- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-547-661/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 486,50 Eur nuostolių, 10 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-15 nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas susipažinęs su byloje esančiais įrodymais padarė išvadą, kad 2015 m. sausio 10 d. taikomos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 II skyriaus 1 skirsnio 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Vadovaujantis Reglamento 1215/2012 II skyriaus 4 skirsnio 18 straipsnio 2 dalimi kita sutarties šalis gali pareikšti ieškinį vartotojui tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose. Taigi Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos nenumato galimybės atsakovo vartotojo atžvilgiu taikyti sutartinį teismingumą, išskyrus Reglamente aptartas išimtis, kurių nagrinėjamu atveju nenustatyta.
3. Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalavimą kildina iš tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos automobilio nuomos sutarties ir nurodo, kad teismingumas yra nustatytas sutarties 11 punkte, kur nurodyta, kad visi ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose Vilniaus mieste.
4. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėta automobilio nuomos sutartis būtų buvusi sudaryta atsakovo dėl jo komercinės ar profesinės veiklos. Atsižvelgdamas į tai, kad sutartis buvo sudaryta trumpam laikotarpiui, teismas daro išvadą, kad sutartis buvo sudaryta siekiant tenkinti atsakovo asmeninius poreikius, todėl laikytina vartojimo sutartimi. Kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės teisę vadovaujantis Reglamento 1215/2012 19 straipsnio nuostatomis su šiuo ieškiniu kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus, konstatuotina, jog ieškinys, vadovaujantis Reglamento 1215/2012 18 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti reiškiamas valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose, t. y. Jungtinėje Karalystėje.
Šalies argumentai
5. Ieškovė UAB „Autobanga“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Savo skindą grindžia šiais argumentais.
5.1 Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, reglamente siūlomos alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Viena specialiosios jurisdikcijos taisyklių nustatyta Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje, kuri apima bylas, susijusias su teisės pažeidimais, deliktais ar kvazideliktais. Tokiose bylose jurisdikciją pagal ieškinio pagrindą turi ir atitinkamos vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teismai. Pagal Reglamento 7 straipsnio 2 dalį vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, laikoma tiesioginės žalos atsiradimo vieta, t.y. ta vieta, kurioje kilo delikto ar lygiaverčio veiksmo, sukuriančio atsakomybės pagrindus, žalingi padariniai. Reglamentas turi viršenybę prieš nacionalinę teisę, taip pat dvišales, trišales sutartis (Panevėžio apygardos teismo 2014-12-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-921-227/2014).
5.2 Siekiant taikyti Reglamento 7 straipsnio 2 punkto nuostatą, reikia įvertinti, ar Ieškovo reiškiamas reikalavimas Atsakovui atlyginti žalą, gali būti laikomas byla dėl „civilinės teisės pažeidimo, delikto ar kvazidelikto“, kaip ši sąvoka suprantama pagal Reglamento 7 straipsnio 2 punktą, ir jei gali – vertinti, kur Reglamento prasme įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti.
5.3 Ieškovė ieškinyje Atsakovo veiksmus ir neveikimą vertina kaip deliktą pagal nacionalines nuostatas (CK 6.246 straipsnio 1 dalį). Pažymėtina, kad ESTT savo praktikoje yra nurodęs, kad tiek Reglamento 7 straipsnio 1 punkto a) papunktyje įtvirtinta „bylos dėl sutarties“ sąvoka, tiek ir 7 straipsnio 2 punkte įtvirtinta bylos „dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto“ sąvoka turi būti aiškinamos autonomiškai. Vertindamas, kokioms situacijoms gali būti taikomos Reglamento specialiosios jurisdikcijos taisyklės dėl „civilinės teisės pažeidimo, delikto ar kvazidelikto“, ESTT pažymėjo, kad tokiomis bylomis laikytini visi ieškiniai, kuriais siekiama nustatyti atsakovo atsakomybę ir kurie nėra susiję su „byla dėl sutarties“.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
7. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Lietuvos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) stadijoje teismas ex officio privalo patikrinti, ar kreipiantis į teismą laikytasi teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, viena iš kurių yra bylos teismingumas tam teismui, į kurį kreipiamasi, ar apskritai Lietuvos Respublikos teismui. Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumą svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje.
9. Reglamento Briuselis I bis 4 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis).
10. Reglamento Briuselis I bis 7 straipsnio 2 punkte įtvirtinta specialiosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto ieškinys gali būti pareikštas vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Ši nuostata pažodžiui atkartoja 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas Briuselis I)5 straipsnio 3 punkto ir 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo 5 (3) straipsnio nuostatą.
11. Pagal ETT formuojamą praktiką paminėtoje specialiosios jurisdikcijos taisyklėje pateikiamas žodžių junginys „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti“ reiškia ir žalą sukėlusio priežastinio įvykio vietą, ir vietą, kurioje ta žala atsirado, todėl atsakovui byla gali būti iškelta (ieškovo pasirinkimu) vienos iš šių dviejų minėtų vietų teisme (žr., pvz., ETT 1976 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Mines de Potasse d’Alsace , bylos Nr.21-76, 2012 m. spalio 25 d. sprendimą byloje Folien Fisher ir Fofitec, bylos Nr. C-133/11).
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškinys yra pareikštas dėl nuostoliu (žalos) atlyginimo. 2018-08-04 d. apie 09:50 val. apžiūrėdamas grąžintą automobilį UAB „Autobanga“ darbuotojas nustatė, jog nuomos laikotarpiu buvo sulankstytas automobilio bagažinės dangtis ir šias aplinkybes užfiksavo automobilio apžiūros akte (Priedas Nr. 3) bei nuotraukose (Priedas Nr. 4).
13. Tai gi, byloje nesant duomenų, kad įvykis sukėlęs ieškovui žalą galėjo įvykti ne Lietuvoje, remiantis šios nutarties 9-11 punktuose išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pareikštas ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.