Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1418-784/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-12-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-05
Bylos Nr.
1-1418-784/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20895-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Kaltinamasis
P. V.
Advokatai
Jonas Leikauskas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1418-784/2016Proceso Nr. 1-01-1-20895-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2.;2.3.4.3.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Valdonei Kutytei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,gynėjui advokatui Jonui Leikauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas: 1) 2010-06-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį; 2) 2011-02-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 3) 2011-05-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; 4) 2011-09-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį; 5) 2011-11-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį; 6) 2015-12-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; 7) 2015-06-11 Prancūzijos Respublikoje, 8) 2016-07-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. V. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilį:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. balandžio 12 d. laikotarpyje nuo 00.10 val. iki 03.50 val., daugiabučio namo kieme, esančiame Panevėžio g. 40, Vilniuje, iš stovinčio užrakinto automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Taksi Vilnius“, apgadinęs šio automobilio spynelę ir tokiu būdu įsibrovęs į automobilio salono vidų, pagrobė D. J. priklausančią automagnetolą „JVC (duomenys neskelbtini) 20 eurų vertės, tokiu būdu pavogė svetimą, nukentėjusiajam D. J. priklausantį, 20 eurų vertės turtą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną su draugu išgėrinėjo, grįžtant namo, jam kilo poreikis atlikti gamtinius reikalus, todėl nuėjo į krūmus. Kai atėjo į krūmus tam, kad nusilengvintų, pamatė gulinčią magnetolą. Jis magnetolą paėmė, įsidėjo į kuprinę ir nuėjo. Paskui priėjo policijos pareigūnai. Jis gėrė Naujininkuose, po to pėsčias ėjo namo. Su savimi turėjo žirkles ir peilį, bet šie daiktai nebuvo skirti kažkur įsilaužti ir pavogti. Tai jo darbo įrankiai. Magnetolą ketino parduoti. Tuo metu buvo apsirengęs tamsia striuke.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. J. parodė, kad apie įvykį jis tiesiogiai nieko negali pasakyti, nes paties įvykio nematė. Taksi automobilį „VW Passat“, kuriuo jis naudojasi paliko iš vakaro šalia daugiabučio namo Panevėžio gatvėje. Automobilį paliko tvarkingą, tačiau automobilis buvo be signalizacijos. Ryte jis pamatė, kad priekinių keleivio pusės durelių automobilio langas praviras, apsirengė ir išėjo pasižiūrėti. Patekęs į automobilį pamatė, kad jame nebėra automagnetolos. Taip pat pamatė raštelį, kad jeigu kas iš automobilio dingo, reikia kreiptis į policijos komisariatą Algirdo gatvėje. Langas iš vakaro tikrai negalėjo būti praviras. Be degimo rakto lango iš vidaus atidaryti nėra galimybės. Automobilyje buvo centrinis užraktas, t. y. atrakinus vairuotojo arba keleivio pusės priekines dureles, atsirakina visos kitos durelės. Jis negali tvirtinti, kad automobilio užraktas buvo sugadintas, ryškių požymių, kad sugadinta nesimatė, o įkišus mašinos raktą, užraktas funkcionavo normaliai. Apie įvykį jis kalbėjo su kaimyne, kuri naktį matė įvykį ir iškvietė pareigūnus. Pagal kokius požymius atpažino asmenį, ji nesakė. Kaimynė pasakė, kad pamatė naktį kažką landžiojant ir iškvietė pareigūnus. Ji nurodė, kad tas vyriškis buvo prie taksi automobilio. Tą naktį šalia taksi automobilio stovėjo ir kiti automobiliai – „Audi“, „VW“ ir „Toyota“.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. B. parodė, kad pamena, kad įvykio naktų nubudo nuo trenksmo. Jos name vyksta renovacija, tad pamanė, kad galbūt kažkas vaikšto per pastolius. Pro langą pamatė namo kieme žmogaus siluetą. Žmogus pasišviesdamas žibintuvėliu apžiūrėjo mašinas. Ji matė, kaip vyriškis bandė atidaryti (ar atidarė) dviejų automobilių „Audi“ dureles. Ji išsigando, kad neapvogtų ir jos automobilio, todėl iškvietė policiją. Taksi automobilio „VW Passat“, kuris buvo apvogtas, pro jos langą nesimato. Ji nematė to žmogaus veido. Kitą dieną kaimynas taksistas jai pasakė, kad apvogtas jo automobilis, bet dėl to ji nieko konkrečiai negali pasakyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. B. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad Panevėžio gatvėje vaikinas vaikšto tarp automobilių ir juos apžiūrinėja. Atvykus į įvykio vietą aptiko jaunuolį, kurio paklausė, kur šis keliauja. Pastarasis atsakė, kad eina namo. Atlikus paviršutinę apžiūrą, jaunuolio krepšyje buvo rasta magnetola, žirklės. Jis apžiūrėjo kelis automobilius, kurių spynelės vizualiai atrodė, kad apgadintos. Vieno taksi automobilio langai buvo atidaryti, o automobilio viduje nebuvo magnetolos. Vizualiai matėsi, kad spynelė buvo aplamdyta. Jaunuolis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Šiuo metu tiksliai nepamena, bet lyg sulaikytas vaikinas sakė, kad magnetolą rado krūmuose. Sulaikomas nesipriešino, ar buvo apsvaigęs, nepamena. Tuo metu, kai sulaikė, vaikinas nueidinėjo nuo automobilių aikštelės. Atstumas nuo tos vietos, kur jaunuolis buvo sulaikytas, iki taksi automobilio, buvo apie 10-15 metrų. Tiksliai atstumo įvardinti jis negali. Įvykis buvo naktį, apie trečią valandą. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad įtariamasis yra tamsiai apsirengęs asmuo. Matėsi, kad iš automobilio magnetola paimta tvarkingai, laidai nebuvo nukirpti. Krūmus jis matė, bet negali pasakyti atstumo iki jų. Kai vaikiną sulaikė, pašalinių asmenų tuo metu nebuvo, paskui priėjo kitų automobilių savininkai, bet kadangi žala buvo nedidelė, jie nutarė nesikreipti į policiją.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. G. parodė, kad atvykus nurodytu adresu pagal iškvietimą pamatė, kad buvo galimai apgadintas „Audi 80“ automobilis, kitas automobilis, o taksi automobilis „VW Passat“ stovėjo arčiau namo, šio automobilio langas buvo atidarytas. Atstumas tarp taksi automobilio ir kitų automobilių buvo gal 15-20 metrų. Jaunuolis (kaltinamasis) buvo sulaikytas, kai jis nueidinėjo nuo pastato. Ji nematė, kad jaunuolis stovėjo būtent prie to pastato, prie kurio stovėjo taksi automobilis. Jaunuolis buvo atpažintas pagal aprangą, kuprinę, vaikiną apžiūrinėjo jos kolega. Vaikinas nuo automobilių sulaikymo metu buvo nuėjęs daugiausia 30 metrų. Kai vaikiną apklausė, jis sakė, kad magnetolą rado krūmuose, bet neparodė, kur tiksliai, tik sakė „tenai“. Krūmų kryptį vaikinas parodė rankos mostu. Jai pasirodė, kad taksi automobilio užraktas prasuktas, tai matė vizualiai, spynelės netikrino. Atstumas nuo automobilio iki krūmų apie 100 metrų, tiksliai ji negali pasakyti. Įvykis buvo tamsiu paros metu, švietė šviestuvai. Kitų asmenų ji nematė, sulaikytasis buvo vienintelis asmuo. Ji nepamena, kaip vaikinas aiškino, kodėl pas jį yra žirklės.

Byloje esančiame 2015 m. balandžio 12 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) spynelės nežymiai apgadintos, automagnetolos jos buvimo ertmėje nėra, kyšo laidai (1 t., b.l. 1-2).

Iš byloje esančio 2015 m. balandžio 12 d. Automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi namo kieme, adresu Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje. Automobilio dešinės ir kairės pusės priekinių durelių stiklai yra nuleisti. Ant vairuotojo pusės durelių spynelės matomi nežymūs pažeidimai. Pro automobilio langą matosi, kad priekinės panelės viduryje, magnetolos vietoje yra tuščia ertmė (1 t., b.l. 10-17).

Iš byloje esančio 2015 m. balandžio 12 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodoma, kad gavus pranešimą apie įtartiną vyrą apsirengusį šviesiomis kelnėmis, juodos spalvos striuke bei kuprine, buvo sulaikytas požymius atitinkantis P. V., pas kurį medžiaginėj kuprinėj rasta automobilinė magnetola "JVC KD-G332", dvi poros žirklių, sulankstomas peilis. P. V. paaiškino, kad magnetolą rado krūmuose, bet vietos nurodyti negalėjo (1 t., b.l. 24).

Byloje esančiu 2015 m. birželio 30 d. Daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta medžiaginio maišelio, dvejų žirklių ir peilio apžiūra. (1 t., b.l. 25-29).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. balandžio 30 d. atlikta automagnetolos "JVC“ apžiūra. (1 t., b.l. 32-33).

Iš byloje esančio 2015 m. gegužės 13 d. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. J. atpažino jam priklausančią magnetolą „JVC“. (1 t., b.l. 38-39).

2015-05-13 automagnetola gražinta savininkui pagal pakvitavimą. (1 t., b.l. 40).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Šioje byloje kaltinamajam P. V. pareikštas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis įsibrovęs į automobilį – „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam D. J. priklausančią automagnetolą „JVC“. Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino kaltu nei bylos ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu ir teigė, kad minėtą magnetolą (kuri iškviestų policijos pareigūnų buvo rasta jo kuprinėje) rado krūmuose, kur nuėjo atlikti gamtinių reikalų. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad įvykio naktį jis pėsčias iš Naujininkų mikrorajono, kur vartojo alkoholį su draugu, ėjo namo į Kalvarijų gatvę, su savimi kuprinėje nešėsi, pasak jo, pagalbinio darbininko darbo įrankius – dvi poras žirklių ir sulankstomą peilį.

Vertindamas šiuos kaltinamojo parodymus ir kitus byloje ištirtus įrodymus, teismas pažymi, kad iš tiesų, tiesioginių įrodymų, kad inkriminuojamą vagystę padarė kaltinamasis P. V., byloje nesurinkta. Tačiau baudžiamajame procese tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Teismo įsitikinimu, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia neabejotinai atmesti kaltinamojo versiją, kad magnetolą „JVC“ jis rado, o ne pagrobė iš automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visų pirma, apie įtartiną vyriškį, vaikštantį su žibintu ir apžiūrinėjantį prie Panevėžio g. 40, Vilniuje stovinčius automobilius, policijos pareigūnams buvo pranešta, kai tik liudytoja Ž. B. jį pastebėjo (03.52 val.) – duomenys iš įvykių registro (t. 1, b. l. 9). Iš šių duomenų taip pat matyti, kad policijos pareigūnai K. B. ir I. G. į įvykio vietą atvyko labai greitai - 03.58 val. Iškart jiems atvykus, buvo sulaikytas kaltinamasis P. V., kurio kuprinėje buvo rasta pavogta magnetola, taip pat dvi poros žirklių, sulankstomas peilis. Vertinant, ar tikrai minėtą magnetolą pagrobė P. V., svarbi aplinkybė yra tai, kad abu atvykę policijos pareigūnai, apklausti liudytojais – tiek K. B., tiek ir I. G. pabrėžė, kad, be kaltinamojo P. V., jokių kitų pašalinių asmenų šalia nebuvo. Be to, tiek iš šių liudytojų parodymų, tiek iš byloje esančio pareigūnės I. G. 2015 m. balandžio 12 d. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 24) matyti, kad nors sulaikytas asmuo – P. V. aiškino, kad minėtą magnetolą rado krūmuose, tačiau negalėjo nurodyti radimo vietos. Teisiamajame posėdyje liudytoja I. G. parodė, kad kaltinamasis tik rankos mostu nurodė krūmų kryptį, teigdamas, kad „tenai“ rado magnetolą. Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje aptarto automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad šio automobilio spynelė kiek pažeista, automobilio priekinių durelių langai atviri, magnetolos vietoje tuščia ertmė. Nukentėjusysis D. J. kategoriškai patvirtino, kad iš vakaro (konkrečiai, apie vidurnaktį – 00.10 val. – tai matyti iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje) jis savo naudojamą taksi automobilį „VW Passat“ paliko stovėti kieme tvarkingą, automobilyje buvo įdėta magnetola, automobilis užrakintas centriniu užraktu, langai uždaryti. Nukentėjusysis taip pat atpažino kaltinamojo kuprinėje rastą magnetolą kaip tą, kuri buvo įdėta į automobilį „VW Passat“, ir kuri buvo pagrobta. Visų šių įrodymų visuma rodo, kad šią vagystę įsibraudamas į automobilį „VW Passat“ įvykdė būtent kaltinamasis P. V., o ne kuris nors kitas asmuo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo versija apie jo kuprinėje rastas žirkles ir peilį kaip darbo įrankius, kelionę pėsčiomis iš Naujininkų mikrorajono į Kalvarijų gatvę, nelaikytina pakankamai realia ir gyvenimiška. Kita vertus, teismas akcentuoja, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta visų byloje surinktų įrodymų visetu. Kaltinamojo paaiškinimai tėra viena iš įrodymų šaltinių rūšių ir šiuo atveju, atsižvelgus į kitus byloje surinktus įrodymus, vertintina kaip gynybinė versija. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo P. V. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam P. V. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis administracine tvarka baustas, anksčiau Lietuvoje teistas 7 kartus, jo teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamasis nedirba), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam P. V. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nes tik taip gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis. Bausmės dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo pakankamai jauną amžių, ankstesnių bausmių atlikimą, nustatytinas mažesnis, negu sankcijos vidurkis.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis BPK 302-303 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio P. V. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios P. V. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi poras žirklių, sulankstomą peilį, medžiaginį maišelį, priduotus saugojimui į Buivydiškių g. 19, Vilniuje, esančią saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis