- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- e2-1093-947/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20286-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- K. Č.
- Atsakovas
- E. J.
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovės K. Č. atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, atsakovui E. J., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui E. J. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui E. J. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovė ieškiniu prašė:
1) nustatyti, kad atsakovas E. J. yra G. Č. tėvas, o G. Č. yra atsakovo E. J. dukra;
2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. Č. gyvenamąją vietą su motina K. Č.;
3) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką: atsakovas E. Č. bendrauja su dukra G. Č. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 16.00 val.;
4) priteisti iš atsakovo E. J. išlaikymą nepilnametei dukrai G. Č. periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur (500,00 Lt) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę K. Č.;
5) priteisti iš atsakovo E. J. išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 4121,29 Eur (14230,00 Lt).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nuo 2001 m. vasaros gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra, kurią atsakovas pripažino, mergaite rūpinosi, augino kaip savo vaiką, tačiau gera valia pripažinti tėvystę atsisakė. Ieškovės teigimu, šalys kartu nebegyvena nuo 2004 m., atsakovas savo dukra nesidomi, nesirūpina ir išlaikymo neteikia, su dukra praktiškai nebendrauja. Ieškovė pažymėjo, kad mergaitė žino, kas yra jos tėvas, vaikas nori su juo bendrauti, todėl ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką. Ieškovė prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, nes dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, ieškovė ja tinkamai rūpinasi. Ieškovė nurodė, kad dukters būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 290,00 Eur suma, todėl iš atsakovo ieškovė prašo priteisti 144,81 Eur dydžio išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Ieškovė prašė taip pat priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsakovas E. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atlikus DNR ekspertizę atsakovas sutiko, kad jis yra vaiko tėvas, 2015 m. gegužės 13 d. posėdžio metu nurodė, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina neprieštarauja, dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nesutinka, nes nežino, ar turės laiko susitikti su vaiku, dėl išlaikymo dydžio pasisakyti negali, nes nežino, kokie yra vaiko poreikiai. Atsakovas prašė teismo atsižvelgti į aplinkybę, kad jis materialiai padeda ir kitam savo vaikui.
Išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį, nes ieškinio reikalavimai atitinka vaiko teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl tėvystės nustatymo.
Nustatyta, kad G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12). G. Č. gimimo liudijime nurodyta, kad jos motina yra ieškovė K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenys apie tėvą nenurodyti.
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t. y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
Civilinio kodekso 3.148 straipsnyje nustatyta, kad tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos Civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Civilinėje byloje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorija atliko DNR ekspertizę G. Č. ir E. J. giminystės ryšiui nustatyti. Kauno apylinkės teisme 2015 m. balandžio 28 d. gauti laboratoriniai DNR rezultatai patvirtina, kad atsakovas E. J. 99,998 procentų tikimybe yra biologinis G. Č. tėvas (b. l. 98-102). Atsakovas bylos nagrinėjimo pasirengimo stadijoje neigęs tėvystę, atlikus DNR ekspertizę sutiko, kad yra nepilnamečio vaiko tėvas. Konstatuotina, kad ieškovės žodiniai paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai (b. l. 73) yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad G. Č. tėvas yra atsakovas E. J. (Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.140 straipsnio 4 dalis, Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus - prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove). Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas šiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad bylos šalių vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, ieškovė vaiku tinkamai rūpinasi, vaikas yra prisirišęs prie motinos. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo interesams.
Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas - nepilnametės G. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. Č. (ieškove).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.
Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus bei abiejų tėvų lygias teises bendrauti su savo vaiku. Pažymėtina, kad šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tiek tarptautinėje teisėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos aiškinant, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, kad tas tėvas, su kurio gyvena vaikas, turi sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui ir vaikui bendrauti.
Ieškovė prašė teismo nustatyti šią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką: atsakovas E. J. bendrauja su dukra G. Č. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 16.00 val. Atsakovas 2015 m. gegužės 13 d. posėdžio metu nurodė nežinantis, ar galės ieškovės nurodytais šeštadieniais bendrauti su vaiku. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė apie jo užimtumą, nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo prašymą nenustatyti konkrečios bendravimo tvarkos. Priešingu atveju, būtų nepagrįstai apribota vaiko teisė bent minimaliai, t. y. 12 valandų per mėnesį, pabendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrintų vaiko ir tėvo ryšį, todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo yra tenkintinas.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu), bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus). Teismas pabrėžia, kad pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).
Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu Lietuvoje nedirba. Ieškovė neturi nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto (b. l. 15, 16). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos duomenų nustatyta, kad atsakovo draudžiamosios pajamos per 2015 m. sudarė apie 164,00 Eur (b. l. 107). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 51). VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 36). Atsakovas nurodė, kad turi dar vieną sūnų, kuris yra pilnametis, tačiau dar mokosi, todėl iš atsakovo darbo užmokesčio yra išskaitomas priteistas išlaikymas sūnui. Šių duomenų analizė suponuoja išvadą, kad teismo sprendimo priėmimo metu ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra maždaug vienoda.
Ieškovė nurodė, kad nepilnametei dukrai, kuriai šiuo metu yra šiek tiek daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 290,00 Eur suma, kurią sudaro 101,37 Eur maistui, 43,44 Eur rūbams, 43,44 Eur higienos prekėms, vaistams ir vitaminams, 28,96 Eur mokymo ir lavinimo priemonėms, 28,96 Eur laisvalaikiui, kelionėms. Ieškovė pažymėjo, kad nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių. Mergaitė yra konsultuojama gydytojo neurologo dėl padidinto jautrumo, nuolat lankosi pas mokyklos psichologą. Iš ieškovės pateikto medicininio dokumento nustatyta, kad mergaitei yra diagnozuoti periodiniai galvos skausmai, neramumas ir susijaudinimas. Atsakovas 2015 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje nurodė, kad nežino, kokie yra vaiko poreikiai, nenurodė, kokio dydžio išlaikymą yra pajėgus teikti. Teismas, įvertinęs paaiškinimus apie vaiko poreikius, išklausęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsakovo paaiškinimus, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 290,00 Eur suma, skiriama abiejų tėvų per mėnesį. Šis išlaikymo dydis reikalingas užtikrinti nepilnametės šalių dukters gyvenamajai vietai, maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai, mokymuisi ir laisvalaikiui.
Teismas, įvertindamas proporcingumą tarp atsakovo (tėvo) turtinės padėties ir nepilnametės dukters poreikių, sprendžia, kad atsakovui tenkanti vaikų išlaikymo dalis yra 144,81 Eur, nes tarp bylos šalių turtinės padėties nėra tokio turtinės padėties skirtumo, kuris leistų nukrypti nuo proporcingo išlaikymo vaikui teikimo. Teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas serga ar yra netekęs darbingumo. Teismui nėra žinoma, ar atsakovas turi santaupų, nėra žinoma apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus, šie duomenys teismui nebuvo pateikti. Atsakovas nurodė, kad turi dar vieną pilnametį sūnų, kuriam yra priteistas išlaikymas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovo priteistinas 144,81 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Atsakovas nevykdė savo pareigos ir pastaruosius trejus metus iki bylos iškėlimo visiškai neteikė išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neigė savo tėvystę nepilnametės atžvilgiu, nurodė, kad išlaikymo mergaitei neteikė, nes nelaikė jos savo dukra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo naštą – įrodė aplinkybę, kad atsakovas trejus metus iki ieškinio pateikimo visiškai neteikė išlaikymo savo dukrai, todėl yra tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį (nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2014 m. spalio 27 d.) - 4121,29 Eur.
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, dukters poreikiams, sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnametės dukters įstatyminė atstovė, vaiko motina ieškovė K. Č. (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybinė antrinė teisinė pagalba. Ieškinį patenkinus visiškai, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Teismas nustatė, kad valstybė šioje byloje patyrė 448,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, todėl iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 448,86 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 79, 80 straipsniai).
Ieškovė, teikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus visiškai, 100,00 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo (134,00 Eur x 75 proc., nes ieškinys teiktas elektoriniu būdu) (134,00 Eur žyminį mokestį sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 41,00 Eur – už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir 52,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (144,81 Eur x 12 mėn. x 3 proc.).
Valstybė šioje byloje patyrė 7,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 392 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti nepilnamečio vaiko G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 16.00 val.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 144,81 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis Eur ir 81 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014 m. spalio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 4121,29 Eur (keturis tūkstančius šimtą dvidešimt vieną Eur ir 29 ct) išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį (nuo 2011-10-27 iki 2014-10-27) nepilnametei dukrai G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 448,86 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur ir 86 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 107,07 Eur (šimtą septynis Eur ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.