartą priėmė analogišką Skundžiamą sprendimą, kurį teismas jau buvo panaikinęs. Teigia, kad taip pat liudija atsakovės piktnaudžiavimą valdžios įgaliojimais administruojant paramos išmokėjimą. Pareiškėja mano, kad Agentūrai buvo pateikta pakankamai duomenų, kurie patvirtina faktą, kad ji projekto investicijas įsigijo pagrįstomis ir rinkos sąlygas atitinkančiomis kainomis, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo reikalauti iš pareiškėjos paramos sugrąžinimo.
Pareiškėja mano dar ir tai, kad atsakovė priimdama Sprendimą, rėmėsi dokumentu, kuris turi kitų trūkumų, nes UAB „Civitta“ tyrimą atliko vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikių skaičiavimo tvarka“, kuris neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d. teigia, kad UAB „Civitta“ darbuotojai neturi reikiamos kvalifikacijos statybų srityje. Nurodo, kad Agentūra neatsižvelgė ir ignoravo faktą, kad D. L. dalies kvalifikacijos atestatų galiojimas buvo sustabdytas, o vėliau net ir panaikintas, todėl ši aplinkybė sudarė pagrindą pareiškėjai abejoti D. L. kvalifikacija. Pareiškėjos manymu Skundžiamas sprendimas neatitiko ir jam, kaip individualiam administraciniam aktui, keliamų reikalavimų, nes nebuvo tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos skundas yra ankstesniojo skundo kopija, nes pateikiami analogiški argumentai, kurie jau buvo išnagrinėti tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – VAAT), tiek LVAT. Atsakovė mano, kad pareiškėja siekia dirbtinai išplėsti skundo turinį, nors LVAT nutartyje jau yra išnagrinėjęs daugelį pareiškėjos kartojamų argumentų.
Nurodo, kad skundo 1.4 dalyje pateikiami tikroves neatitinkantys teiginiai, su kuriais NMA nesutinka ir laiko juos visiška pareiškėjos subjektyvia interpretacija, nes paklausime nėra nurodyta nei, kad UAB „Civitta“ sudarė investicijų katalogą, nei kad būtent UAB „Civitta“ išvados naudotos kuriant investicijų katalogą. Pažymi, kad NMA vadovaujasi pačios NMA sudarytu katalogu, kuriame pateikiamos investicijos su aprašais bei nustatyta kaina, o katalogas yra prieinamas viešai.
Pažymi, jog LVAT nutartimi jokia forma nebuvo Agentūrai nurodžiusi, kad turi būti atliktas naujas vertinimas, todėl skunde pareiškėjos nurodyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Kadangi sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, jis buvo panaikintas, tačiau tai nereiškia, kad pašalinus iš skundžiamo sprendimo anksčiau padarytus pažeidimus, NMA privalo priimti priešingą sprendimą.
NMA, nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jos Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. NMA nuomone Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, todėl yra tiesėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo, nes NMA Sprendime aiškiai ir detaliai nurodyta, kokius veiksmus atliko ir kokiais teisės aktais remiantis priimtas sprendimas. Nurodo, jog pareiškėjos deklaratyvus teiginys, kad neva NMA išimtinai rėmėsi tik UAB „Civitta“ ataskaitomis neeliminuoja fakto, kad Sprendime aiškiai ir suprantamai pateiktas pačios Agentūros vertinimas, situacijos analizė ir informacijos rinkimas.
Atsiliepimas
Atsakovei nėra suprantama, kuo remiantis pareiškėja nurodo, kad buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai. Nurodo, kad pareiškėjai teikdami paraiškas ar mokėjimo prašymus, visuomet prisiima riziką, kad, nustačius teisės aktų nuostatų pažeidimus, paraiškos ar mokėjimo prašymai gali būti atmesti (ar pritaikyta sankcija), parama susigrąžinama. Pareiškėjas pasirašydamas Paramos sutartį, įsipareigojo įgyvendinti projektą nepažeisdamas teisės aktų, kiek jie buvo susiję su projekto įgyvendinimu bei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal Įgyvendinimo taisykles. Pažymi ir tai, kad Agentūra jokių garantijų nesuteikė, kad parama bus išmokėta, net ir tuo atveju, kai bus nustatyti pažeidimai, todėl atsakovės manymu pareiškėja negalėjo turėti jokių pagristų ir teisėtų lūkesčių.
Paaiškina ir tai, kad paramos sutartis kyla iš administracinių teisės santykių, nes valstybės parama teikiama pagal viešojo administravimo teisės normas ir tik paramos gavėjui įvykdžius nustatytas paramos administravimo taisyklėse sąlygas. Pabrėžia, kad paramos sutartyje nėra numatyta, jog NMA yra įpareigojama išmokėti pilną paramos sumą, jei bus nustatyti pažeidimai.
Agentūra kategoriškai nesutinka ir su pareiškėjos teiginiu, kad ji nenustatė investicijų pirkimo pažeidimų. Mano, jog pareiškėja galimai painioja du skirtingus dalykus – pirkimo dokumentų vertinimą ir projekto investicijų vertinimą. Paaiškina, kad Agentūra neteikė jokių pretenzijų dėl komercinių pasiūlymų, nes pirkimo etape buvo vertinamas jų lygiavertiškumas, o ne kainos ar kiti rodikliai, kaip tą bando įrodyti pareiškėja.
Agentūra kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, neva pasitelkti rangovai apskaičiuodami investicijų kainas atsižvelgė į objekto vietą, sezoniškumą, darbų sezoniškumą, darbo užmokestį regionuose ir pan. Pažymi, kad Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad vidutinės rinkos kainos nustatant vadovaujantis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, kurias rengia kompetentinga valstybinė institucija, o kainos nustatymo rekomendacijos yra sudaromos remiantis rinkoje egzistuojančiais medžiagų, darbų ir įrengimų darbinių valandų vidurkiais. Agentūra sprendime ir ankstesniame teismo procese buvo aiškiai nurodžiusi, kad remiantis Statinių statybos resursų poreikiu skaičiavimo tvarka, įtraukti visi su statybos rangos procesu susiję papildomi mokesčiai – darbininkų socialinio draudimo išlaidos, papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas.
Agentūra pažymi, kad apskaičiuojant kainą yra įtraukiami visi papildomi mokesčiai. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad NMA priimdama skundžiamą sprendimą nesivadovavo Ekspertizės aktu ir nurodo, jog LVAT jokia forma nenurodė Agentūrai privalomumo vadovautis firmos „Tyrimai ir projektai“ dalinės ekspertizės aktu. Nurodo, jog Agentūra vykdydama LVAT nutartį analizavo minimą dokumentą, pateikė savarankišką vertinimą Sprendime ir aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių juo nesivadovavo. Nurodo, jog tai, kodėl Agentūra nesivadovavo dalinės ekspertizės aktu yra suprantama ir pačiai pareiškėjai, kas matyti iš skundo teiginių.
Teigia, kad Sprendime jokia forma nėra parašyta, kad firmos „Tyrimai ir projektai“ dalinės ekspertizės akte į rekreacinio tako kainą yra įtraukta ir kitų objektų kaina. Nurodo, kad NMA nagrinėjo tik rekreacinio tako kainos pagrįstumą, todėl „Tyrimai ir projektai“ atlikti skaičiavimai dėl informacinės rodyklės bei informacinio stendo kainų nėra aktualūs. NMA pasisakė, kad kitų objektų nei tako skaičiavimai neaktualūs, tačiau neteigė, kad į tako kainą įskaičiuotos rodyklės ar stendai, nes jos manymu pareiškėja skundu siekia klaidinti teismą.
Paaiškina, kad tako paruošiamieji darbai neįėjo į vertinimą, nes pateko į pirmąjį projekto įgyvendinimo etapą. Atkreipia dėmesį į sąmoningą pareiškėjos klaidinimą ir nurodo, kad D. L. nurodė, kad darbų neskaičiavo, nes jie jau buvo finansuoti pirmajame etape. Mano, jog „Tyrimai ir projektai“ atliko nelogiškus skaičiavimus.
Agentūra nesutinka ir su skundo teiginiais, kad kainų skirtumai atsirado dėl to, kad apskaičiuojant kainą buvo vadovaujamasi „SISTELA“, nes tai aiškiai prieštarauja LVAT praktikai. Pažymi, kad asmuo atlikęs išlaidų skaičiuojamąją kainų ekspertizę – D. L. yra kvalifikuotas, atitinka keliamus reikalavimus ir yra savo srities profesionalas.
Sprendime aiškiai nurodyta, kad ekspertinį vertinimą atliko D. L., todėl atsakovei lieka neaišku, kodėl pareiškėja teigia, kad neva UAB „Civitta“ atstovai E. G. ar D. S. turi turėti atestatus ir mano, kad tai yra dar vienas pareiškėjos bandymas suklaidinti Teismą. Pažymi, kad kainų ekspertizes atliekamos griežtai pagal ekspertinio konsultavimo sutartį, sudarytą su NMA, todėl kilus įtarimams dėl per aukštų kainų NMA turi teisę atlikti tikrinimą, kas šioje situacijoje ir buvo padaryta – parengtos kvalifikuoto eksperto lokalinės sąmatos, kurios ir parodo ginčo esmę – kokia yra reali rinkos kaina. Būtent lokalinėse sąmatose atsispindi apskaičiuota kaina, tačiau pareiškėja galimai sąmoningai šio fakto neminėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, iš esmės nurodydamas tuos pačius argumentus, kaip ir skunde.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepimo į skundą motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, Agentūra) 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SKP-104 „Dėl susidariusio skolos grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 30 d. pateikė NMA paraišką (toliau – Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kurioms didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės).
2017 m. balandžio 10 d. pranešimu Agentūra informavo pareiškėją, kad, išnagrinėjusi Paraišką, projektui įgyvendinti yra skiriama 44 514 Eur dydžio suma. 2017 m. gegužės 22 d. pareiškėja su Atsakove sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paramos sutartis). Paramos sutarties 2.7 papunktyje „Paramos išmokėjimo tvarka“ buvo numatyti trys paramos išmokėjimo etapai: dėl pirmos paramos dalies – investicijos (rekreacinių objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbai, konsultacijos, susijusios su aplinkosauginiu tvarumu); dėl antros paramos dalies – investicijos (rekreacinis pažintinis takas (690 kv. m.); dėl trečios paramos dalies – investicijos (skulptūros (24 vnt.), informacinė rodyklė (3 vnt.), informacinis stendas (3 vnt.).
2017 m. birželio 20 d. pareiškėja sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) su geriausia pasiūlymą darbų daliai pateikusiu A. D., kuris įsipareigojo atlikti darbus, kurių bendra kaina – 25 490 Eur, iš kurių 21 390 Eur skirta rekreacinio pažintinio tako įrengimui.
2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. S-KU-0242697 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“ Agentūra nurodė, jog nenustatė KPP Pirkimo taisyklių pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimų rezultatams, dėl ko pirkimai yra laikytini atlikti tinkamai.
Pareiškėja 2017 m. lapkričio 2 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. 21EA-KU-16-1-07393-MP002, kurį įvertinusi Agentūra pareiškėjai išmokėjo 18 181,00 Eur sumą.
Agentūra 2018 m. sausio 24 d. raštu Nr. BRK-391 informavo pareiškėją, kad atliekamas mokėjimo prašyme nurodytų patirtų išlaidų atitikties vidutinėms rinkos kainoms vertinimas ir jeigu bus nustatyta, kad investicijos įsigytos už didesnes kainas, nei vidutinės rinkos kainos, tokiu atveju bus pervertinamas mokėjimo prašymas.
Agentūrai buvo pateikta UAB „Civitta“ 2018 m. sausio 29 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr.(duomenys neskelbtini) kurioje konstatuota, kad pirkimo dokumentuose nurodyto rekreacinio pažintinio tako (690 kv. m.) vidutinė rinkos vertė yra 13 447,40 Eur (be PVM), o pareiškėja deklaravo 21 390,00 Eur (be PVM) vertę. 2018 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu Agentūra pareiškėją išsiuntė pareiškėjai laišką ir ją supažindino su ekspertinio vertinimo metu nustatytomis Mokėjimo prašyme deklaruotos investicijos vidutinėmis kainomis. 2018 m. vasario 7 d. rašte pareiškėja išdėstė nesutikimo su Ekspertinės ataskaitos išvadomis argumentus, kuriuos peržiūrėjus UAB „Civitta“ Agentūrai pateikė 2018 m. vasario 19 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertinė ataskaita), nurodydama, kad pareiškėjos prieštaravime pateikta papildoma informacija ir paaiškinimai neturi įtakos Ekspertinėje ataskaitoje pateiktoms išvadoms.
Agentūra 2018 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-34 „Dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriame remdamasi Ekspertine ataskaita nurodė, kad konkrečios investicijos vidutinė rinkos vertė yra 13 447,40 Eur, o ne 21 390 Eur dydžio suma ir nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjos 6 751,13 Eur permokėtos paramos už pažintinio rekreacinio tako įrengimą.
Pareiškėjos užsakymu buvo atliktas rekreacinės infrastruktūros (tako, informacinių rodyklių, informacinių stendų) faktiškai atliktų darbų vertinimas ir surašytas 2018 m. balandžio 19 d. Dalinės ekspertinės aktas Nr.18-62T (toliau – Ekspertizės aktas). Ekspertizę atliko V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ ekspertai J. M. ir G. J.. Akte pateikta išvada, jog pareiškėjos faktiškai atliktų darbų, susijusių su ginčo rekreacinio pažintinio tako įrengimu, vertė siekia 22 903 Eur (be PVM).
Pareiškėjos apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-3046-629/2019 (toliau – LVAT nutartis), panaikino Agentūros 2018 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SKP-34 dėl paramos dalies susigrąžinimo ir įpareigojo Agentūrą priimti naują sprendimą ginčo klausimu. Nutartyje (48 nutarties punktas) teisėjų kolegija nurodė, jog Ekspertinėje ataskaitoje nurodyti paskaičiavimai vienareikšmiškai nepagrindžia, kokio tikslaus dydžio investicijos į Projektą gali būti laikomos pagrįstomis; pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai taip pat patvirtina, jog jos patirtos išlaidos Projektui įgyvendinti galėjo skirtis nuo Ekspertinėje ataskaitoje nustatytų vidutinių rinkos verčių; Agentūra ataskaitoje nurodytus faktus perkėlusi į savo sprendimą, privalėjo pagrįsti, kodėl jais rėmėsi, kaip ji įsitikino tokių faktų tikslumu ir pagrįstumu, o pareiškėjos pateiktų įrodymų nepatikimumu ar neteisingumu; teismas Agentūros sprendimą panaikino kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Po LVAT 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties paskelbimo, pakartotinai įvertinusi Mokėjimo prašymą, priėmė 2019 m. lapkričio 28 d. ginčijamą sprendimą susigrąžinti iš pareiškėjos permokėtą 6 751,13 Eur paramos sumą (toliau – Sprendimas). Agentūra sprendime nurodė, jog Ekspertizės akte nurodomos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos, nes V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ atstovas skaičiavo ir tako nužymėjimo bei tvarkymo darbus, nors šios išlaidos jau buvo finansuotos anksčiau, neteisingai skaičiavo skiedrų pasluoksnį ant grunto – nebuvo išminusuotas tako bortų plotas (10 cm), kuris turėjo įtakos skaičiuojant skiedrų tūrį, klaidingai skaičiuotas tako plotas (nebuvo atimtas bortų plotas). Pažymėjo, jog Ekspertizės akte padarytos esminės klaidos, kurios turi įtakos kainos skaičiavimui, todėl šiuo aktu nesirėmė.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 3D-452 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kurioms didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 3D-301 redakcija) nuostatos.
Administravimo taisyklių 10.10 punkte nustatyta, kad siekiant apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties veiksmų programos priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).
Aiškindamas analogiškas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o Agentūra, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamąją kainų ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr. 2017-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).
Nesutikdama su ginčijamu sprendimu pareiškėja nurodo, jog Agentūra jau vertino pareiškėjos pateiktus pirkimo dokumentus ir konstatavo, jog jokių pažeidimų nenustatė, taip pat nenustatė ir to, kad pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlytos darbų kainos viršytų tokių darbų rinkos kainas.
Kaip matyti iš Agentūros 2017 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. S-KU-0242697 jame nurodoma, jog Agentūra nenustatė KPP Pirkimo taisyklių pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimų rezultatams, dėl ko pirkimai yra laikytini atlikti tinkamai. Teismas pažymi, jog pagal Pirkimo taisykles yra vertinamos pirkimų organizavimo tvarkos laikymasis, tačiau ne tai, ar šių pirkimų metu įsigyjamos investicijos atitinka rinkos kainas. Todėl Agentūra, pateikdama išvadą dėl pirkimo dokumentų, nevertino ir negalėjo vertinti, ar komerciniuose pasiūlymuose pateiktos kainos atitinka vidutines rinkos kainas. Tinkamų finansuoti investicijų suma yra skaičiuojama vertinant Agentūrai pateiktus mokėjimo prašymus. Pažymėtina, kad paramos gavėjų mokėjimo prašymuose ir kasmetiniuose prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti Agentūra tikrina pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Įgyvendinimo taisyklių 33.3 papunktyje nustatyta, kad netinkamomis finansuoti yra išlaidos, viršijančios vidutines rinkos kainas.
Taip pat pareiškėja nurodo, jog Sprendimu Agentūra dalį Mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų projekto investicijoms antrą kartą pripažino netinkamomis finansuoti, remdamasi tuo, kad pareiškėja rekreacinio pažintinio tako įrengimo darbus įsigijo už didesnes kainas, ir antrą kartą išimtinai vadovavosi Ekspertine ataskaita.
Kaip matyti iš LVAT nutarties, teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino sprendimą ir perdavė Agentūrai klausimą dėl pareiškėjos mokėjimo prašymo nagrinėti iš naujo. Nutartyje įpareigojo Agentūrą priimti naują sprendimą ginčo klausimu, atitinkantį VAĮ reikalavimus bei ištaisius teismo nurodytus skundžiamo sprendimo trūkumus. Taigi, panaikinus sprendimą dėl motyvacijos trūkumų, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas priimti priešingą sprendimą. Tokiu atveju galimas bet kokio, kad ir turinčio tokį patį rezultatą, motyvuoto ir pagrįsto sprendimo priėmimas, kuriame būtų įvertinti teismo nurodyti trūkumai.
Kaip minėta ginčijamu Sprendimu buvo konstatuotas pareiškėjos investicijų į pažintinį taką įsigijimas didesnėmis nei vidutinės rinkos kainomis, dėl ko priimtas sprendimas susigrąžinti 6 751,13 Eur (7 942,60 Eur x 84,99905 proc.), t.y. sumą, kuria tako įrengimo darbų kaina viršijo tokių darbų vidutinę rinkos kainą. Šis Agentūros sprendimas buvo grindžiamas UAB „Civitta“ ekspertine ataskaita.
Pagal Administravimo taisyklių 10.10 punktą, vertindama mokėjimo prašymus ir kilus įtarimams dėl nepagrįstai didelių kainų įsigyjant prekes ir paslaugas, Agentūra turi teisę atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę <...> ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą (kai vertinimas reikalauja išskirtinės kompetencijos ar specifinių žinių, Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).
Pažymėtina, jog teismų praktikoje tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derančią su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).
Pareiškėjos teigimu, Ekspertinės ataskaitos išvadas formulavo reikiamos kvalifikacijos neturintys UAB „Civitta“ darbuotojai, todėl Agentūra šiuo dokumentu negalėjo vadovautis.
Su šiais pareiškėjo teiginiais negalima sutikti. Nustatyta, kad UAB „Civitta“ su Agentūra yra sudariusi ekspertinio konsultavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju ekspertinį vertinimą atliko UAB „Civitta“ pasitelktas teismo ekspertas D. L., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (kvalifikacijos atestatai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos minimas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertinio vertinimo metu galiojo (panaikintas 2018-05-01), todėl abejonių dėl tinkamos eksperto D. L. kvalifikacijos nekyla. Kaip matyti iš bylos medžiagos Agentūrai pateikta Ekspertinė ataskaita prie kurios pridedami Priedas Nr.1 patikros vietoje nuotraukos, Priedas Nr. 2 Lokalinė sąmata be pridėtinių išlaidų detalizavimo, Priedas Nr.3 Lokalinė sąmata su pridėtinių išlaidų detalizavimu ir Patikros vietoje ataskaita ir eksperto ataskaita (Priedas Nr.4). Šie dokumentai parengti D. L., o tai, jog Ekspertinę ataskaitą pasirašė ekspertų grupės vadovas ir projektų vadovė, esminė įtakos neturi. Todėl negalima sutikti su pareiškėjos teiginiais, jog Agentūra šiuo dokumentu negalėjo vadovautis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Agentūra, remdamasi ekspertų išvadomis, nustato ir įvertina faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kainos, paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatydama paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydį, taikydama sankciją, gali vadovautis ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis ekspertų išvadomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Agentūros užsakymu UAB „Civitta“ atliktos skaičiuojamų kainų ekspertizės ataskaitos yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017; 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3859-438/2018).
Vienu iš tokių Agentūros atlikto ekspertinio tyrimo rezultatus paneigiančių įrodymų teismų praktikoje pripažįstama eksperto ar specialisto išvada. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos užsakymu buvo parengtas 2018 m. balandžio 19 d. Ekspertinės aktas, kuriame pateikta išvada, jog pareiškėjos faktiškai atliktų darbų, susijusių su ginčo rekreacinio pažintinio tako įrengimu, vertė siekia 22 903 Eur (be PVM).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi panaikindamas ankstesnį Agentūros sprendimą nurodė, jog Ekspertinėje ataskaitoje nurodyti paskaičiavimai vienareikšmiškai nepagrindžia, kokio tikslaus dydžio investicijos į Projektą gali būti laikomos pagrįstomis, tai papildomai patvirtina pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai. Taip pat Agentūrai nurodė priimant sprendimą pagrįsti, kodėl ji remiasi Ekspertinės ataskaitos faktais, kaip ji įsitikino tokių faktų tikslumu ir pagrįstumu, bei pareiškėjos pateiktų įrodymų nepatikimumu ar neteisingumu.
Ginčijamame sprendime Agentūra nurodo, jog Ekspertizės aktu nesiremia, nes jame padarytos esminės klaidos – apskaičiuoti tako nužymėjimo bei tvarkymo darbai, nors šios išlaidos jau buvo finansuotos, skaičiuojant skiedrų pasluoksnį neišminusuotas 10 cm tako bortų plotas, turėjęs įtakos skaičiuojant skiedrų tūrį, klaidingai apskaičiuotas tako plotas (nebuvo atimtas bortų plotas).
Agentūra pažymi, jog pagrindė, kodėl nesivadovavo Ekspertizės aktu ir rėmėsi Ekspertinės ataskaitos faktais, tačiau su tuo galima sutikti tik iš dalies.
Agentūra pagrįstai nurodė, jog Ekspertizės akte į takos įrengimo kainą buvo įtraukti paruošiamieji darbai (tako nužymėjimo darbai, krūmų ir smulkių medžių pjovimas, žolės pjovimas). Kaip matyti iš Paramos sutarties 2.7 punkto pirmajame paramos etape buvo numatyti rekreacinių objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbai. Miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog miško valdoje projektuojami erdvių formavimo kraštovaizdžio kirtimai, palei rekreacinius takus į abi puses 15 m pločio juostoje, o aplink skulptūras 5 metrų spinduliu pašalinami menkaverčiai krūmai ir išretinamas medelynas, taikai derinami prie reljefo, įrengiant takus medžiai nekertami, o takai įrengiami juos apeinant. Prie aiškinamojo rašto yra pridėta takų įrengimo schema. Taigi aplinkos tvarkymo darbų metu rekreacinio tako vietoje ir aplink taką buvo šalinami menkaverčiai krūmai ir išretinamas medelynas, tako vieta, kuri atvaizduota pridedamoje schemoje, jau buvo žinoma ir atliekant šiuos darbus turėjo būti nužymėta. Taigi Agentūra pagrįstai pripažino, jog paruošiamieji darbai neturėtų būti įtraukiami į tako įrengimo kainos skaičiavimus.
Tačiau pažymėtina, jog paruošiamųjų darbų kaina sudaro tik 625,54 Eur ir šių darbų įtraukimu į tako įrengimo kainą negalima paaiškinti Ekspertinėje ataskaitoje ir Ekspertizės akte pateikiamų tako įrengimo kainų skirtumo, kai kaina skiriasi 1,7 karto (13 447,40 Eur ir 21 390 Eur). Šio skirtumo taip pat negalima paaiškinti sprendime Agentūros nurodomu argumentu dėl klaidingai apskaičiuoto tako ploto (neatimant bortų ploto). Ekspertinėje ataskaitoje paskaičiuotas 678,7 m² tako plotas, o Ekspertizės akte - 693,69 m² ir šis skirtumas sudaro 15 m², kas taip pat negali paaiškinti tokio ženklaus kainų skirtumo.
Palyginus Ekspertinėje ataskaitoje ir Ekspertizės akte pateikiamas lokalines sąmatas matyti, jog jose nurodomi skirtingi darbai. D. L. lokalinėje sąmatoje: „medinių pavienių polių įkalimas II grupės grunte (su tiekimo detalėmis ir medžiagų transportavimu iki 10 km) – 2585,33 Eur“. Tuo tarpu G. J. sudarytoje lokalinėje sąmatoje „iki 0,7 m gylio duobių statramsčiams ir stulpams kasimas rankiniu būdu, kai grunto grupė I-II K9-1,15“ ir „medinių tarpinių stulpelių įrengimas K9-1,15“, kad sudaro 7087,37 Eur (2719,55 Eur ir 4367,82 Eur). Taip pat skiriasi ir šių darbų mato vienetai – D. L. lokalinėje sąmatoje 4,6 m³, o G. J. sąmatoje – 758 vienetai. Taip pat ženkliai (2 kartus) skiriasi sąmatose nurodomi tako medinių bordiūrų įrengimo darbai (atitinkamai 3793 Eur ir 7834 Eur) bei 10 cm storio sluoksnio parkų tarkų dangos iš medžio skiedrų (mulčo) įrengimas (3088 Eur ir 7356 Eur).
Teisėjų kolegija pažymi, jog LVAT nutartimi Agentūra buvo įpareigota priimant sprendimą pagrįsti, kodėl remiamasi Ekspertinės ataskaitos faktais, įsitikinti tokių faktų tikslumu ir pagrįstumu, bei pareiškėjos pateiktų įrodymų (Ekspertizės akto) nepatikimumu ar neteisingumu. Šį įpareigojimą, pakartotinai vertindama pareiškėjos mokėjimo prašymą, Agentūra atliko tik iš dalies. Agentūra Sprendime nepagrindė, kokio tikslaus dydžio investicijos gali būti laikomos pagrįstomis pagal Medinio tako skiedrų schemą įrengiant tako kreipiančiuosius polius, tako kreipiančiuosius bortus ir tako užpildą, taip pat nepagrindė, kodėl remiamasi Ekspertinėje ataskaitoje nurodytais aukščiau minėtais darbais ir jų kiekiais, o Ekspertizės akte nurodytus darbus ir kiekius laiko nepagrįstais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. SKP-104 negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto, t. y. Agentūros, įgaliojimų, todėl atsakovė, pakartotinai vertindama pareiškėjos mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų įrengiant pažintinį taką atitiktį vidutinėms rinkos kainoms ir priimdama sprendimą privalo įvertinti, ar egzistuoja pagrindai atitinkamos sankcijos taikymui, o nustačius tokią aplinkybę - aiškiai nurodyti, kaip paskaičiuota atitinkama sankcija ir tai tinkamai pagrįsti.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitą už teisines paslaugas Nr.202007/03 ir 20120-07-14 mokėjimo nurodymą). Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šioje byloje pareiškėja patyrė ir prašo priteisti 700 Eur išlaidų už skundo parengimą, pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teismo posėdyje. Nors teismas panaikino Agentūros sprendimą, tačiau dalis pareiškėjos argumentų dėl šio sprendimo buvo atmesti, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjai priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. SKP-104 ir įpareigoti Agentūrą pakartotinai vertinti pareiškėjos mokėjimo prašymą.
Priteisti pareiškėjai J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (j.a.k. 288739270) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.