Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, skundą pateikusiam administracine tvarka nubaustam asmeniui Š. N., teismo posėdyje išnagrinėjusi Š. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-01-06 nutarimo Nr. 30N-47832953-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-15 Š. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-12-15, 22.10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Svajonės g., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) prasukant automobilio ratus sukinėjosi aplinkui, keisdamas važiavimo kryptį nerodė posūkio signalo, t. y. chuliganiškai vairavo transporto priemonę, siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, ir tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui bei kaldamas grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 82 punktų reikalavimus (b. l. 8-9).

2016-01-06 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu Š. N. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, paskirta 300,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) dvylikai mėnesių (b. l. 7).

Teismo posėdžio metu Š. N. skundą palaikė ir nurodė, jog įvykio dieną jis vairavo automobilį, trise grįžę iš Marijampolės, t. y. apie 23.00 val., užsuko į automobilių aikštelę, esančią prie dalių parduotuvės. Lauke buvo pradėję šalti, jis nesitikėjo, kad kelias bus slidus, nepasisaugojo, dėl to ant posūkio automobilį užsuko ir automobilis apsisuko aplinkui. Kiek kartų automobilis apsisuko, nepamena. Jam neįmanoma tyčia prasukti automobilių galinių ratų, todėl automobilis apsisuko netyčia. Minėtoje aikštelėje yra keli posūkiai, joje stovėjo vienas automobilis. Policijos pareigūnai buvo pasislėpę už kampo. Automobilis priklauso mamai, automobilis varomas visais keturiais ratais, yra automatinė dėžė, jis pirmi metai vairuoja automobilį su rankiniu valdymu, metams jam nustatytas neįgalumas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą Š. N. nurodė, jog iš vaizdo įrašo nėra aišku ar jame užfiksuotas automobilis yra jo. Prašo, atsižvelgiant į jo sveikatą, panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-01-06 nutarimą, ir grąžinti teisę vairuoti transporto priemones.

Liudytojas policijos pareigūnas V. P. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 10) ir nurodė, jog jis dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate, įvykio dieną patruliuojant stebėjo vieną automobilį. Tuo metu į aikštelę įvažiavo kitas automobilis, kuriame buvo keleivis, ir ėmė chuliganiškai važiuoti, t. y. sukinėjosi ratu, ir vietoje, ir truputį pavažiavęs, automobilis apsisuko kelis kartus, nerodė posūkio signalo. Nepavyktų automobiliui penkis kartus apsisukti netyčia toje pačioje vietoje. Minėta aikštelė nėra pritaikyta chuliganiškam vairavimui. Vėliau pradėjo filmuoti. Liudytojas paaiškino, jog įvykio dieną buvo minusinė temperatūra, chuliganiškai važiavusio automobilio techninių galimybių nežino.

Liudytoja policijos pareigūnė I. J. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 12) ir nurodė, jog ji dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate, įvykio dieną patruliuojant stebėjo vieną automobilį. Tuo metu į aikštelę įvažiavo kitas automobilis, kuriame buvo keleivių, ir ėmė chuliganiškai važiuoti, t. y. prasukant automobilio ratus ir užtraukus rankinį stabdį automobilis apsisuko keletą kartų. Tuo metu buvo tamsus paros metas. Minėtoje aikštelėje stovėjo dar vienas automobilis. Kartu buvęs kolega pasiėmęs fotoaparatą bandė filmuoti.

Liudytojas policijos pareigūnas M. U. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 11) ir nurodė, jog patruliuojant su kolegomis, aikštelėje, esančioje Svajonės g., stebėjo vieną automobilį. Po kurio laiko, į aikštelę atvažiavo kitas automobilis, kurio priekyje sėdėjo keleivis, ir ėmė chuliganiškai važiuoti, t. y. kelis kartus apsisuko aplinkui, slydo šonu. Automobilio variklio garsas buvo didesnis nei įprastai, padangų garso nebuvo, nes ant kelio buvo sniego ar ledo. Kartu buvęs kolega filmavo, tačiau viso įvykio užfiksuoti nepavyko. Vėliau minėtas automobilis buvo sustabdytas, vairuotojui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, vairuotojas nepripažino padaręs pažeidimą, sakė, kad jis negalėjo taip važiuoti, nes automobilis pritaikytas rankiniam valdymui.

Motyvuojamoji dalis

Š. N. skundas tenkinamas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamu nutarimu Š. N. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų.

Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 82 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas; prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Š. N. neigia tyčia pavojingai ir chuliganiškai vairavęs automobilį, teigė, jog lauke buvo pradėję šalti, jis nesitikėjo, kad kelias bus slidus, nepasisaugojo, dėl to ant posūkio automobilį užsuko ir automobilis apsisuko aplinkui, tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje esantys vaizdo įrašai (b. l. 15) ir nuoseklūs betarpiškai įvykio aplinkybes stebėjusių ir fiksavusių liudytojų policijos pareigūnų V. P., I. J. ir M. U. parodymai, jog Š. N. vairuojamas automobilis apie savo ašį apsisuko daugiau nei vieną kartą, t. y. apie keletą kartų, bei keisdamas važiavimo kryptį nerodė posūkio signalo. Be to, liudytojas M. U. patvirtino, kad Š. N. vairuojamo automobilio garsas buvo didesnis nei įprastai. Tokius Š. N. veiksmus pareigūnai V. P., I. J. ir M. U. įvertino vienareikšmiai kaip chuliganiškus. Pažymėtina, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes policijos pareigūnai patvirtino ir apklausiami teismo posėdžio metu gana išsamiai jas detalizavo. Taigi, akivaizdu, jog įvykio aplinkybes fiksavusių policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir savo esme identiški. Be to, liudytojai apklausti ir parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tuo tarpu pažeidėjas pareigos sakyti tiesą nėra saistomas. Tokiu būdu, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais, jų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis, nes šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį Š. N., gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra.

Teisminio nagrinėjimo metu Š. N. pripažino, kad automobilis apsisuko aplink savo ašį, tačiau nurodė, jog tai buvo netyčinis apsisukimas dėl kelio dangos. Pagal ATPK 9 straipsnio nuostatą neatsargus veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę, taip pat laikomas administraciniu teisės pažeidimu. Kaip nustatyta, Š. N. automobilyje buvo ne vienas, su juo kartu buvo ir jo draugai, bei aikštelėje stovėjo vienas automobilis. Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir pats pažeidėjas, ir tiek parodymus davę policijos pareigūnai, todėl neabejotina, jog Š. N. neatsargiai vairuodamas, atlikdamas pavojingus manevrus, kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas – chuliganiškas vairavimas, įrodytas ir Š. N. veikoje yra ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

ATPK 30 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Š. N. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek skunde, prašė, atsižvelgiant į tai, jog yra neįgalus, reikia važiuoti pas gydytojus ir reabilitacijai, bendrauti su žmonėmis, neužsidaryti savyje ir ištrūkti į realų gyvenimą, bei į tai, jog su vežimėliu judėti jam yra sunku, kadangi ne visos miesto gatvės tam yra pritaikytos, neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, jog pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 289,00 Eur iki 579,00 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. 2016-01-06 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu Š. N. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) dvylikai mėnesių (b. l. 7).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras skirdamas Š. N. administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą nenustatė Š. N. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė baudą, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis, bet didesnis nei minimumas.

Nustatyta, kad administracine tvarka nubaustam Š. N. pažeidimo nustatymo metu nustatytas 15 proc. darbingumo lygis, todėl ši objektyviai egzistuojanti aplinkybė turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Teismas atsižvelgdamas į nustatytą Š. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimo nustatymo metu Š. N. nustatytas 15 proc. darbingumo lygis, į tai, kad Š. N. yra jauno amžiaus, neįgalus, kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 13), daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro paskirtos baudos dydis yra per didelis. Paskirta bauda mažinama iki įstatymo sankcijoje numatytos minimalios baudos. Teismo manymu, minimalios administracinės nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, paskyrimas dera su teisingumo principo įgyvendinimu.

Elektroninė laikmena (CD) su vaizdo įrašais, saugoma administracinio teisės pažeidimo byloje, nutarčiai įsiteisėjus saugoti byloje (b.l. 15).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Š. N. skundą tenkinti iš dalies. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-01-06 nutarimą pakeisti ir už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, Š. N. paskirti – 289,00 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Elektroninę laikmeną su vaizdo įrašais nutarčiai įsiteisėjus saugoti byloje.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.