Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-166/2017

Teisėjas R. Rainys Teisėjas Gediminas Viederis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20895-2015-5

2017 m. balandžio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio P. V. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilį:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. balandžio 12 d. laikotarpyje nuo 00.10 val. iki 03.50 val., daugiabučio namo kieme, esančiame Panevėžio g. 40, Vilniuje, iš stovinčio užrakinto automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „duomenys neskelbtini“, apgadinęs šio automobilio spynelę ir tokiu būdu įsibrovęs į automobilio salono vidų, pagrobė D. J. priklausančią automagnetolą „JVC (duomenys neskelbtini) 20 eurų vertės, tokiu būdu pavogė svetimą, nukentėjusiajam D. J. priklausantį, 20 eurų vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistasis P. V., jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos įvertino ir byloje pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį P. V. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis iš esmės motyvuotas, pakankamai išanalizuoti nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga ir padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog nuteistojo P. V. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Su šia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis P. V. savo kaltę neigia, nurodo, jog magnetolos jis negrobė, o atlikdamas gamtinius reikalus rado krūmuose, tačiau tokia nuteistojo versija yra neįtikinama. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, o įrodymai susieti į vientisą, logišką seką, atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą ir leidžia atmesti nuteistojo versiją, kaip nepagrįstą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytoja Ž. B. pro langą pamatė namo kieme žmogaus siluetą, apsirengusi juodos spalvos striuke, šviesiomis kelnėmis, su kuprine, kuris pasišviesdamas žibintuvėliu apžiūrėjo mašinas. Minėta liudytoja betarpiškai stebėdama įtartiną asmenį apie tai policijos pareigūnams pranešė 03.52 val. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 03.58 val. ir netoli įvykio vietos buvo sulaikytas P. V., kurio kuprinėje buvo rasta magnetola "JVC KD-G332", dvi poros žirklių, sulankstomas peilis. Iš automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad šio automobilio spynelė kiek pažeista, automobilio priekinių durelių langai atviri, magnetolos vietoje tuščia ertmė. Nukentėjusysis D. J. parodė, kad automobilį „VW Passat“ paliko stovėti kieme tvarkingą, automobilyje buvo įdėta magnetola, automobilis užrakintas centriniu užraktu, langai uždaryti. Iš byloje esančio Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. J. atpažino jam priklausančią magnetolą „JVC“.

Taigi iš šių duomenų analizės matyti, kad nuteistasis P. V. iš esmės buvo sulaikytas iš karto, kai liudytoja apie įtartiną vyriškį, vaikštantį su žibintu ir apžiūrinėjantį stovinčius automobilius, pranešė policijai. Liudytoja Ž. B. telefono ryšį palaikė su policija, tol, kol jie atvyko, nurodė įtartino asmens aprangos detales, judėjimo kryptį. Policijos pareigūnė I. G. teisme parodė, kad įtariamą asmenį atpažino pagal liudytojos nurodytą aprangą – juodas viršus ir šviesios kelnės. Tiek liudytoja Ž. B., tiek atvykę policijos pareigūnai K. B., I. G. kategoriškai tvirtino, kad be P. V. įvykio vietoje, jokių kitų pašalinių asmenų šalia nebuvo. Nuteistojo kuprinėje buvo rasta magnetola „JVC“, ta pati, kuri buvo pagrobta iš automobilio „VW Passat“, bei žirklės ir peilis. Nors nuteistasis P. V. nurodo, kad magnetolą rado krūmuose, tačiau vietos, kurioje ji buvo rasta parodyti negalėjo. Taip pat nuteistasis nurodė, kad įrankiai (žirklės, peilis) buvo skirti darbui, tačiau kur tiksliai dirba, pastarasis taip pat nurodyti negalėjo. Taigi akivaizdu, jog nuteistojo versija yra gynybinio pobūdžio, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir neatitinka tikrovės. P. V. apeliaciniame skunde teigia, kad nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio jo kaltę, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamajame procese tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Šiuo gi atveju byloje pakanka netiesioginių įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK išsamiai ir nešališkai įvertino ir kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės. Tos aplinkybė, kad policijos pareigūnai nepaėmė pirštų antspaudų, nedarė jokios ekspertizės ar nebuvo rastas liudytojos minimas prožektorius, nepaneigia P. V. įsibrovimo į automobilį ir jame buvusio turto pagrobimo fakto. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės bei veikos kvalifikacijos klausimu daryti kitokias išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė pirmosios instancijos teismas.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai P. V. paskyrė laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to ir pats nuteistasis nekelia bausmės individualizavimo klausimo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad P. V. 2016-10-10 užsiregistravo darbo biržoje ir vertina tai teigiamai, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio.

Taigi teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir teisingai juos vertino. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad šioje byloje, vertindamas įrodymus, apylinkės teismas pažeidė BPK reikalavimus. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas –dėl BK 178 str. 2 d. taikytas tinkamai. Bausmė nuteistajam paskirta teisinga.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.