- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1292-796/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- T. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei T. R. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. R., daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „B“, R. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės T. R. ieškovei 975,44 Eur turtinės žalos atlyginimo, 115,58 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-09-04 vandeniu užpiltos ir sugadintos buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės, koridorių lubos, vonios plytelės. Įvykio metu butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo V. R. 975,44 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsiliepimu į ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovė T. R. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog dėl padarytos žalos nėra jos kaltės. Užpylimas įvyko dėl to, kad buvo užsikišęs bendras nuotekų stovas, vanduo išsiliejo per unitazo viršų, o dėl to atsakovė negali būti kalta ir negali būti atsakinga už žalos padarymą. Taip pat nurodė, kad nesutinka su padarytos žalos dydžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės T. R. 975,44 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 975,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Kitą ieškinio dalį atmetė. Atmesdamas ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo, teismas konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Taigi, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės įstatyme nustatyto dydžio palūkanas už nurodytą laikotarpį yra pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas. Tačiau CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šiuo atveju draudžiamasis įvykis įvyko 2013-09-04, o ieškinį ieškovė dėl žalos atlyginimo pareiškė praėjus beveik daugiau kaip dvejiems su puse metų, tai sudarė ieškovei pretekstą skaičiuoti palūkanas. Nepagrįstai ilgai delsdama pareikšti ieškinį, ieškovė prisidėjo prie minėtų nuostolių atsiradimo. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Nustatyta, kad atsakovė yra 77 m. senatvės pensininkė. Teismas, įvertinęs atsakovės amžių ir turtinę padėtį, ieškovės veiksmus (ilgai delsė pareikšti ieškinį), ieškovės reikalavimą priteisti 115,58 Eur palūkanas atmetė remdamasis CK 6.282 straipsniu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. papildomu sprendimu tenkintas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymas ir priteista iš atsakovės T. R. 638,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato pagalbą ir kelionės išlaidas) ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė (toliau – ir apeliantė) AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 115,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 115,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo dalis dėl kompensuojamųjų palūkanų nepriteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atmesti ieškinio reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, pažeidė materialines teisės normas, šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimui. Apeliantė pažymi, jog teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, rėmėsi CK 6.282 straipsniu. Kaip argumentas, kuriuo teismas grindė savo išvadą, nurodoma aplinkybė, jog ieškovė delsė kreiptis į teismą su ieškiniu ir tai lėmė kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimą. Tačiau teismas, padarydamas tokią išvadą, pažeidė CK 6.63, 6.260, 6.261 straipsnių nuostatas. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Nurodo, jog pagal CK 6.63 straipsnį skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas, t. y. prievolės neįvykdo per nustatytą terminą. Pažeidus prievolę, atsiranda pareiga atlyginti prievolės pažeidimu kreditoriui padarytus nuostolius. Atsakovė laikoma pažeidusia prievolę nuo to momento, kai ieškovė raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o atsakovė per šį terminą prievolės neįvykdė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Apeliantė atkreipia dėmesį, jog byloje pateikti duomenys įrodo, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką draudėjui, pateikė 2013-12-31 pretenziją atsakovei atlyginti žalą per 18 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos. Atsakovė žalos nustatytu terminu neatlygino ir nebendradarbiavo su ieškove. Atsakovė turėjo dėti visas įmanomas pastangas kooperuotis su ieškove žalos atlyginimo klausimu, tačiau žala buvo neatlyginta ir ieškovė buvo priversta savo pažeistas teises ginti kreipdamasi į teismą su ieškiniu. Ieškovė ieškinį pareiškė nepraleisdama trejų metų ieškinio senaties termino. Nei įstatymo nuostatose, nei teismų praktikoje šiuo atveju nėra numatytas laikotarpis, per kurį kreditorius turi pareikšti reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų atmetamas remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi. Ši norma yra bendroji, taikoma žalos atlyginimo atvejais. Pagrindas sumažinti žalos atlyginimą arba visiškai atsisakyti ją atlyginti yra didelis nukentėjusio asmens neatsargumas. Ar neatsargumas gali būti kvalifikuojamas kaip didelis, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, vertinant šias aplinkybes būtina šią normą sistemiškai taikyti kartu su CK 1.5 straipsniu. Nukentėjusiojo kaltė nėra preziumuojama, todėl ją privalo įrodyti už žalą atsakingas asmuo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių nevertino ir nenustatė, tik formaliai nurodė, kad kompensuojamosios palūkanos buvo skaičiuojamos išimtinai tik dėl ieškovės delsimo kreiptis į teismą su ieškiniu. Tokiu būdu buvo pažeista CK 6.282 straipsnio nuostata. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę nustatant žalos dydį atsižvelgti į sunkią žalos padariusio asmens turtinę padėtį. Sunki turtinė padėtis turėtų būti suprantama kaip tokia padėtis, kai už žalą atsakingas asmuo neturi turto ar pajamų, užtikrinančių paprasčiausių jo būsto ir maisto poreikių tenkinimą. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie atsakovės sunkią turtinę padėtį, todėl teismo išvada, kad yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą minėtu pagrindu, yra nepagrįsta ir neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėtos ir nepagrįsto sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, priėmimui. Ši teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovei iš atsakovės priteistina 115,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų.Atsiliepimu į AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atsakovė T. R. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad už padarytą žalą teismas turėjo priteisti iš jos mažesnę sumą. Žala atsirado dėl to, kad buvo užsikišęs bendras nuotekų stovas, vanduo išsiliejo per unitazo viršų, o dėl to jos kaltės nėra. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir žalos dydžio nesumažino. Su žalos dydžiu nesutinka, nes jei plytelės būtų buvusios tinkamai priklijuotos, nuo vandens jos nebūtų atsiklijavusios. Jei taip įvyko, tai yra plyteles klijavusio asmens kaltė, nes nekokybiškai atliko darbą. Mano, kad dėl šių priežasčių apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2017 m. gegužės 8 d. apeliacinis skundas yra pasirašytas atsakovės T. R.. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog apeliacinį skundą šioje civilinėje byloje padavė tik ieškovė AB „Lietuvos draudimas“. Elektroninių ryšių priemonėmis ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ paduotas apeliacinis skundas yra analogiškas apeliaciniam skundui, kurį pasirašė atsakovė T. R.. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad apeliaciniu skundu, kurį pasirašė atsakovė T. R., prašoma priimti atsakovės padėtį bloginantį teismo sprendimą, laikoma, kad apeliacinį skundą šioje civilinėje byloje padavė ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, o atsakovė ant jo pasirašė ir pakartotinai pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui per klaidą. Taip pat pažymėtina, jog iš civilinės bylos matyti, kad atsakovė T. R., nesutikdama su apeliacinio skundo reikalavimais, padavė kitą procesinį dokumentą – atsiliepimą į AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nors atsakovė T. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su iš jos ieškovės naudai priteisto žalos atlyginimo dydžiu, neigia savo kaltę dėl atsiradusios žalos, nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimu, tačiau dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi atsakovė savo vardu apeliacinio skundo nepateikė, neprašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo panaikinti ar pakeisti, o tik prašo atmesti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė T. R. 2017-05-30 apylinkės teismui pateikė prašymą trejų metų laikotarpiui išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu bei 2017 m. balandžio 26 d. papildomu sprendimu iš jos priteisto žalos atlyginimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimą. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde keliamo klausimo dėl teismo sprendimo nepriteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 115,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų teisėtumo ir pagrįstumo. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2013-09-04 įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu vandeniu buvo užpiltos ir sugadintos V. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės, koridorių lubos, vonios plytelės. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime trečiąjį asmenį įvardijo V. R., tačiau iš paties trečiojo asmens rašytų procesinių dokumentų ir patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, jog trečiojo asmens vardas yra „V“, todėl apeliacinės instancijos teismas trečiąjį asmenį įvardija V. R.. Kadangi V. R. savo butą buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajam V. R. 975,44 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2013-12-31 išsiuntė pretenziją Nr. R0001422704 T. R., kaip atsakingam asmeniui už žalos atsiradimą, ir pareikalavo per 18 dienų sumokėti 3368 Lt (t. y. 975,44 Eur). Taip pat nurodė, jog jeigu atsakovė neturi galimybės šią sumą sumokėti iš karto, ji gali kreiptis ir susitarti dėl kitų mokėjimo terminų bei sąlygų. Taip pat buvo paaiškinta, jog neįvykdžius reikalavimo, duomenys bus perduoti advokatui įsiskolinimo išieškojimo tikslais. Atsakovė 2013-12-31 pretenzijos neįvykdė, todėl ieškovė 2016-06-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismui padavė ieškinį. Ieškovės teisė reikalauti žalos atlyginimo atsirado subrogacijos pagrindais (CK 6.1015 straipsnis). Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu atsakovė T. R. pripažinta kalta dėl draudžiamojo įvykio ir žalos atsiradimo, todėl iš jos AB „Lietuvos draudimas“ naudai buvo priteistas 975,44 Eur turtinės žalos atlyginimas. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ taip pat prašė teismo priteisti 115,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų, tačiau šį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.282 straipsnio nuostatomis, atmetė. Su tokiu teismo sprendimu apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka, nurodo, jog įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti kompensuojamąsias palūkanas CK 6.282 straipsnio pagrindu, netinkamai taikė materialines teisės normas, nes ji turi teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų remiantis CK 6.37, 6.63, 6.260 straipsniais. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo priteisti 5 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas, t. y. 115,58 Eur, už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2014-01-19) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2016-06-02), t. y. 975,44 Eur (skola) x 0,05 procentų (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) x 865 (pradelstų dienų skaičius). Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog, pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės įstatyme nustatyto dydžio palūkanas už nurodytą laikotarpį yra pagrįstas ir galėtų būti tenkintas. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas pripažino, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas yra pagrįstas, bet, remdamasis CK 6.282 straipsniu, nusprendė kompensuojamųjų palūkanų ieškovei visiškai nepriteisti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog CK 6.282 straipsnio norma galėtų būti taikoma sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo sumažinimo arba visiško jo nepriteisimo, o ne sprendžiant klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo ar jų nepriteisimo. Tuo atveju, jei remiantis CK 6.282 straipsniu būtų sumažintas atlygintinos žalos dydis, mažėtų ir priteistinų kompensuojamųjų palūkanų dydis. Šiuo atveju atlygintina žala – 975,44 Eur – sumažinta nebuvo.Palūkanų mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymo nustatytas palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taigi, pagrindas nepriteisti kompensuojamųjų palūkanų būtų tada, jei įstatyme ar sutartyje būtų nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Nagrinėjamu atveju atsakovei T. R. kilo civilinė deliktinė atsakomybė. Ji gavusi AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją ir žinodama, kad privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ žalą, elgėsi pasyviai, į ieškovę nesikreipė, su ja nebendradarbiavo ir jokio susitarimo, kad nebūtų skaičiuojamos palūkanos, nesudarė. Kadangi atsakovė atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, ieškovė teisėtai ir pagrįstai tikisi minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, iki bylos iškėlimo teisme, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – laiku negauto žalos atlyginimo. Be to, CK 1.125 straipsnio 9 punktas numato, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų (ne trejų metų, kaip nurodo ieškovė) ieškinio senaties terminas. Ta aplinkybė, kad ieškovė ieškinį teismui pareiškė praėjus daugiau nei dviem su puse metų nuo įvykio, nėra pagrindas nepriteisti ieškovei kompensuojamųjų palūkanų, kadangi tik nuo ieškovo apsisprendimo priklauso, kada jis nuspręs ginti savo pažeistas teises teisme. Be to, atsakovei buvo pakankamai laiko per visą šį laikotarpį kreiptis į AB „Lietuvos draudimas“ ir ginčą išspręsti taikiai, nepatiriant papildomų išlaidų. CK 6.282 straipsnio 3 dalis ir aplinkybė, kad atsakovės T. R. turtinė padėtis sunki, taip pat nėra pagrindas nepriteisti ieškovei kompensuojamųjų palūkanų, ši aplinkybė būtų pagrindas sumažinti atlygintinos žalos, o ne kompensuojamųjų palūkanų dydį. Tačiau, kaip anksčiau aptarta, pirmosios instancijos teismas atlygintino žalos dydžio nesumažino. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas dėl kompensuojamųjų palūkanų nepriteisimo taikė ir aiškino netinkamai. Todėl skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat pažymėtina, kad kadangi ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės T. R. turi būti priteistas ne tik 975,44 Eur žalos atlyginimas, bet ir 115,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentai metinių procesinių palūkanų skaičiuotini ne vien už priteistą 975,44 Eur sumą, bet ir už 115,58 Eur kompensuojamąsias palūkanas, kaip to buvo prašoma ieškiniu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Pastebėtina, jog nors ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas tik iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (už žyminį mokestį, advokato pagalbą ir kelionės išlaidas) skundžiamu sprendimu bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. papildomu sprendimu iš atsakovės buvo priteistos visa apimtimi. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažinus, kad ieškinys turi būti tenkintas visiškai, klausimas dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme iš naujo nebespręstinas, kadangi visos bylinėjimosi išlaidos ieškovei jau priteistos. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nepasisakytina dėl bylinėjimosi išlaidų (už advokato pagalbą ir kelionės išlaidas), kurios buvo priteistos ieškovei atskiru Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. papildomu sprendimu, kadangi šis papildomas sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas, jis yra neatskiriama skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo dalis ir galioja be pakeitimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat prašė priteisti jos naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, jog ieškovė už apeliacinį skundą 2017-05-19 sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (už žyminį mokestį) priteistinos iš antrosios šalies – atsakovės T. R.. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad ji būtų patyrusi išlaidų už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą, dėl to klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų panaikinti ir šią ieškinio dalį tenkinti visiškai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės T. R. 975,44 Eur žalos atlyginimo, 115,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą 1091,02 Eur (975,44 Eur + 115,58 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės T. R. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.