Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-11-20 · Civilinė byla Nr. 2-7336-670/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-20
Bylos Nr.
2-7336-670/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Klimaitis
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
Č. S.
Advokatai
Osvaldas Radimonas
Civilinė byla Nr. 2-7336-670/2018;Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00839-2018-6;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.4.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 20 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis,sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei,dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglutei Tamulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui Č. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su juo nustatymo, institucija, byloje teikianti išvadą -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui Č. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, byloje teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš atsakovo Č. S. dukros E. S. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų uzufruktoriumi paskiriant L. B.. Priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. sumoje 5 400 Eur. Nustatyti, kad atsakovas su dukra bendrauja šalių susitarimu, jeigu tai neprieštarauja mergaitės interesams.

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 130 straipsnis), prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Institucija, byloje pateikusi išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria, kad E. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina L. B.. Pritaria, kad iš atsakovo mergaitės išlaikymui būtų priteista kas mėnesį po 150 Eur, nes tokią sumą prašo priteisti ieškovė, priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką. Mano, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir atitinkantys vaiko interesus.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, taip pat patikslino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir prašė už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. priteisti išlaikymo įsiskolinimą 3 000 Eur. Nurodė, kad mergaitė Veliuonoje pradėjo lankyti pirmą klasę, taip pat lanko keramikos būrelį. Jos išlaikymui per mėnesį reikia apie 300 Eur, 200 Eur ieškovė išleidžia maistui, 100 Eur skirtas mokymosi priemonėms, rūbams, būsto išlaikymui. Atsakovas su dukra paskutinį kartą matėsi pavasarį, žadėjo teikti išlaikymą, tačiau materialinės pagalbos taip ir nesulaukė. Atsakovas dirba aukštalipiu, šiuo metu dirba užsienyje, kur konkrečiai nežino, jis yra jaunas ir darbingas žmogus. Atsakovas turi pareigą bendrauti su savo vaiku, visada sudarys sąlygas matytis su mergaite ir tam neprieštaraus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvais gimimo liudijime nurodyti Č. S. ir L. B. (b. l. 5); ieškovei L. B. suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba (4, 22-23); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pažymoje nurodyta, kad L. B. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. socialinio draudimo išmokų negavo (b. l. 6); ieškovės vardu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas (b. l. 7-15); Teismų informacinės sistemos (LITEKO) Registrų duomenimis nustatyta, kad šalys niekur nedirba, ieškovė L. B. slaugo neįgalų asmenį.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į vaiko interesus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat nustatytini teisiškai reikšmingi faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis, brolių, seserų tarpusavio santykiai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, tačiau tiksli jo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, jis dukros nelanko nuo balandžio mėnesio, neteikia išlaikymo ir nesidomi mergaitės gyvenimu. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. E. S. nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, jas sieja stiprus emocinis ryšys, mama užtikrina tinkamas sąlygas dukros vystymuisi. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja, kenktų vaiko interesams. Institucijos, byloje teikiančios išvadą atstovė dėl to neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės E. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina L. B. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis)

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimalia mėnesine alga, kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikia apie 300 Eur. Atsakovė niekur nedirba. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas taip pat nėra.

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, įvertinus vaiko amžių (mergaitei 7 metai), bendra 300 Eur suma skiriama abiejų tėvų būtų patenkinama tenkinant būtiniausius vaiko poreikius. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis E. S., gim. (duomenys neskelbtini) pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., kaip to prašo ieškovė, iki vaiko pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik dukters interesams. (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą 5 400 Eur, t. y. už 36 mėn. po 150 Eur nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė geranoriškai išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažino iki 3 000 Eur. Kaip nurodė ieškovė atsakovas mergaitei išlaikymo neteikia nuo 2015 m., paskutinį kartą savo dukrą jis matė šių metų balandžio mėnesį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant 3 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Teisme nustatyta, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos tarp ieškovės ir atsakovo nėra, Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad atsakovas su dukra bendraus bendru šalių sutarimu ( CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Išaiškintina šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio jiems, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, tėvo ir dukros pasimatymų trukmę ir laiką keisti abipusiu susitarimu.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jų poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat gali būti keičiama vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), nustatoma bendravimo su vaikais tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 182 Eur (b. l. 4, 23), ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas).

Patenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas po 150 Eur kas mėnesį (t. y už metus 1 800 Eur), valstybei iš atsakovo už išlaikymo priteisimą priteistina 54 Eur žyminio mokesčio ir 90 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo įsiskolinimą, viso 144 Eur. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteista 182 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei 100 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą (vaiko gyvenamosios vietos nustatymą), tačiau atsižvelgiant į šios bylos pobūdį ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais minėtos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 85 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina L. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Č. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki jos pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskiriant L. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Č. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą dukrai E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius Eur) laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskirti vaiko motiną L. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas Č. S., a. k. (duomenys neskelbtini) su dukra E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja šalių susitarimu, jeigu tai neprieštaraus dukters interesams.

Priteisti iš atsakovo Č. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio.

Žyminis mokestis (144 Eur) turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas Raimundas Klimaitis