Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-12-11 · Civilinė byla Nr. 2S-921-227/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
2S-921-227/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07680-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
SIA „Ceraukste AGRO“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-921-227/2014

Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07680-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14;122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8723-812/2014 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei SIA „Ceraukste AGRO“ dėl teismo sprendimu priteisto žalos atlyginimo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. Š. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei SIA „Ceraukste AGRO“, kuriuo prašė pakeisti 1984-05-03 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu jam iš atsakovo Latvijos TSR Bauskės rajono „TSRS 50-čio tarybinis ūkis“ priteistą periodinės žalos atlyginimo dydį, priteisti iš teisių perėmėjos atsakovės SIA „Ceraukste AGRO“ 406,22 Lt žalos atlyginimą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1984-05-03 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu ieškovui buvo priteistas iš Latvijos TSR Bauskės rajono „TSRS 50-čio tarybinio ūkio“, kurio teisių perėmėja yra atsakovė, žalos atlyginimas po 42,18 rublių, tačiau nuo 1990-01-01 mokėjimai neatliekami dėl valiutų pasikeitimo. Žala ieškovui buvo padaryta 1970-04-25 dėl eismo įvykio. Atsakovė kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos turi ieškovui išmokėti 406,22 Lt netekto darbingumo kompensaciją, kadangi ieškovui 60 proc. profesinio ir 40 proc. bendro darbingumo netekimas nustatytas neterminuotai.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei SIA „Ceraukste AGRO“ dėl žalos atlyginimo dydžio pakeitimo atsisakė priimti. Nustatė, kad ieškinys pareikštas atsakovui, kuris yra Latvijos Respublikoje veikiantis juridinis asmuo. Iš ieškinio priedų (1984-05-03 teismo sprendimo Nr. 2/3-553/84) nustatė, kad žala ieškovui buvo padaryta 1970-04-25 dėl eismo įvykio, kurio metu ieškovą sužalojo Latvijos TSR Bauskės rajono 50-čio tarybinio ūkio darbuotojas. Pripažino, kad civilinė byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, todėl pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Briuselis I) (toliau - Reglamento) nuostatas valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose (2 str. 1d.). Pažymėjo, kad bendrovės ar kito juridinio asmens nuolatinio buvimo vieta yra ten, kur oficiali buveinės vieta (60 str. 1d. a). Įvertino, jog pagal Reglamento specialios jurisdikcijos nuostatas valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla gali būti iškelta dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis (5 str. 3p.). Tačiau nagrinėjamu atveju sprendė, kad ieškovas neprašo priteisti žalos atlyginimo, kadangi šis klausimas išspręstas įsiteisėjusiu 1982-06-03 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu Nr. 2-2-727/82, o prašo pakeisti priteistą žalos atlyginimą, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją, todėl bylos teismingumo klausimo sprendimui žalos kilimo vieta (nors duomenų apie tokios buvimo vietą ieškovas ir nėra nurodęs bei pateikęs įrodymų) nėra teisiškai reikšminga ir Reglamento specialiosios jurisdikcijos taisyklės šiuo atveju netaikytinos. Vertino, kad ir Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ 20 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti teismų kompetenciją numato, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Taip pat teismai kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Pripažino, kad ieškovo ieškinys atsakovei yra teismingas už padarytą žalą atsakingo juridinio asmens registruotos buveinės vietos valstybės narės teismui, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

Šalies argumentai

Ieškovas V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė ir vadovavosi Reglamento specialios jurisdikcijos nuostatomis, numatančiomis, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla gali būti iškelta dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis (5 str. 3p.). Atsakovės darbuotojas ieškovą sužalojo Lietuvos Respublikos teritorijoje, žalos atlyginimas priteistas Panevėžio miesto liaudies teisme, todėl pagal aukščiau minėtas nuostatas byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir turi būti nagrinėjama Panevėžio miesto apylinkės teisme. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ 39 str. 1, 3 d. numatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, įstatymus, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų, o tokiose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas ar kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Taip pat pažymėta, kad nukentėjusysis gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą. Nors žalos atlyginimas yra priteistas įsiteisėjusiu sprendimu, tačiau ieškovas reiškia reikalavimą pakeisti ir iš naujo priteisti periodinės žalos atlyginimo dydį dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nustatant ir priteisiant realų žalos atlyginimo dydį litais. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismingumo klausimo sprendimui nėra teisiškai reikšminga žalos kilimo vieta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, nes padarė išvadą, jog byla yra teisminga Latvijos Respublikos teismams, su kuo apeliantas nesutinka.

Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam yra teisminga (CPK 782 str.). CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo yra tiesioginio taikymo aktas, kuriuo remtis nacionaliniai teismai valstybėse – Europos Sąjungos narėse – privalo ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar šalys byloje remiasi šio teisės akto nuostatomis, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus. Reglamento 2 straipsnyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, nepaisant jų pilietybės, bylos turi būti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, reglamente siūlomos alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Viena specialiosios jurisdikcijos taisyklių nustatyta Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje, kuri apima bylas, susijusias su teisės pažeidimais, deliktais ar kvazideliktais. Tokiose bylose jurisdikciją pagal ieškinio pagrindą turi ir atitinkamos vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teismai. Pagal Reglamento 5 straipsnio 3 dalį vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, laikoma tiesioginės žalos atsiradimo vieta, t.y. ta vieta, kurioje kilo delikto ar lygiaverčio veiksmo, sukuriančio atsakomybės pagrindus, žalingi padariniai. Reglamentas turi viršenybę prieš nacionalinę teisę, taip pat dvišales, trišales sutartis, todėl teismas nebepasisako dėl Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ nuostatų.

Ieškovas reiškia reikalavimą pakeisti 1984-05-03 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu jam iš atsakovo Latvijos TSR Bauskės rajono „TSRS 50-čio tarybinis ūkis“ priteistą periodinės žalos atlyginimo dydį, priteisti iš teisių perėmėjos atsakovės SIA „Ceraukste AGRO“ 406,22 Lt žalos atlyginimą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis bei bylinėjimosi išlaidas. Minėtu teismo sprendimu žalos atlyginimas ieškovui buvo priteistas dėl to, kad atsakovo darbuotojas jį sužalojo autoįvykio metu. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nors žalos atlyginimas ir yra priteistas anksčiau, bet nagrinėjamas ginčas yra neatsiejamai susijęs deliktu, kadangi iš delikto ieškovui kyla reikalavimo teisė. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju net nėra žinoma vieta, kurioje atsirado žala, įvertintina, kad iš Panevėžio miesto liaudies teismo civilinės bylos Nr. 23-553/1984 duomenų nustatyta, jog 1970-04-25 ieškovas buvo partrenktas automobilio, po ko nuvežtas į Pasvalio ligoninę bei vėliau perkeltas į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kas duoda pagrindą spręsti, jog labiau tikėtina, kad autoįvykis įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šią aplinkybę nurodo ir apeliantas savo skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog byloje nėra pakankamai duomenų dėl to, kurios šalies teritorijoje įvyko eismo įvykis, turėjo spręsti klausimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo bei įpareigoti ieškovą pateikti teismui duomenis, reikalingus sprendžiant klausimą dėl to, kurios šalies teismui yra teisminga byla, o ne skundžiama nutartimi atsisakyti ieškinį priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė ieškovo ieškinį priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, todėl atskiruoju skundu apskųsta nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 str.), klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo V. Š. ieškinio atsakovei SIA „Ceraukste AGRO“ dėl teismo sprendimu priteisto žalos atlyginimo dydžio pakeitimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Margarita Dzelzienė