Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-495-582-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-20
Bylos Nr.
1A-495-582-2013
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00222-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Algerdas Urbšys, Regina Majauskienė
Nuteistasis
K. V. S.
Kategorijos

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-495-582/2013;

Teisėjas: Aurelija Naujokienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00222-2009-3;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.; 1.1.8.6.2.; 2.4.6.3.1.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistojo gynėjui advokatui Egidijui Milašiui, nuteistajam K. V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. S. gynėjo advokato Egidijaus Milašio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. S. pripažintas katu ir nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Subendrinus bausmes BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant K. V. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str., 72² str.). Tuo pačiu nuosprendžiu civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, priteista iš K. V. S.: I. S. ir P. S. - po 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti; J. G. naudai - 182 Lt turtinei žalai atlyginti, 605 Lt už advokato pagalbą ir 1500 neturtinės žalos atlyginimui; L. P. naudai - 1000 Lt; K. D. G. naudai - 605 Lt už advokato pagalbą ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. K. D. G. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p., 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 23 d. apie 22 val. Vyturių g. 22, Kaune, buitinio konflikto su R. S. metu mažametei P. S., gim. (duomenys neskelbtini), pribėgus ir siekiant apginti motiną R. S., tyčia suduodamas ne mažiau kaip du kartus mažametei P. S. per ranką, padarė dešinės plaštakos delnakaulio ir pirmojo piršto pirštakaulio sąnario raiščių dalinį plyšimą – nežymų sveikatos sutrikdymą mažametei. Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, konflikto metu su žmona R. S., tyčia aukštaauliu batu suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą dukrai – nepilnametei I. S. į galvą, padarė jai pakaušio sumušimą, iš kurio išsivystė galvos smegenų sukrėtimas – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, K. V. S. 2010 m. spalio 6 d. apie 17 val. 20 min. viešoje vietoje – Vyturių gatvės 20 namo kieme, Kaune, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliai elgdamasis, tyčia prikibdamas prie L. P. ir ne mažiau kaip vieną kartą suduodamas kumščiu jai į veidą, padarė poodinę kraujosruvą kairiame žande, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tyčia ne mažiau vieną kartą suduodamas kumščiu į veidą ir ne mažiau kaip vieną kartą įspirdamas į koją J. G., padarė poodinę kraujosruvą nosies srityje, kairėje rankoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia koja spirdamas į automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio K. D. G., kairės pusės priekines dureles, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu išdauždamas kairės pusės galinių durelių lango stiklą, tyčia sugadino šį automobilį, padarydamas 1500 Lt turtinę žalą ir tuo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Šalies argumentai

Nuteistojo gynėjas advokatas E. Milašius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-03-14 nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Apeliantas skunde nurodė, kad K. V. S. nepadarė jam teismo nuosprendžiu inkriminuotos veikos, nurodytos BK 284 str. 1 d., todėl jo atžvilgiu nuosprendis turi būti panaikintas (BPK 327 str. 1 d.). Teismas rėmėsi kartą jau teistos už neteisėtą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymą ir realizavimą (BK 201 str. 3 d.) nukentėjusiosios K. D. G., nukentėjusiosios L. P. ar kito nukentėjusiojo J. G. parodymais apie tariamai K. V. S. atliktą nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau visiškai nevertino byloje surinktų duomenų, iš kurių matyti, kad dėl tariamos kaltinamojo smurtinės veiklos J. G. ir L. P. patyrė tik nežymų sveikatos sutrikdymą, nors pats kaltinamasis nuo J. G. ir jo dukros K. D. G. smurtinių veiksmų nukentėjo labiau ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vien ši aplinkybė įpareigojo teismą atidžiai ir nuosekliai vertinti byloje surinktus duomenis. Teismo pasirėmimas kaltinamojo parodymų dėl nukentėjusiųjų veiksmų nenuoseklumu ir pateiktas jų kritiškas vertinimas yra pernelyg nepagrįstas nuteisiant K. V. S. pagal BK 284 str. 1 d. Kodėl teismas nevertino duomenų, kuriuos teismui pateikė kaltinamasis apie galimai neteisėtą J. G., K. D. G. ir L. P. veiką, girtuokliavimą, triukšmavimą, namų pavertimą landynę, nuolatinį asocialių asmenų lankymąsi pas kaimynystėje gyvenančią Gelumbauskų šeimą, galimos neteisėtos alkoholio ir cigarečių prekybos. Pastebėtina, kad daugelio šių suteiktų kaltinamojo duomenų apie galimai daromas nusikalstamas veikas nepastebėjo ir nesiėmė jokių priemonių ne tik teismas, nors tam turi BPK 257 str. nustatytas galias, tačiau ir nusikalstamos veikos ištyrimą bei jo kontrolę atsakingi policijos pareigūnai ar ikiteisminį tyrimą šioje byloje kontroliavęs prokuroras Tomas Dorelaitis. Nesant surinktiems pakankamai duomenų apie kaltinamojo atliktą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., K.V. S. turi būti išteisintas dėl šio nusikaltimo padarymo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta, kad kaltinamasis K. V. S. kaltu prisipažino iš dalies, neneigė dukras sužalojęs gindamasis, nurodė, kad neapskaičiavęs savo jėgos. Kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir BK 138 str. 2 d. 3 p. kaltinamuosiuose aktuose nurodė ir prokuroras, kadangi tokia kaltinamojo akto išvada buvo paremta įtariamojo kaltės prisipažinimais. Be to, K. V. S. savo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų pripažino ir nagrinėjant ankstesnę baudžiamąją bylą Nr. 1-365/2010 (ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00222-09). Esant akivaizdiems duomenims dėl kaltinamojo prisipažinimo padarius dvi iš trijų nusikalstamų veikų, nuoširdaus jo gailėjimosi dėl to ir jo padėjimo šias veikas išaiškinti, teismas turėjo taikyti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą lengvinančią kaltinamojo atsakomybę ir atsižvelgti į tai skirdamas K.V. S. bausmę. Teismas nuosprendyje taip pat nevertino ir nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltinamasis savo noru atlygino visą padarytą žalą nukentėjusioms dukroms I. S. ir P. S.. Kaltinamasis tai patvirtino 2013-02-21 teismo posėdžio metu ir nukentėjusioji R. S. to nepaneigė. Kaltinamasis nusikalstamas veikas atliko susijaudinęs dėl nukentėjusiosios byloje R. S. 2009-02-23 atlikto neteisėto veiksmo – smūgio kaltinamajam į ką tik išoperuotą nosį. Pažymėtina, kad 2009-02-24 protokole - pareiškime Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK, nukentėjusioji R. S. nurodė apie kilusį konfliktą namuose, Vyturių g. 22, Kaune, pakartojo savo parodymus ir apklausos metu, vėliau buvo pripažinta nukentėjusiąją, nes jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau civilinio ieškinio kaltinamojo atžvilgiu nepareiškė ir privataus kaltinimo bylos nekėlė. Tai parodo, kad nukentėjusioji R. S. elgėsi neteisėtai, pati pradėjo konfliktą smūgiu prieš kaltinamąjį, kuris yra neįgalusis, turintis 35 proc. darbingumą. K. V. S. prieš 2009-02-23 konfliktą iš tikrųjų buvo atlikta nosies operacija, todėl pirminiai neteisėti R. S. veiksmai sukėlė fizinį skausmą K. V. S., kas nulėmė jo didelį susijaudinimą. Pažymėtina, kad į šią lengvinančią kaltinamojo atsakomybę aplinkybę jo gynėja R. N. buvo nurodžiusi 2010-02-18 teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-365-288/2010, tačiau teismas nuosprendyje į ją nekreipė dėmesio ir jos nevertino. Teismas pažeidė BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., 10 p. ir 54 str. 2 d. 7 p. nuostatas ir pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. bei 140 str. 2 d. numatytas veikas paskyrė K.V. S. per griežtas bausmes.

Skiriant bausmes kaltinamajam pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 140 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas teismas privalėjo vadovautis BPK 63 str. 1 d. nuostatomis ir paskirti už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Dėl to teismas ir privalėjo įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes pagal kiekvieną iš šių kaltinamojo atliktą nusikalstamą veiką (BPK 61 str. 2 d.). K.V. S. padarytuose nusikaltimuose pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 140 str. 2 d. sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau teismas nuosprendyje apibendrintai įvertino, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Toks teismo surinktų byloje duomenų vertinimas prieštarauja BK 61 str. 2 d. ir 3 d. bei 63 str. 1 d. bausmių skyrimo nuostatoms, nes kaltinamasis dėl šių veikų turėjo teisę į švelnesnę bausmės rūšį. Pažymėtina, kad už veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p., baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų, o už veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., baudžiama laisvės atėmimu iki dviejų metų. Esant vien tik trims lengvinančioms kaltinamojo atsakomybę aplinkybėms, nesant sunkinančių, teismui atsižvelgus į kaltinamojo sveikatos būklę, į aplinkybę, kad kaltinamasis praeityje neteistas, buvo susitaikęs su nukentėjusiomis, kad padarytos veikos nepriskiriamos prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei (BK 54 str. 2 d.), privalėjo taikyti BK 50 str. 2 d. ir 61 str. 3 d. nuostatas ir už kiekvieną iš šių veikų skirti ne didesnę kaip trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę kaip minimalią skirtiną tuo atveju, jeigu teismas negalėjo taikyti švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes. Tačiau teismas taip pat galėjo taikyti ir BPK 62 str. 1 d. nuostatas bei skirti švelnesnes už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų bausmes, kadangi tam buvo sąlygos, numatytos BK 62 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo K. V. S. gynėjas advokatas E. Milašius prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. V. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2010-02-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu K. V. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p. padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla buvo nutraukta. 2010-10-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai K. V. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymo. 2010-12-13 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras nutarimu, kurį patvirtino Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, atnaujino nutrauktą baudžiamąją bylą Nr. 1-365/2010 (ikiteisminio tyrimo Nr. 22-1-00222-2009) ir ją sujungė su ikiteisminio tyrimo byla Nr. 22-1-00990-2010.

Kolegija pažymi, kad BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Tai laikytina teisės spraga, tačiau teisės spragos buvimas negali trukdyti teismui vykdyti teisingumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 yra pateikti išaiškinimai, kaip turi vykti baudžiamasis procesas, kai paaiškėja, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 str. 1 p., 233 str.); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 str., joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal BK 38 str. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 str. 4 p., bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d., BPK 307 str.), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje turi būti nurodomos ne tik nustatytos naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, bet ir nuosprendžiu, kuriuo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šių, teismų praktikoje suformuotų reikalavimų ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesilaikė, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie pažeidimai nuteistojo K. V. S. baudžiamosios atsakomybės neapsunkino.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad K. V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir prašo jį išteisinti. Tačiau kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, K. V. S. kaltė padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais, kuriuos, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 str. nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan.

Nuteistojo K. V. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. yra pilnai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kurie patvirtina vieni kitus, yra išsamūs ir nuoseklūs, šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina specialisto išvados apie J. G. ir L. P. padarytus kūno sužalojimus, jų lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą. Nepagrįstai apeliaciniame skunde kritikuojami nukentėjusiųjų parodymai, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė iš esmės nuoseklius parodymus, kuriais netikėti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kurie neigiamai charakterizuoja nukentėjusiuosius.

Nukentėjusysis J. G. parodė, jog jis kaltinime minimą dieną buvo kieme už namo. Atėjusi L. P. pasakė, kad ją sumušė kaimynas (S.). Kai jis atėjo iš kiemo, S. atlėkė prie vartelių ir, jam paklausus, kodėl sumušė moterį, sudavė jam kumščių į burną. Spyrė, bet nepataikė, tada varteliais sumušė ranką. K. V. S. dukters automobilio stiklą išmušė eidamas nuo jo. Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Specialisto išvadoje Nr. G 3103/10(02) nurodyta, jog J. G. konstatuota poodinės kraujosruvos nosies srityje, kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo gautis dviejų trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2010-10-06. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji L. P. parodė, jog atėjo K. V. S. ir atidaręs vartelius, nieko nesakęs, trinktelėjo per kairį žandą. Ji griuvo ant ten buvusių akmenų, išsinarino ranką. Ji pradėjo verkti, paklausė, už ką, bet K. V. S. neatsakė. Dar norėjo spirti, bet pasirodė Jonas, pradėjo aiškintis. K. V. S. jam spyrė, davė į nosį. Po visko K. V. S. nuėjo pjauti malkų. Eidamas spyrė į mašiną, išdaužė mašinos stiklą - akmeniu paleido. Apklausta netrukus po įvykio L. P. parodė analogiškai.

Specialisto išvadoje Nr. G2769/10 (02) nurodyta, jog L. P. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame žande. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2010-10-06 vieno trauminio poveikio pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji K. D. G. parodė, jog kai grįžo namo pamatė, kad jos automobilio stiklai išbyrėję. K. V. S. pjovė malkas, o tėvukas su Loreta rodė neiti. Tėvukas pasakė, kad girtas kaimynas užpuolė, „trenkė vienam, trenkė kitam“. Ji nuėjo pas K. V. S.. Paklausė, už ką mušė. O jis sako: „Ir tu nori ?“. Ikiteisminio tyrimo metu K. D. G. parodė analogiškai.

Specialisto išvadoje Nr. G3119/10(02) nurodyta, kad K. V. S. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, rankose, odos nubrozdinimai kairiame rieše, dešinėje blauzdoje, kraujosruvos dešinės plaštakos 5-o piršto nago guolyje, dešinės ausies būgnelyje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2010-10-06. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Specialisto išvadoje nurodyta, jog K. V. S. paaiškino, kad prie namų kaimynas metė akmenį ir pataikė į krūtinę, kaimynė vardu Daiva su medine lazda sumušė įvairias kūno vietas, po to policija uždėjo antrankius, nuvežė į Centro PK, „užgesino šviesą ir iš nugaros trenkė į dešinę veido pusę (...) nuo smūgio nukrito ant žemės, ar toliau mušė pasakyti negali. Buvo praradęs sąmonę“.

Teisiamojo posėdžio metu K. V. S. paaiškino, jog L. P. nesudavė, o tik pastūmė. Su J. G. susigrūmė gatvėje. Teigė, jog jis gynėsi nuo J. G., jog pastarasis jį puolė, daužė pagaliu. Pripažino, kad jis spyrė į K. D. G. automobilio dureles, o stiklas dužo nuo J. G. - jis mėtė akmenis. Kai spyrė į automobilį, stiklas jau buvo išdaužtas - jis stovėjo prie automobilio, akmuo jam pataikė į krūtinę, atšoko ir išdaužė stiklą.

Kolegija pažymi, kad kaltinamojo K. V. S. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu dėl nukentėjusiųjų veiksmų neatitinka jo aiškinimo medicinos ekspertei, todėl kaltinamojo parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu vertintini kritiškai.

Kolegijos nuomone, byloje nustatyta, kad nuteistasis K. V. S. smurtą vartojo viešoje vietoje - Vyturių g. 20 namo kieme, nes smurtas panaudotas viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti asmenys ir, kurioje būnant asmeniui, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nuteistasis būdams neblaivus įžūliai elgėsi, tyčia vartojo nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtą ir sugadinimo svetimą turtą. Tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pažeidžiantys viešą tvarką, nes jais buvo demonstruojama nepagarba tiek nukentėjusiesiems, tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padariniai - buvo sutrikdyta viešoje vietoje – Vyturių g. 20 namo kieme buvusių asmenų rimtis, parodyta nepagarba visuomenės atstovams, sukeltas nukentėjusiesiems nežymus sveikatos sutrikdymas bei tyčia sugadintas automobilis. Tokie K. V. S. veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais. Jis atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius – objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t.y. atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais turi numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. K. V. S. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodamas smūgius ir sugadindamas automobilį, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis. Tai numatydamas, jis tokių padarinių norėjo ir jų siekė, todėl jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymius.

Apeliaciniame skunde gynėjas prašo pripažinti K. V. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą bei, kad veikas padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai.

Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis K. V. S. nukentėjusiosioms P. S. ir I. S. yra atlyginęs žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą R. S. nepatvirtino, kad kaltinamasis K. V. S. atlygino padarytą žalą. Taigi nesant duomenų patvirtinančių apie žalos atlyginimą nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino padarytą žalą.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis K. V. S. nusikalstamas veikas (BK 140 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p.) padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. BK 59 str. 1 d. 10 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Norint konstatuoti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusiojo asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2009-02-23 apie 22 val. tarp R. S. ir K. V. S. įvyko būtinis konfliktas, kurio metu nukentėjusiosios I. S., P. S. bandė ginti motiną ir buvo sužalotos pačios. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad nukentėjusiosios I. S., P. S. atliko kokius nors veiksmus prieš nuteistąjį K. V. S., dėl kurių jis būtų susijaudinęs ir dėl šio susijaudinimo būtų jas sužalojęs. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoto, kad veikos padarytos dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.).

BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Iš nuteistojo K. V. S. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme matyti, kad jis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 3 p. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, buvo susitaikęs su nukentėjusiosiomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino bei nepagrįstai apelianto atžvilgiu nepripažino BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Todėl apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikytų BK bendrosios dalies nuostatų (BPK 328 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs kaltinamojo K. V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. sprendžia, kad paskirtoji laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p. turi būti švelninama.

Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad K. V. S. atžvilgiu yra galimybė taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnes, negu įstatymo numatytas, bausmes. Pagal BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų 62 str. 2 d. 1-6 punktuose. Todėl, sprendžiant BK 62 str. 2 d. taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo K. V. S. atžvilgiu yra nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Esant tokom aplinkybėm, K. V. S. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir BK 62 str. 2 d. nuostatų, o kartu ir to paties straipsnio 3 dalies nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendė:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendį:

pripažinti nuteistojo K. V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

K. V. S., pripažintam kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

K. V. S., pripažintam kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. šias bausmes ir 2013 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir K. V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Dmitrijus KorsakovasTeisėjai Regina MajauskienėAlgerdas Urbšys